Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių institucijų atstovai parengė ir pristatė viziją, kaip naujoji ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „žalioji architektūra“ transformuos Lietuvos žemės ūkį. Šio laikotarpio naujiena – ekoschemos – nukopijuota nuo Nyderlandų. Žemdirbių organizacijų atstovai tai, kad intensyviausios gamybos šalies aplinkosauginiai reikalavimai metami ant Lietuvos žemdirbių pečių, pavadino cinišku pasityčiojimu iš mūsų žemės ūkio.

Neatsitiktiniai sutapimai?

Įdomu tai, kad darbo grupė, kuri praėjusią savaitę viešai nuotoliniu būdu pristatė naujosios BŽŪP „žaliąją architektūrą“ ir paramos sąlygų sistemą, sukurta ne žemės ūkio, bet aplinkos ministro įsakymu. Tai rodo, kad žemdirbiai turės šokti pagal naujo dirigento lazdelę, kurios mostelėjimai iš esmės keis mūsų žemės ūkio veidą.

Dar pavasarį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta dėl Aplinkos ministerijos lyderystės ir ekspertinės pagalbos rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones. Dabar pasirodė šio bendradarbiavimo vaisiai, pribloškę žemdirbius, kurie susipažino su pristatytos „žaliosios architektūros“ vizija.

Žemdirbių organizacijų atstovai pasakojo, kad medžiagą gavo pristatymo išvakarėse, tad įsigilinti į pateikiamas naujoves, kurios iki 2027 m. lems žemdirbių gyvenimą, paprasčiausiai nebuvo laiko. „Ar taip elgiamasi su socialiniais partneriais? Negaliu nepastebėti ir to, kad teorinis pristatymas vyko tą dieną, kai daug ūkininkų dalyvavo lauko dienoje, kur praktiškai buvo pristatoma tvari ir biologinę įvairovę sauganti žemdirbystė. Ar tai sutapimas? Apskritai įdomu tai, kad žemės ūkiui labai svarbius dokumentus Lietuvoje mėgstama pristatyti per darbymetį. Suprantama, kad tuo metu, kai ūkininkai būna labai užsiėmę, politikai ir valdininkai susiruošia nagrinėti mums esminius dalykus. Tokiu atveju peršasi vienintelė mintis – tai daroma neatsitiktinai“, – samprotavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius.

Jis pabrėžė, kad apie būsimas ekoschemas ŽŪM buvo prašyta diskutuoti dar praėjusių metų gruodį, bet išgirdo atsakymą: „Dar anksti.“

Darbo grupė per plačiai užsimojo

Žemdirbiams į akį krenta tai, kad į darbo grupę nebuvo įtrauktas nė vienas žemės ūkio mokslininkas. Ten – tik dviejų ministerijų ir jai pavaldžių įstaigų, rezervato, nacionalinių ir regioninių parkų atstovai. Buvo numatyta, kad į darbo grupės posėdžius gali būti kviečiami ir socialinių partnerių atstovai, bet jų, kaip jie patys tvirtina, niekas nekvietė.

Darbo grupė parengė ir pristatė ne tik naujas ekoschemas, bet ir vieną iš kertinių BŽŪP „žaliosios architektūros“ elementų – paramos sąlygų sistemą, kuri keičia dabar esančius žalinimo ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus. Paramos sąlygų sistema apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus. Kitaip tariant, šių sąlygų reikės laikytis norint gauti bazines tiesiogines išmokas. Šios sistemos reikalavimai bus privalomi ir valstybėms narėms, ir ūkininkams, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos.

R.Juknevičius: „Teorinis pristatymas vyko tą dieną, kai daug ūkininkų dalyvavo lauko dienoje, kur praktiškai buvo pristatoma tvari ir biologinę įvairovę sauganti žemdirbystė. Ar tai sutapimas? Apskritai įdomu tai, kad žemės ūkiui labai svarbius dokumentus Lietuvoje mėgstama pristatyti per darbymetį.“

Gana dviprasmiška situacija dėl naujų ekoschemų, kurioms turi būti skirta bent 25 proc. tiesioginių išmokų voko, taikymo – jos privalomos ES valstybėms, bet ne ūkininkams. Jie turėtų būti neva patraukliai viliojami, kad dalyvautų ekoschemų veiklose. Dalyvavimas neprivalomas, bet kas norėtų netekti ketvirtadalio išmokų, kurios ir taip yra vienos mažiausių ES?

