Lietuvos sodininkai, išvarginti nelygiavertės konkurencijos su lenkais, prašo Žemės ūkio ministerijos perskirstyti susietąją paramą ir labiau paremti prekinę produkciją gaminančius ūkius bei prikirpti uodegą tiems, kurie sodus ir uogynus deklaruoja dėl išmokų. Pirmiausia jų žvilgsnis krypsta į šaltalankių plantacijas. Akis bado ir didelė susietoji parama už šiltnamines daržoves. Tačiau šiltnamių ūkio atstovai perspėja, kad, sumažinus susietąją paramą, modernizuoti šiltnamiai gali sužlugti.

Vejasi obelų sodus

Sodininkų problemos buvo aptartos Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdyje ir įtrauktos į Žemės ūkio ministerijai skirtą dokumentą. Sodų atstovai prašo padidinti paramą vaisių ir uogų augintojams, atitinkamai perskirstant lėšas, skirtas susietajai paramai. Jie siūlo labiau paremti tuos sodus ir uogynus, kur išauginama prekinės produkcijos ir įdarbinama žmonių, ir sutramdyti išmokų medžiotojus, kurie susižeria nemažai paramos, bet neturi derliaus.

„Sodininkams vis sudėtingiau – darbo jėga, produkcijos laikymas saugyklose ir visa kita brangsta, o šalia – Lenkija, kurios sodininkai yra konkurencingiausi Europos Sąjungoje, jie gauna daugiau paramos, šioje šalyje gerokai mažesnis pridėtinės vertės mokestis. O pas mus sodų neplečiama, jų plotai net mažėja, nes dirbti tokiomis sąlygomis darosi vis sunkiau. Gali tekti imtis drastiško sprendimo – išrauti obelis ir pasėti kviečius. Tik naudos iš to šaliai nebus“, – perspėjo didžiausio Lietuvoje sodininkystės ūkio „Naradava“ vadovas Aloyzas Grygalis.

„Naradavos“ sodai plyti 300 hektarų plote, čia per metus darbuojasi vidutiniškai apie 100 darbuotojų. Ūkio vadovo manymu, skiriant išmokas reikėtų ir į tai atsižvelgti bei išsiaiškinti, kas vyksta išmokų gavėjų ūkyje. „Mes ištisus metus dirbame: genime, šienaujame tarpueilius, skiname, rūšiuojame, sandėliuojame ir gauname tokias pat išmokas, kaip ir tie, kurie tik deklaruoja, pavyzdžiui, šaltalankius. Jų plotai jau greitai pasivys obelų sodus, tik kur jų produkcija? Kiek tuose uogynuose įdarbinta žmonių? O už 100 hektarų uogyną per metus nukrinta iki 70 tūkst. eurų visokių išmokų – susietųjų, ekologinių, nacionalinės kokybės, dar 25 tonos lengvatinių degalų. Tokiems augintojams – Bonifacijaus atostogos!“ – perskirstyti bent susietąją paramą siūlo Pasvalio rajono bendrovės vadovas.

Pernai šalyje buvo deklaruota per 4 800 hektarų obelų sodų, apie 60 – kriaušių, 36 – slyvų, 24 – vyšnių, 20 – trešnių, o šaltalankių – beveik 3 400 hektarų. Pasak A.Grygalio, pastaraisiais metais išaugo ir aronijų plotai – nuo 200 iki daugiau nei 300 hektarų. „Nekalbu apie braškių, aviečių augintojus, kurie daug dirba ir realizuoja uogas. O aronijų nereikia nei tręšti, nei purkšti, deklaruoji – ir gauni išmokas. Ar taip teisinga?“ – klausė sodininkas.

