Klampučių kaime (Vilkaviškio r.) ūkininkaujantis Tautvydas Katkevičius augina ne tik šiame krašte, bet ir visoje šalyje dar gana egzotiškas daržoves – mėlynąsias bulves. Jaunas vyras auginimo procese nenaudoja jokių chemikalų, o korolado vabalus renka ir žoles ravi rankomis.

Ūkyje pailsi

Tautvydas savęs dideliu ūkininku nelaiko. Daugeliui stambesnių žemdirbių jo auginamų daržovių plotai gali pasirodyti net šiek tiek juokingi, kadangi užima vos apie 65 arus. Vis dėlto tokio kiekio jaunam vyrui visiškai pakanka. T.Katkevičius gyvena ir valdišką darbą dirba Kaune, o į gimtuosius Klampučius grįžta tik savaitgaliais bei per laisvas dienas. Vasaromis jis net specialiai ima atostogas tuo metu, kai jo laukai reikalauja didžiausios priežiūros.

Augindamas daržoves suvalkietis nenaudoja jokių chemikalų, todėl derlių prižiūrėti daugiausiai reikia rankomis. Tautvydui neretai dėl to net tenka atsisakyti draugų pasiūlymų nuvykti prie ežero ar jūros, nes darbai ūkyje nelaukia. Visgi jaunas žemdirbys dėl to nė kiek nesuka galvos, nes, kaip pats teigia, ūkyje jis pailsi. Ir visai nesvarbu, ar lauke kepina 30 laipsnių karštis, ar pučia nemalonus vėjas. Jei reikia ravėti žoles ar rinkti kenkėjus, jis su malonumu tą daro.

„Šių metų pavasarį buvo taip nutikę, kad į Klampučius nepavyko grįžti net tris savaites. Darbe jaučiausi visiškai išsekęs, neturėjau energijos. Kai tik parvykau į kaimą, pirmiausiai skubėjau ne pas ten gyvenančius tėvus, o į savo laukus. Po savaitgalio vėl grįžus į darbą kolegos juokėsi, kad atrodžiau tarsi po savaitės atostogų užsienyje – pailsėjęs, atsigavęs. Mane darbas laukuose pakrauna, atgaivina širdį“, – neslėpė jaunasis ūkininkas.

Vyras kartais pagalvoja, kad ateityje būtų gerai visiškai atsiduoti ūkiui ir galbūt net atsisakyti valdiško darbo. Tam, aišku, reikėtų dar labiau praplėsti auginamų daržovių plotus. Jis svarstė, kad greičiausiai tam pakaktų 1–1,5 ha dirbamos žemės.

Minimalūs nuostoliai

Auginti mėlynąsias bulves T.Katkevičius pradėjo maždaug prieš šešerius metus. Šį užsiėmimą jis perėmė iš savo vyresniojo brolio Egidijaus. Pastarasis kiek anksčiau buvo iš JAV gavęs šių neįprastų daržovių sėklų ir keletą metų mėgino padidinti sodinamosios medžiagos kiekį. Įprastai pasodintų bulvių kiekis per metus padidėja 5–6 kartus. Vis dėlto po kelerių metų Egidijaus planai pasikeitė ir jis pasiūlė ūkį perimti broliui. Tautvydas sutiko pernelyg ilgai negalvojęs.

Šiandien Klampučiuose ūkininkaujantis vyras augina ne tik mėlynąsias 'Blue star' veislės bulves, kurių sėklas šiemet atsinaujino, bet ir kitų rūšių daržoves. Jo laukuose taip pat auga geltonosios bulvės 'Primabelle' ir 'Karelia', taip pat geltonieji ir raudonieji svogūnai, česnakai, pastarnokai, burokėliai, oranžinės bei mėlynosios morkos. Tiesa, pastarųjų derlius šiemet labai nukentėjo.

„Mėlynąsias morkas auginau pirmą sezoną. Vos jas pasėjus užklupo didžiulė liūtis. Nepagalvojau, kad ši taip užplaks žemę, kad morkoms bus sunku sudygti. Taip jau išėjo, kad išdygo vos viena kita. Parduoti jų šiemet nelabai bus iš ko. Greičiausiai jų užteks tik savo reikmėms. Bandysiu gausesnį jų derlių užauginti kitais metais. Žadu naudoti specialų preparatą, kuriuo nupurškus žemę jame esančios bakterijos supurena dirvos paviršių ir apsaugo nuo panašių nemalonumų, kokie man nutiko šiais metais“, – pasakojo T.Katkevičius.

Nepaisant nesėkmės su mėlynosiomis morkomis, kitų daržovių derliumi suvalkietis skųstis negali. Vyras už tai labiausiai dėkojo savo tėčiui, kuris skirdamas sūnui žemės lyg nujausdamas šią išrinko itin geroje vietoje – įkalnėje.

„Bent jau mūsų kraštuose šie metai buvo labai lietingi. Aukštesnėje dirvos vietoje augusios daržovės gavo pakankamai drėgmės, todėl subrandino gana neblogą derlių. Nukentėjo tik nuokalnėje buvę laukai, bet jų nėra labai daug. Šiek tiek nepasisekė su dalimi svogūnų, burokėlių, mėlynųjų morkų ir bulvių. Bet iš tikrųjų nuostoliai – minimalūs“, – dėl to nė kiek nesikrimto pašnekovas.

