Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) jau ant nosies, o jo įgyvendinimui savivaldybėse, seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai pradedami ruošti tik dabar. Ūkininkai sunerimę, kad atėjus laikui deklaruoti pasėlius, rinktis tinkamas ekoschemas jiems gali pritrūkti žinių, o žemės ūkio specialistai, nedalyvavę Strateginio plano rengimo procese, taip pat gali pasimesti klaidžiose schemose.

Daugiau investuoti į šių specialistų kvalifikaciją užsimojo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), numačiusi prie 9 mln. eurų papildomai skirti dar 2 mln. eurų. Tačiau kaip bus skirstomi pinigai ir ar bus kam dirbti narpliojant naujas taisykles deklaruojant pasėlius – neaišku.

Papildomi milijonai

Praėjusią savaitę ŽŪM kartu su Finansų ministerija paskelbė radusios galimybę papildomai skirti 2 mln. eurų valstybės perduotoms savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Iki sprendimo skirti papildomus milijonus, 2023 m. buvo numatyta skirti 9,342 mln. eurų.

Papildomas finansavimas numatomas ne be priežasties. ŽŪM sprendimą grindžia tuo, kad savivaldybėse dirbantiems žemės ūkio specialistams bus numatoma ir daugiau atsakomybių, nes juos būtina supažindinti su kitąmet laukiančiais pokyčiais deklaruojant pasėlius. Savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai atsakingi ne tik už pagalbą deklaruojant pasėlius, įvairių paraiškų priėmimą, duomenų rinkimą ir kitus darbus – jie taip pat padės ūkininkams pasirinkti tinkamas ekoschemas, įgyvendinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus. Pastarieji pagal Strateginį planą bus privalomi visiems ūkininkams, norintiems gauti ES paramą.

Drastiškai trūksta darbuotojų

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja komunikacijai Indrė Vilūnienė sako, kad skiriamas papildomas finansavimas reikalingas, tačiau jis nepadės spręsti įsisenėjusių problemų žemės ūkio skyriuose. „Pradėkime nuo to, kad žemės ūkio funkcija, kuri yra valstybės deleguota savivaldybėms, nuo 2009 m. yra finansuojama tik 50 proc. Kitas lėšas, būtinas vykdyti šią funkciją, savivaldybės priverstos rasti pačios. Tai yra didelis iššūkis, nes savivaldybių savarankiškosios pajamos labai ribotos. ŽŪM skaičiavimais, funkcijai tinkamai įgyvendinti trūksta iš viso 9 mln. eurų“, – tikina I.Vilūnienė.

Pasak jos, LSA kasmet ragina Vyriausybę ir Seimą skirti kur kas daugiau lėšų žemės ūkio funkcijai, todėl sprendimą 2023 m. skirti papildomus 2 mln. eurų ji vertina teigiamai ir kartu tikisi, kad tai bus pirmas žingsnis pamažu artėjant bent jau prie tokio funkcijos finansavimo, koks buvo iki 2009 m., kai jis buvo drastiškai sumažintas. „Papildomų 2 mln. eurų turėtų užtekti užtikrinti bent minimalų žemės ūkio skyrių funkcijų vykdymą, tačiau ši suma kol kas nepadės spręsti labai trūkstamų specialistų pritraukimo klausimo“, – pabrėžė ji.

LSA atstovė taip pat neslepia, kad savivaldybėse itin trūksta žemės ūkio specialistų. Jos teigimu, žemės ūkio specialistų etatų skaičius buvo drastiškai sumažintas 2009-aisiais, ir trūkumas iki šiol yra didelis. Ypač trūksta melioracijos specialistų, ekologų, agronomų. Kai kurios savivaldybės nurodo, kad net jei etatų skaičius pakankamas, trūksta stipresnių kompetencijų, o jas turinčius specialistus pritraukti trukdo nekonkurencingas atlyginimas. „Šis faktorius bus didelė kliūtis ir tuomet, kai dabartiniai darbuotojai išeis į pensiją, o tokių savivaldybėse yra nemažai“, – apgailestauja I.Vilūnienė.

Pinigų laukė anksčiau

Šakių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė sako, kad darbo krūvis pastaraisiais metais ir taip buvo nemažas, atlyginimai nedideli, o ateinantys metai atneš dar daugiau darbo valandų. Pasak jos, ūkininkai buvo įpratę ūkininkauti pagal žalinimo programą ir dar šių metų sėja sudėliota pagal dabar galiojančias taisykles, o štai jau kitąmet teks rinktis ekoschemas.