A.Grygalis: „Gali tekti imtis drastiško sprendimo – išrauti obelis ir pasėti kviečius.“

Tikrintojai nemato

Apie tai, kad nemažai šaltalankių augintojų derliaus neskina, tik esą siekia išmokų, jau kalbama ne vienus metus. Kai kurie uogynų savininkai stebisi, kodėl tokiems išmokų gavėjams metai iš metų niekas neprikerpa uodegos. Šaltalankių augintojų asociacijos vadovas Gediminas Radzevičius teigė ne pirmą kartą girdintis raginimus šaltalankininkus išbraukti iš išmokų gavėjų sąrašo. Jis supranta, kad tokie siūlymai gimsta ne tuščioje vietoje, tačiau nesutinka, jog dėl prastų ūkininkavimo pavyzdžių reikėtų bausti visus šaltalankių augintojus.

„Atvažiuokite į mano ūkį, pamatysite, kaip prižiūrimi uogynai, kaip saugomas derlius ir kt. Dabar saugyklose turime 60 tonų pernykščio derliaus uogų. Didžiąją dalį jų eksportuojame, tik keli procentai lieka Lietuvoje. Tad teigti, kad šaltalankių derliaus nėra, neteisinga, bet, matyt, yra ir kitokių ūkių“, – sakė per 100 hektarų šaltalankių uogyno savininkas.

Jo manymu, ekspertai nesunkiai gali nustatyti, kurie uogynai yra verti paramos, o kurie – ne. O neskirti susietosios paramos visiems šaltalankių augintojojams būtų netoliaregiška. G.Radzevičius siūlytų uogininkams aktyviau ieškoti nišų trumposios maisto grandinės rinkoje. Jis ragintų pasimokyti iš suomių, kurie turi po 4–6 hektarus šaltalankių, augina ir kitų uogų, namudiniu būdu gamina įvairius produktus ir parduoda.

„Jeigu neliktų susietosios paramos, būtų pakirstos galimybės tokiam alternatyviam verslui. Mano manymu, šią paramą reikėtų dar padidinti, nes šaltalankių augintojams po 2020 metų nebeliks ekologinės paramos, tada iškils didžiulė problema, kaip kovoti su smarkiai plintančiais kenkėjais – šaltalankinėmis musėmis. Todėl pasisakome, kad išmokos už uogynus būtų peržiūrėtos ir padidintos. Kitose šalyse, tarp jų ir kaimynėje Lenkijoje, Latvijoje, uogininkai sulaukia didesnio dėmesio“, – teigė Šaltalankių augintojų asociacijos vadovas.

Stebina didelės sumos

Susietoji parama Lietuvoje mokama nuo 2015 metų, ją gauna vaisių, uogų ir daržovių augintojai, išmokos skiriamos ir už plotus, apsėtus sertifikuota javų sėkla, cukrinius runkelius, bulvių auginimą sėklai. Susietąsias išmokas gauna ir gyvulių augintojai.

Susietosios paramos dydis už 2018 metais deklaruotą hektarą vaisių ir uogų – 227 eurai, už daržoves, auginamas atvirajame grunte, – 344 eurai, o už arą daržovių, auginamų uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose), mokama 206 eurai, arba 20,6 tūkst. eurų už hektarą. 2015-aisiais už šildomuose šiltnamiuose auginamas daržoves ši parama buvo maždaug 2,5 karto didesnė – 52,7 tūkst. už hektarą.

Tokios sumos, skiriamos už šiltnamiuose auginamas daržoves, nekart buvo linksniuojamos įvairiuose žemdirbių sambūriuose. Ir dabar Lietuvos žemės ūkio tarybos Žemės ūkio ministerijai adresuotame kreipimesi raginama jas peržiūrėti.

Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Donatas Montvila tokius raginimus be užuolankų pavadino svaičiojimu. Pasak jo, tai galėtų siūlyti tik apie šiltnamių ūkį nieko neišmanantys žmonės.

„Šiltnamių ūkyje vienam hektarui tenka 15 įdarbintų žmonių. Asociacijos narių viename hektare pagamintos produkcijos vertė pinigine išraiška yra 15 kartų didesnė nei grūdų augintojų. Vienas iš asociacijos narių per metus sumoka apie 3 milijonus eurų mokesčių“, – skaičių apie šiltnamių ūkyje sukuriamą pridėtinę vertę ir sumokamus mokesčius pažėrė D.Montvila.

