Diana ir Giedrius Špakauskai, padedami sūnaus, Pakalniškių kaime (Radviliškio r.) 5 ha plotuose plėtoja mišrų uogų ir vaisių ūkį. Jame šiuo metu yra pats darbymetis, nes kaip niekada anksti sunokusios braškės, trešnės, medlievos bei kitokios uogos reikalauja augintojų dėmesio – reikia jas skinti, parduoti ar kaip nors paruošti saugojimui. Sutuoktiniai smalsūs – patirties semiasi iš amerikiečių, ukrainiečių ūkininkų ir mokslininkų. Augina atsakingai ir kiek įmanoma tvariau.

Kvepėjo visas laukas

Špakauskų šeimos ūkis yra pasirinkęs beveik 10-ies pavadinimų įvairiausias uogas. Tačiau uogininkystėje didžiausią 2 ha plotą dabar užima braškynas, nors prieš 6 metus viskas prasidėjo nuo 60 arų braškių lysvės. „Braškės – vienas iš mūsų turtų. Mūsų uogos labai kvapnios. Kai atvažiuoja žmonės pas mus į lauką skintis braškių, būna net nustebę, koks malonus dvelkia kvapas. Tad aiškina, kad braškėmis kvepia visas laukas“, – pastebėjimais pasidalino Diana.

Sutuoktiniai yra pasiskirstę darbus. Už uogų auginimą, jų priežiūrą atsakingas ūkio šeimininkas Giedrius. Patys užaugina, nuskina, suruošia ir veža uogas į turgų. Ūkio šeimininkė Diana išauginta produkcija prekiauja turguje, šviečia žmones, kuo uogos vertingos sveikatai. Tėvams ūkyje talkina jauniausias sūnus. Savininkai viliasi, kad jis gal kada perims ir ūkio reikalus.

Jie pasakojo, kad turi nuolatinių pirkėjų ratą, kurie patys atvyksta į Špakauskų ūkį. Pats gyvenimas padiktavo turėti kuo platesnį uogų asortimentą, kad vienoje vietoje pirkėjas derliaus sezono metu galėtų išsirinkti įvairiausių sveikai išaugintų, kokybiškų uogų. „Dirbant tokį darbą būna visko, nes priklausome nuo gamtos – būna ir geriau, ir prasčiau. Kiekvienais metais kažkas atsitinka, bet nereikia skųstis. Mums šiemet sekasi gerai, uogų derlius užderėjo neblogas“, – pasakojo D.Špakauskienė.

Ūkio šeimininkai tikino, kad nors neturi ekologinio ūkio statuso, uogas stengiasi auginti labai atsakingai. Savo braškyną tręšia ekologiškomis, sertifikuotomis vištų mėšlo granulėmis. Prireikus panaudoja ir kitokių trąšų. Taip pat kruopščiai atsirenka, ką naudoti, nes nuo to daug priklauso uogų kokybė. O jie ir patys, ir jų anūkai valgo išaugintas uogas, tokias pačias siūlo ir kitiems.

Per piką – pigiausios

Braškyne dera labai ankstyvų, vidutinio ankstyvumo iki vėlyvų veislių uogos, bet daugiausia ankstyvųjų veislių braškės. Didžiausią dalį braškyno užima „Allegro“ veislė, taip pat augina „Rumba“, „Clery“, „Glorielle“, „Alba“, „Limalexia“, „Malvina“, „Aprica“ ir kitų veislių uogas. Skynimo sezoną, priklausomai nuo orų, paprastai pradėdavo birželio pradžioje, o šiemet pirmosios braškės sunoko jau gegužės pabaigoje. Vėlyvųjų braškių sezoną dažniausiai baigdavo rugpjūčio pradžioje, bet šiemet jis pasiankstins. Mat jau birželio pabaigoje Špakauskai fiksavo ankstyvųjų bei vidutinio ankstyvumo braškių sezono pabaigą.

Šį procesą pagreitino birželio paskutinę savaitę įsivyravę karščiai. „Šie karščiai mūsų braškyne padarė savo nedorą darbą. Užbaigė prinokinti vidutinio ankstyvumo braškes. Jau pradėjome skinti ir vėlyvąsias braškes, bet viskas vėl priklausys nuo orų. Kai užeina tokie alinantys karščiai, tereikia pusvalandinio lietaus ir gali supūdyti visas sirpstančias uogas. Šiuo atveju mes 100 proc. priklausomi nuo oro sąlygų. Labai greitai lauke uogyčių gali nebelikti“, – kaip gamta reguliuoja sezoną, patikino Diana.

