Augalininkystės ūkiai kviečiami pasinaudoti parama išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Žemdirbiai turėtų paskubėti

Ūkininkai ir kooperatyvai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją. Priemonės tikslas – mažinti kuro suvartojimą ir didinti energijos efektyvumą žemės ūkyje.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl padidėjusio tausojančiųjų sėjamųjų poreikio pasidarė sudėtinga šiais metais jų įsigyti, kviečiame dar šiemet teikti paraiškas ir tuos žemdirbius, kurie tiesioginę ar juostinę sėjamąją galės įsigyti tik kitais metais. Pateikus paraiškas dėl paramos šiais metais, kompensacinės išmokos mokėjimo prašymus bus galima pateikti ir kitąmet, kai bus jau įsigyta sėjamoji. Tikimasi, kad tokia galimybė leis žemdirbiams geriau planuoti savo veiklą.

Paraiškas pagal šią priemonę APVA galima pateikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos, tad žemdirbiai turėtų paskubėti.

Lietuvoje, remiantis pasėlių deklaracijomis, bearimės technologijos taikomos vis plačiau. 2022 m. bearimės technologijos žemės ūkio augalų auginime taikomos beveik 475 000 ha plote ir pasiekė apie 25 proc. nuo visos produkuojančios žemės ploto.

Tai liudija, kad ūkininkai žino ir supranta minėtų technologijų ilgalaikę ekonominę bei ekologinę naudą ūkiui, nes bearimis augalų auginimas leidžia ne tik sutaupyti degalus, trąšas, augalų apsaugos produktus, bet ir tausoti žemės ūkio techniką.

Daugiau informacijos ir paraiškos formą galima rasti APVA tinklalapyje https://apvis.apva.lt.

Žemės ūkio rūmų iniciatyva

Atliepiant žemdirbių poreikiams, dar 2018 m. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) inicijavo projektą „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“. Projekto tikslas – optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose. Įgyvendinant projektą 10-yje šalies ūkių buvo įrengti ir vykdyti bandymai, pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką.

„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus, ūkiuose buvo įrengti parodomieji bandomieji plotai po kelis hektarus“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

„Bandomieji plotai įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Tuose plotuose bandymai buvo atliekami su įprastomis Lietuvoje auginamomis kultūromis: žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis. Bandymų tikslas – įrodyti, jog taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo“, – kalbėjo S.Dimaitis.

„Projekto dalyviai įsitikino dirvožemių ekosistemų optimizavimu panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas, o įvertinę tiesioginės sėjos privalumus ir palyginus su tradicinėmis ūkiuose taikomomis technologijomis, įvertino laiko bei darbų sąnaudų ekonominius skirtumus“, – pažymėjo ŽŪR direktorius.

Gilaus arimo plūgai vis dar populiariausi

Šiandien žemės ūkis be saiko alindamas dirbamos žemės resursus susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, kurie stipriai veikia žemės ūkio veiklą – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs įvykiai gamtoje ne tik kelia pavojų augalininkystei bei gyvulininkystei, bet ir neša nuostolius žemdirbiams.

Lietuvos statistikos departamento atliktas žemės ūkio struktūros tyrimas parodė, kad 2016 m. Lietuvoje labiausiai paplitęs buvo įprastinis žemės dirbimo būdas – gilaus arimo plūgu. Tokiu būdu buvo įdirbta 88,5 proc. ariamosios Lietuvos žemės. Rečiau naudojami buvo tausojamasis žemės dirbimo būdas – 10,2 proc., ir be įdirbimo – tiesioginės sėjos – tik 1,3 proc. Tačiau visi žino, jog dirvožemio erozija sumažėja minimaliai įdirbant žemę.

Nors dabar jau matoma, kad didėjant ūkio dydžiui, didėjo tausojamojo ir be įdirbimo žemės dirbimo būdų naudojimas, šioje srityje vis dar išlieka daug problemų. Siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.

2 INFOBOX puslapyje:

Galimi pareiškėjai

· Fiziniai asmenys, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdantys žemės ūkio veiklą ir įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.

· Pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai, besinaudosiantys su kompensacine išmoka įsigyta sėjamąja ar juostine sėjamąja, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai veikiantys (vykdantys žemės ūkio veiklą) ir kurių nariai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.

·  Juridiniai asmenys, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai veikiantys (vykdantys žemės ūkio veiklą) ir įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Naujos tiesioginės ir juostinės sėjamosios, turinčios „CE“ atitikties žymą ir įsigytos ne anksčiau nei pateikta paraiška.

Juostinė sėjamoji – žemės ūkio padargas, kuriuo vienu technologiniu važiavimu į neįdirbtą dirvožemį arba nesupurentą ražienų lauką yra įsėjamos numatytų kultūrų sėklos ir, esant poreikiui, įterpiamos trąšos ar kitos natūralios augalų mitybą gerinančios medžiagos, kai palengvinant sėklos įsėjimą iki 10 cm gylio supurenamos jos įsėjimo juostos, kurios gali apimti ne daugiau kaip 30 proc. viso dirvos ploto.

Tiesioginė sėjamoji – žemės ūkio padargas, kuriuo vienu technologiniu važiavimu į neįdirbtą dirvožemį arba nesupurentą ražienų lauką yra įsėjamos numatytų kultūrų sėklos ir, esant poreikiui, įterpiamos trąšos ar kitos natūralios augalų mitybą gerinančios medžiagos.

Sonata Kisielienė