„Kai uždara grupė daro tai, kas jiems priimtina, ir nepasikviečia žemės ūkio atstovų, tai jau rimtas nerimo signalas, nors tokia galimybė buvo numatyta tiek memorandume, tiek įsakyme dėl grupės sudarymo. Aplinkos ministro įsakyme nėra jokios užuominos į sąlygiškumo (dabartinio kompleksinio paramos susiejimo) reikalavimų parengimą. Todėl, manau, darbo grupė, dėliodama valdymo ir GAAB reikalavimus, šiek tiek viršijo jai suteiktas kompetencijas. Beje, abiejų ministrų pasirašytame memorandume valdymo ir GAAB reikalavimai taip pat neminimi. Ir vandens direktyvos valdymo reikalavimai, surašyti darbo grupės, nėra nei biologinės įvairovės, nei ekosistemų ar buveinių, nei kraštovaizdžio srities klausimas… Panašu, kad darbo grupės nariai įsijautė ir per plačiai užsimojo“, – svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas.

Vadina cinišku pasityčiojimu

Žemdirbių organizacijų atstovai cinišku akibrokštu vadina tai, kad Lietuvai pritaikyti norimos ekoschemos nukopijuotos iš Nyderlandų. „Tai praktiškai ES lyderė pagal gamybos intensyvumą, atitinkamai ir pagal taršą. O Lietuva pagal gamybos intensyvumą iš hektaro velkasi ES uodegoje. Tad kopijuoti Nyderlandų ekoschemas – ciniškas pasityčiojimas iš mūsų žemės ūkio“, – be užuolankų apibūdino LŽŪBA atstovas.

Pasak R.Juknevičiaus, susidaro įspūdis, kad lietuviai nieko nedarė ir laukė, kol ES kas nors kažką nuveiks, tada nusikopijavo. „Nyderlanduose yra pati intensyviausia gamyba, dešimteriopai didesnė nei Lietuvoje, taip pat ir tarša. Taigi, mes turime gerokai mažiau pajamų, bet kopijuojame tuos, kuriems reikia pasistengti dėl taršos mažinimo ir kurie turi iš ko susimokėti. Akivaizdu, kad mūsų politikai linkę prisiimti pačius griežčiausius įsipareigojimas dėl Europos žaliojo kurso“, – konstatavo LŪS vadovas.

Pristatyme buvo aiškinama, kad kiekvienas Lietuvos ūkis, dalyvaujantis ekoschemoje, turi įnešti bent minimalų indėlį įgyvendinant visus aplinkosauginius BŽŪP tikslus: kovoti su klimato kaita, apsaugoti dirvožemį ir vandenį, išsaugoti kraštovaizdžius ir biologinę įvairovę (saugomas rūšis ir buveines). Buvo pasiūlyta 12 ekoschemoje numatytų veiklų.

Ekoschemų labirintai

Tie, kurie įsitrauks į ekoschemas, bus reitinguojami, rinks taškus, kurie reikš aplinkosaugos efekto lygį, ir gaus bronzines, sidabrines ar auksines išmokas. Kitaip tariant, žemdirbiams siūlomas „žaliasis“ žaidimas. „Skaičiuoti moku, bet iš to, kas buvo pateikta, toje sistemoje susigaudyti sunku. Sako, kad bus parengta skaičiuoklė, tačiau mechaniškai suvedami skaičiai neatspindės esmės. Kabinetinė komanda prikūrė turbūt tik jiems vieniems suprantamų schemų“, – stebėjosi. E.Pranauskas.

Gana dviprasmiška situacija dėl naujų ekoschemų, kurioms turi būti skirta bent 25 proc. tiesioginių išmokų voko, taikymo – jos privalomos ES valstybėms, bet ne ūkininkams. Jie turėtų būti neva patraukliai viliojami, kad dalyvautų ekoschemų veiklose. Dalyvavimas neprivalomas, bet kas norėtų netekti ketvirtadalio išmokų, kurios ir taip yra vienos mažiausių ES?

R.Juknevičius neabejoja, kad klaidžioti po prikurtų ekoschemų veiklų vertinimo labirintus bus sudėtinga nemažai daliai ūkininkų. „Mums pirmiausia reikės konkuruoti su lenkais, latviais, todėl reikėtų ekoschemų, panašių į kaimynų“, – pastebėjo jis.