Naudinga ir sveika

Mėlynosios bulvės puikiai tinka papuošti įprastą ar švenčių stalą. Neįprasta jų spalva daugeliui atrodo šiek tiek egzotiška. Vis dėlto ne tai labiausiai sužavėjo T.Katkevičių. Kuomet pirmą kartą jis ant stalo pamatė padėtas šias daržoves, net pradėjo svarstyti, ar tik tai nebus koks genetiškai modifikuotas dalykas. Galiausiai paaiškėjo, kad vyro lėkštėje – nuostabios maistinės vertės produktas.

Pradėjęs giliau tyrinėti šias daržoves, suvalkietis sužinojo, kad jose gausu antioksidantų – antocianinų, padedančių galynėtis su vėžinėmis ląstelėmis. Mėlynosios bulvės ypač vertingos tiems, kas turi onkologinių skrandžio ar žarnyno problemų. Tokie žmonės įprastai valgo šias bulves žalias, spaudžia iš jų sultis ar deda į įvairias mišraines.

Mėlynosios bulvės ne tik papuošia stalą. Jose taip pat gausu vitaminų, įvairių kitų vertingų elementų. Svarbu, kad didžiojoje dalyje šių bulvių veislių krakmolo yra gerokai mažiau negu populiariausiose mūsų kraštuose auginamose bulvėse. Pavyzdžiui, lietuviams įprastose geltonosiose bulvėse šios medžiagos gali būti 17–20 proc., o Tautvydo auginamose mėlynosiose bulvėse krakmolo kiekis skirtingais metais svyruoja nuo 10 iki 13 proc. Dėl šios priežasties šias daržoves itin mėgsta cukriniu diabetu sergantys asmenys.

„Ateityje norėčiau dar labiau išplėsti mėlynųjų bulvių asortimentą, kadangi dalis jų veislių savyje turi dar daugiau krakmolo nei geltonosios bulvės. Vieni žmonės mėgsta labiau krakmolingas daržoves, kiti – priešingai, jo netoleruoja. Norisi klientams pasiūlyti įvairių variantų“, – kalbėjo pašnekovas.

Atliko tyrimus

Ką tik bulviakasį pabaigęs jaunasis ūkininkas sakė, kad šiemet iš savo auginamo ploto prikasė 10–12 t bulvių. Toks kiekis jį visiškai tenkina. Vyras bulves nuvežė ištirti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro agrocheminių tyrimų laboratoriją. Gauti rezultatai parodė, kad jo auginamose daržovėse krakmolo kiekis šiais metais siekia 12,6 proc.

„Kiekvienais metais žmonės teiraujasi apie bulvėse esantį krakmolo kiekį. Galima sakyti, jog dėl to ir dariau tyrimus. Žinant, kokiu krakmolingumu pasižymi įprastos bulvės, gauti mėlynųjų bulvių rezultatai tikrai džiugina. Taip pat buvo tirti kalio, magnio, cinko, mangano, geležies bei sausųjų medžiagų kiekiai bulvėse. Mano auginamos bulvės maistingos, turtingos vitaminų, kurių tyrimus planuoju pasidaryti ateityje“, – sakė T.Katkevičius.

Geriausia dovana – žemė

Nuo pat mažens Tautvydas sukosi tėvų ūkyje, tad sunkus darbas jam niekada nebuvo svetimas. „Kai viską darai iš širdies, vieną dieną tai ima nešti naudą. Anksčiau šiek tiek nerimaudavau, kur reikės realizuoti užaugintą produkciją, bet dabar jau nesuku dėl to galvos. Žinau, kad vienaip ar kitaip bulves pavyks parduoti. Nemažai klientų grįžta metai iš metų, o tai – geriausias mano darbo įvertinimas. Būtent tokie žmonės labiausiai ir motyvuoja dirbti toliau, stengtis, tobulėti. Galbūt norėtųsi ateityje susirasti daugiau stambesnių užsakovų. Šiuo metu bendradarbiauju su keletu šalies kavinių ir restoranų“, – pasakojo T.Katkevičius.

Jauno vyro auginamoms daržovėms reikalingos žemės kasmet skiria jo ūkininkaujantys tėvai. Tautvydas pasakojo, kad šie prieš kiekvieną gimtadienį ar šv. Kalėdas klausia sūnaus, ko šis norėtų dovanų, tačiau visuomet išgirsta tą patį atsakymą, jog geriausia dovana – žemė.

Ateityje suvalkietis norėtų dar labiau išplėsti savo valdas ir visiškai atsiduoti daržininkystės ūkiui. Kartais jis pagalvoja ir apie produkcijos perdirbimą. Vyras seka galimus Europos Sąjungos paramos variantus. Jei tik bus įmanoma, jis norėtų ateityje įsigyti daržovių skutimo, pjaustymo, kepimo ir fasavimo įrangą.

Kaip pasisuks T.Katkevičiaus likimas, neabejotinai bus galima pamatyti jo feisbuko paskyroje „Mėlynoji bulvė“. Čia galima sekti visas ūkio naujienas, stebėti darbų procesus, pateikti užsakymus. Įprastai Tautvydas savo užaugintas daržoves realizuoja tiesiai iš Klampučiuose įsikūrusio ūkio ir sandėlio Kaune arba per paštomatus siunčia į bet kurį Lietuvos kampelį. Paštomatais įprastai siunčiama 5–30 kg kiekiai. Mažesnės pakuotės siuntimas, pasak T.Katkevičiaus, būtų kiek per didelė prabanga, atsižvelgiant tiek į siuntos kainą, tiek į laiko sąnaudas.