„Dar iki visų pokyčių, per patį pasėlių deklaravimo piką dirbdavome ir vakarais, o kartais ir savaitgaliais. Jau dabar sulaukiame ūkininkų, besidominčių apie naujas taisykles. Šiandieną vienas kraštietis teiravosi, kodėl į rajoną atvyksta Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), o ne Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ar ŽŪM atstovai. Aš jį paraginau tiesiog susipažinti su ekoschemomis ir GAAB standartais. Tik vėliau ruošime seminarus, tai bus savotiški mokymai“, – pasakoja I.Žemaitienė.

Papildomas finansavimas numatomas ne be priežasties. ŽŪM sprendimą grindžia tuo, kad savivaldybėse dirbantiems žemės ūkio specialistams bus numatoma ir daugiau atsakomybių, nes juos būtina supažindinti su kitąmet laukiančiais pokyčiais deklaruojant pasėlius.

Toli gražu ne visi žemdirbiai domisi būsimais pokyčiais. Pašnekovė atvira: dalis ūkininkų net kviečiami į mokymus neateina, o atsiradus klausimų jie įprato skambinti į žemės ūkio skyrius.

Panaši situacija ir Alytaus krašte. Alytaus rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė pripažįsta, kad kasmet ant jų pečių gula vis didesnis darbo krūvis. Ji įsitikinusi, kad gausesnis finansavimas turėjo būti skirtas jau anksčiau, nes iki šiol specialistams, be kitų klausimų, teko dalyvauti diskusijose dėl strateginio plano, atsakinėti į ūkininkams kylančius klausimus.

Pašnekovė pastebi tendenciją, jog prasidėjus intensyviam pasėlių deklaravimui aktyviausi būna smulkieji ir vidutiniai ūkiai. Pastarieji šio svarbaus darbo paskutinei dienai nepasilieka. Paprastai paskutiniai savivaldybės žemės ūkio skyriaus duris ima varstyti stambūs ūkininkai. „Galbūt jie turi labai daug darbo ir tiesiog nespėja atvažiuoti anksčiau. Skyriaus darbuotojai, žinodami, kad taip gali nutikti, dažnai skambina ūkininkams iš anksto ir primena apie deklaravimą“, – dėsto I.Stenionienė.

Lankys seniūnijas

Intensyvus mokymosi metas Klaipėdos rajone. Šio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vadovė Aurelija Latakienė sako, kad šią savaitę jos specialistai konsultuojami NMA, ŽŪM atstovų. Sulaukiama ir žemdirbių užklausų dėl aplinkosauginių reikalavimų. „Žmonėms svarbu žinoti, ar bus galima suarti pievas, kokias ekoschemas bus galima rinktis. Ūkininkus ši nežinomybė gąsdina, bet kai bus suformuotos konkrečios taisyklės, esu nusibrėžusi viziją važiuoti į kiekvieną seniūniją, rengti susitikimus su žemdirbiais“, – rimtai padirbėti nusiteikusi A.Latakienė.

Parama tik simbolinė

ŽŪR ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Arūnas Svitojus pripažįsta, kad agrosektoriaus specialistų laukia įtempta žiema. Jis skiriamą valstybės paramą vadina simboline, kuri padės bent iš dalies motyvuoti darbuotojus.

„Parama savivaldybėms labai reikalinga. Mes pamirštame, kad valstybės biudžetas kiekvienais metais auga, o žemės ūkiui skirtas biudžetas stabilus, šiemet jis dar sumažėjęs. Matau dar ir kitą problemą. Jau greitai ateis nauja žemės ūkio politika, nauji ir struktūriniai fondai, tačiau nėra skiriama parama savivaldai, kad ši padėtų skleisti informaciją kaimo bendruomenėms, šeimos ūkiams, kurie sudaro apie 90 proc. visų mūsų ūkininkų. ŽŪM turėtų suskubti“, – imtis aktyvesnių veiksmų planuojant projektų viešinimo planą ragino LŠŪS pirmininkas A.Svitojus. Jis akcentuoja, kad ne savivaldybėms turėtų būti deleguojamos ūkininkų švietimo funkcijos, o žemdirbių savivaldai, kaimo bendruomenėms, kurios yra kaimo centrai.

Taupymas dėl taupymo

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis pripažįsta, kad rajonų centruose esantiems žemės ūkio skyriams spaudimas nemažas. Ankstesnį sprendimą panaikinti šių specialistų etatus seniūnijose vadina klaida. „Reikia keisti požiūrį. Taupant niekada nieko nepadidinsi – gali tik sumažinti. Tik dirbdamas gali kažką užsidirbti. Jeigu seniūnijose buvo žmogus, jį reikėjo ir išnaudoti. Pavasarį jis padeda deklaruoti pasėlius, o vasarą, rudenį gali rinkti statistinius duomenis. Reikia turėti fantazijos ir protingai išnaudoti darbuotojus, paskirti jiems funkcijas“, – dėl sugriauto seniūnijose dirbusių specialistų tinklo apgailestauja S.Daniulis.