Jis pabrėžė, kad šiltnamiams parama yra būtina, kitaip šiltnamiuose auginamų daržovių kainos pasieks neregėtas aukštumas. „Per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį energijos nešėjų kaina išaugo net 38 kartus! Šiltnamiai gavo didelę ES paramą, pasiėmė didelius kreditus iš bankų ir  pasistatė naujus modernius šiltnamius. Pastatyti hektarą šiltnamių kainuoja 1 mln. eurų. Tai didžiulės investicijos. Jeigu neduosime jiems susietosios paramos, galutinai sužlugdysime šiltnamių ūkį“, – perspėjo Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas ir pridūrė, kad šiltnamių ūkiui skiriama nedaug tos paramos – apie 1,2 milijono eurų. Palyginti, pavyzdžiui, su augalininkų gaunama parama, tai – tik lašas jūroje.

Siūlo pasidalyti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis švelnino kaistančią situaciją ir teigė, kad Žemės ūkio ministerijai nesiūloma iš ko nors atiminėti susietąsias išmokas, tačiau prašoma vienaip ar kitaip diferencijuoti rėmimą.

„Matome, kad yra problemų, ir norime kai kur padėtį taisyti. Sodininkai seniai dejuoja, kad jiems sunku. Suprantame, kad jiems nelengva, nes tenka konkuruoti su kolegomis iš Lenkijos, kur mažesnis pridėtinės vertės mokestis, augalų apsaugos priemonių yra geriau daugiau, jie turi ir kitų pranašumų. Prašome ministerijos, kad būtų atsisukta į sodininkus ir pridėta paramos“, – aiškino jis.

Iš kur galima būtų paimti lėšų? Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo manymu, reikia geranoriškai tartis, ieškoti galimybių, kaip pasidalyti su tais, kuriems yra sunkiau. Jis tiesiai nenurodė, kam galima būtų sumažinti susietąją paramą, tačiau pripažino, kad ir daržininkams, ir grūdininkams, ir pieno gamintojams jau seniai užkliuvo didelės išmokos, skirtos už šiltnamines daržoves. „Svarstoma, ar ten nėra per daug užtepta sviesto. Šiltnamininkai dejuoja, bet ir kitiems nelengva. Pieno gamintojai išpardavinėja karves, traukiasi pieno gamyba“, – sakė J.Sviderskis.

Reikėtų derinti Briuselyje

Ministerija gauna prašymų įtraukti į susietosiomis išmokomis remiamų augalų sąrašą naujus augalus, pavyzdžiui, sausmedžius. Remiantis ES teisės aktų nuostatomis, yra numatyta galimybė peržiūrėti susietosios paramos schemą 2019 metais, o pati peržiūra įsigaliotų 2020-aisiais. Kol kas galutinis sprendimas dėl susietosios paramos schemos peržiūros dar nėra priimtas. Jei ji bus peržiūrima, bus galima svarstyti, kokius augalus įtraukti į susietąja parama remtinų augalų sąrašą. Taip pat reikia pabrėžti, kad jeigu šios paramos schema bus peržiūrėta, ji turės būti suderinta su Europos Komisija.

Reikalavimai susietajai paramai gauti už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) buvo derinti su ministerijos socialiniais partneriais ir nustatyti atsižvelgiant į jų nuomonę. Susietosios paramos dydis šildomiems šiltnamiams nustatytas atsižvelgiant į dideles šiltnamių produkcijos gamybos išlaidas (šiltnamių šildymas), nes pagal nustatytus reikalavimus pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už daržovių auginimą šildomuose šiltnamiuose, privalo gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus.

Už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) kasmet išmokama apie 1 mln. eurų susietosios paramos. Iš viso per metus už uogynus, sodus ir daržoves (įskaitant daržoves, auginamas šildomuose šiltnamiuose) skiriama apie 5 milijonai eurų šios paramos.

Žemės ūkio ministerija