Jų daug kas teiraujasi braškių, nes jos baigėsi ir kituose braškių ūkiuose. D.Špakauskienės pastebėjimu, iš tikrųjų šiemet braškių nokimo procesas buvo kur kas greitesnis. Špakauskai ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veislių braškes užbaigė skinti vienu metu iki liepos. Tačiau šiemetis derlius nenuvylė, uogų augintojai rezultatais gana patenkinti. „Pas mus, kada buvo intensyviausi skynimai, nebuvo stiprių lietų. Reikia ir tuo džiaugtis“, – pastebėjo braškių augintoja.

Špakauskų šeimos ūkis yra pasirinkęs beveik 10-ies pavadinimų įvairiausias uogas. Tačiau uogininkystėje didžiausią 2 ha plotą dabar užima braškynas, nors prieš 6 metus viskas prasidėjo nuo 60 arų braškių lysvės.

Šis ūkis prekybą pradėjo nuo 6 Eur/kg. Už ankstyvąsias braškes prašyti 8–10 Eur/kg, anot ūkininkės, Radviliškio krašte yra brangoka. Jie atsižvelgia ir į pirkėjo poreikius. Augintojui užtenka, o ir pirkėjas įperka, patenkintas. Įsitikino, kad šiek tiek žemesnė kaina geriau. Už 8 Eur/kg gal tik vienetai pirktų, tuomet dalį uogų gal būtų tekę vežtis atgal. Prekybai įsibėgėjus, ūkininkė Diana kainą mažino iki 4–5 Eur/kg braškių.

„Mums – sočiai. Braškių skynimo piko metu, kai pradedamos braškės rūšiuoti į smulkesnes ir stambesnes, smulkių braškių kaina buvo kritusi iki 3 Eur/kg, iki mažiausios kainos, o stambesnių uogų – apie 4 Eur/kg“, – apie balansuojančią kainą sakė ji.

Sudomino medlievos

Nieko nelaukdami Špakauskai skynė ir anksčiau nei įprastai šiemet sunokusias trešnes, vyšnias, medlievų uogas, gervuoges. Avietyne sunoko avietės, bet pastarųjų neaugina daug. Į sezono pabaigą prinoks šilauogės. Dianos teigimu, visko turės po truputį. Tikisi, kad šiemet pirkėjams pasiūlys visų uogų.

Lietuvoje jau nuo seno auginamos, bet pastaraisiais dešimtmečiais primirštos medlievos dar skinasi kelią rinkoje. Pirmaisiais jų auginimo metais Špakauskai supažindino žmones su šiomis uogomis, nes ne visi jas pažinojo, buvo jų ragavę. „Visokių yra nuomonių, nes medlievų skonis tikrai įdomus, o, kaip žinia, žmonių skonio receptoriai skirtingi. Kai pas mus ant stalo greta kitų uogų dėžutėse padedame medlievos uogų, daugelis galvoja, kad tai šilauogės“, – pasakojo Diana.

Pirmąsias medlievas Špakauskai pasisodino 2018 metais. Pradėję nuo 150 krūmų, pernai rudenį užsodino didesnę jų plantaciją. „Vos pradeda sirpti, pirmąsias uogas paukščiai nurenka. Dabar, kai jau daugiau dera, jų užtenka visiems – ir paukščiams, ir mums, ir pirkėjams“, – linksmai pasakojo Diana.

Pernai dalį medlievų uogų jie liofilizavo, bet paaiškėjo, kad perkant liofilizavimo paslaugą išeina nepigus produktas. Ūkio šeimininkė gyrė medlievas – šios uogos turi daug pektino, itin saldžios, o jų panaudojimo galimybės kur kas platesnės – tinka šaldyti, pyragams, nes kepant jos nesukrenta. Iš jų spaudžiamos sultys, uogos panaudojamos vyno gamyboje.