Stebėdamas, kaip šiuo metu vyksta strateginio žemės ūkio plano mokymai, jis kone griebiasi už galvos. LEŪA pirmininkas pastebi, kad į rajonus atvykus ŽŪM ar NMA specialistams ne taip jau retai salės būna pustuštės, kaimo gyventojai nesivargina eiti į tokius seminarus. Jo nuomone, būtų kur kas didesnis efektas, jeigu rajonų centrų specialistus ŽŪM pasikviestų į mokymus, kuriose glaustai ir aiškiai išdėstytų esminius pokyčius, sudėliotų gaires ir juos paruoštų mokymams jų reziduojamose skyriuose. „Ar kas nors skaičiuoja, kiek biudžetui kainuoja tie pravažiuojantys specialistai? Po tokių vizitų dažnai grandinė nutrūksta, nes atėjęs į savivaldybę deklaruotojas kursuose dažnu atveju nedalyvavo“, – kritikos neslepia ekologinių ūkių lyderis.

Jo nuomone, ŽŪM iniciatyvos iš esmės yra gražios, tačiau, jo žodžiais tariant, išpildymas tragiškas. „Žemės ūkis labai jautrus, jis greitai reaguoja į pokyčius. Anksčiau žemės ūkio specialistai atvažiuodavo į pasitarimus beveik kas savaitę ar kas dvi. Juk pas juos ateina visa šviežiausia informacija, kaip veikia paramos schemos, kaip ūkininkams sekasi išpildyti gamtosauginius reikalavimus. Dabar ŽŪM aiškina, kad skiria papildomus 2 mln. eurų savivaldai, tačiau iki šiol nepaaiškina, kaip tie pinigai bus skirstomi. Niekas nekalba, ką už tuos pinigus žadama daryti. Etatus tvarkyti? Mokymus rengti? Kodėl mes negauname informacijos, kokia bus grąža iš šių milijonų? Juk tai valstybės lėšos. Tai žinoti būtina“, – įsitikinęs S.Daniulis.

Procese nedalyvavo

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pripažįsta, kad absoliuti mažuma ūkininkų šiandieną turi atsakymus, kaip jiems reikės elgtis pavasarį, prasidėjus deklaracijų pildymo laikotarpiui. Paskutinė stotelė prieš dedant tašką deklaracijose dažnam ūkininkui bus žemės ūkio skyriai, todėl LŪS vadovas tikisi, kad per žiemą jų specialistai spės tinkamai pasiruošti pavasariniams darbams.

„Kai buvo per savivaldybes pristatomas Strateginis planas, galiu pasakyti, kad patys stropiausi klausytojai buvo žemės ūkio skyrių darbuotojai. Jie paskui pasakojo, kad nedalyvavo visame plano rengimo procese. Viskas, kas yra Strateginiame plane, jiems yra visiška naujiena. Ūkininkai puikiai supranta, kad už nepadarytą darbą jie bus atsakingi, jie bus savotiški atpirkimo ožiai, – aštriai kalbėjo R.Juknevičius. – Didžiausia rizika, kad dalis tiesioginių išmokų tiesiog liks nepanaudotos, nes ūkininkai nežinos, kaip pasirinkti ekoschemas. Visiškai realu, kad ūkininkai, nemokėdami ir nesuprasdami ekoschemų, jų tiesiog nevykdys. Atsakymus apie jas žemdirbys jau turi žinoti eidamas deklaruoti, tačiau ar taip bus – pamatysime tik kitąmet.“

Siekis – priartinti žemės ūkio paslaugas

2023 m. papildomi 2 mln. eurų bus skirti valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Šios lėšos skiriamos savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitų darbų, prekių ir paslaugų išlaidoms, patirtoms vykdant valstybės deleguotas žemės ūkio funkcijas, apmokėti.

Savivaldybėse dirbantys žemės ūkio specialistai yra tarpininkai tarp ūkininko ir ŽŪM. Tikimės, kad papildomas finansavimas padės užtikrinti sklandesnį žemės ūkio specialistų darbą atliekant kasdienes funkcijas, taip pat galbūt padės sukurti naujų darbo vietų ir pritrauks į savivaldybių žemės ūkio skyrius naujų specialistų.

Manome, kad labai svarbu priartinti žemės ūkio skyrių teikiamas paslaugas arčiau gyventojų, taip pat kiek įmanoma daugiau vykdomų funkcijų ir paslaugų teikti elektroniniu būdu.