Diana domėjosi, kad Kanadoje medlievos uogos gan populiarios konditerijoje kaip natūralūs dažai. Ji pati paruošė tinginį – liofilizuotas medlievas panaudojo vietoje kakavos miltelių. Rezultatas patiko dėl gaivaus, įdomaus skonio, netradicinės spalvos. Tinka skaninti košes, jogurtą. Moteris žino, kad indėnai šias uogas naudojo kaip natūralų konservantą vytindami mėsą. Amerikoje su šiomis uogomis, anot Špakauskų, atliekami platesni tyrimai, bet ir Pakalniškių kaime gyvenantiems sutuoktiniams rūpi, kas daroma su šiomis uogomis, kaip jos panaudojamos kitose šalyse.

Ir medžiui reikia pailsėti

Trešnių derlių Špakauskai skynė nuo 60 medelių. Jų skynimo sezoną pradėjo nuo itin saldžių netradicinės geltonos spalvos trešnių, kurias už išskirtinį skonį ir spalvą vadina gintarinėmis. Jas beskinant sunoko ir raudonos spalvos trešnės. Už jas prašė 4 Eur/kg. Beje, turguje pirmiausia nupirkdavo raudonos spalvos trešnes.

Serbentų bei gervuogių augina nedaug, nes tai nėra labai populiarios uogos. Anot ūkio šeimininkės, geriausi uogų degustatoriai yra maži vaikai. Jų mažoji anūkėlė tiesiog šluoja patinkančias uogas saujomis.

Špakauskų sode auga 90 slyvų. Derlių skinti pradeda nuo ankstyvųjų ir užbaigia vėlyviausiomis, tad prekybai slyvų turi maždaug iki spalio 10 dienos. Vaismedžių sode stebi, kad, lyginant su praėjusiais metais, po pavasarinių stiprokų šalnų, kurios savo darbą padarė, kai kurių veislių obelys duos mažiau derliaus, šiemet mažiau bus ir kriaušių.

„Gal kažkiek pakenkė šalnos ar medis nori pailsėti, nes ir medis pavargsta. Jeigu kasmet gausiai dera, tai medžiui irgi reikia padaryti pertrauką. Kaip žmonės pavargsta, taip ir medžiai nori poilsio“, – pastebėjo Radviliškio rajono ūkininkė.

Anot Dianos ir Giedriaus, kiekvienas augalas turi savų auginimo ypatumų. Norint išauginti skanių uogų ir vaisių, reikia dirbti prie kiekvieno medelio. Yra auginimo paslaptys, subalansuota mityba. Visur reikia įdėti daug žinių. Jiems patiems reikia mokytis. Per žiemą G.Špakauskas renka informaciją iš amerikiečių, ukrainiečių sodininkų ir mokslininkų, kurie ja dalinasi.

Špakauskų šeima puoselėja ne tik uogynus, priauginę pavasarį prekiauja vaismedžių sodinukais, pačių išaugintais daržovių – pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų – daigais.

Uogos mieliau nei bulvės

Špakauskų ūkio istorija prieš 26 metus prasidėjo nuo grūdinių kultūrų, bet trūko žemės, reikėjo naujos technikos, tuo metu abu sutuoktiniai dirbo ir samdomus, ir ūkio darbus, todėl nusprendė keisti ūkininkavimo kryptį. Ėmė auginti daržoves, bulves, bet „juodi“ darbai nepatiko.

„Bulvės purvinos, aplipusios žeme, labai sunku būdavo kilnoti, tampyti maišus, o uoga vis tiek man arčiau širdies, mielesnė, švari, smagu ją auginti ir skinti. Iš karto ragauji, gali valgyti. Neneigsiu, visko būna ir uogininkystėje, kartais labai pavargstame, bet taip būna kiekviename darbe. Vis tiek uogas smagiau auginti“, – aiškino ir bulves auginusi ūkininkė.

Tačiau neneigė, kad ir bulvės turėjo savų privalumų. „Bulvės, jeigu nėra daug lietaus, žemėje jaučiasi kaip sandėlyje, gali kurį laiką stovėti. Braškei ar kitai uogai nepasakysi, kad, gerbiamoji, šiandien dar nesunok, nes nenoriu tavęs skinti. Jeigu noksta, tuojau pat eini ir skini, neatidėlioji nė minutei. Bet mes žiemas turime laisvas. Vyras mokosi, daug skaito. Aš žiemą pasineriu į kūrybinį procesą – piešiu ant drabužių, kuriu gėlių puokštes. Būna ramus periodas, Vasarą daug judesio, daug veiklos ir daug darbo“, – mintimis dalijosi ūkyje pati dirbanti Diana.