Ūkininkai pasakojo, kad latviai yra numatę rūgščioms dirvoms labai reikalingą kalkinimo priemonę. To verkiant reikia ir Lietuvoje. Kadangi Europos Komisija (EK) tokiai priemonei nepritaria, ją kaimynai bandys pridengti kitomis veiklomis.

Gali sužlugdyti smulkiuosius

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas „žaliojoje architektūroje“ įžvelgia nemažai prieštaringų ir nelogiškų dalykų. „Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą siekiama, kad būtų tvaresnė gamyba, švaresnė aplinka ir oras, geresnės kokybės maistas, todėl keliami didesni reikalavimai ūkininkams. Tikrai nėra gerai, kai intensyvios gamybos ūkyje per javapjūtę raundapu apdorojami grūdai, iš kurių kepama duona. Tokiems ūkiams turi būti kitokie reikalavimai, aišku, neperlenkiant lazdos. Ir maisto sauga turi būti labiausiai kontroliuojama pramoniniuose ūkiuose, kur vyksta intensyvi gamyba“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas.

Tačiau, pasak jo, jeigu nauji iššūkiai visa galia užguls smulkius ir vidutinius ūkius, kurių yra dauguma, kaimas bus galutinai sužlugdytas. „Didieji valdo didelius plotus ir pasiima didžiąją dalį paramos. Smulkių ūkininkų valdomi plotai nedideli, bet jų yra dauguma – visoje ES 70 proc. ūkininkų dirba iki 10 ha. Kai esi mažai intensyvus, o tau reikės atitikti tuos reikalavimus, užgrius didelė biurokratinė našta. Daugelis mūsų smulkių ūkių gamina ekologišką produkciją, tik sertifikato neturi, nes sertifikavimas – brangi procedūra. Tai aplinkai draugiški ūkiai, leiskime jiems kvėpuoti“, – kalbėjo V.Buivydas.

Jam kyla daug klausimų dėl ketinimų reitinguoti ūkius ir skirti jiems bronzinius, sidabrinius ir auksinius taškus. „Jeigu nedideli ūkiai jau dabar gamina ekologišką produkciją, nenaudodami chemikalų, sintetinių trąšų, tai ko dar iš jų reikalauti?“ – svarstė jaunimo organizacijos vadovas.

Lietuviški nesusipratimai

ŽŪR vicepirmininkas įvardijo akis badančius prieštaravimus: „Esame įsipareigoję išlaikyti 5 proc. daugiamečių pievų. Keista girdėti, kai sakoma, kad jei jų suarsime daugiau, reikės atkurti. Tai kur čia ta „žalioji“ logika? Daugiametėje pievoje kelis dešimtmečius kūrėsi biologinė įvairovė, tai kaip ją galima suarti, o paskui atkurti? Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra natūralių daugiamečių pievų, turime jas išsaugoti“, – teigė jis.

Anot V.Buivydo, kitas lietuviškas nesusipratimas, neatitinkantis BŽŪP, – draudimas mulčiuoti pievas. „Turime EK atsakymą, kad pievų žolės smulkinimas gerina dirvožemį. Kitose šalyse tai remiama, o pas mus draudžiama“, – dviprasmybių sukėlusį sprendimą priminė jis.

Pasak pašnekovo, tiesioginėms išmokoms pinigų bus daugiau, kaimo plėtrai – mažiau. „Labai svarbu, kad parama atitektų tiems, kuriems jos labiausiai reikia, nes iki šiol ji nutekėdavo stambiesiems, kurių rankose telkiasi vis daugiau žemių. Jeigu bus iškelti labai dideli reikalavimai smulkiesiems ūkiams, juos prarasime, jaunimui bus sunku įsitvirtinti kaime. Jau dabar daug kur kaimuose graudūs vaizdai – aplink tuščias sodybas plyti įmonių grupių valdos. Parama turi skatinti ne stambių ūkių, bet kaimo gyvybingumą“, – konstatavo V.Buivydas.

Aplinkosauga stipriai išpučiama

R.Juknevičius teigė, kad dėl „žaliosios architektūros“ didės plotai, kur nebus gaminama žemės ūkio produkcija, ir tai turės pasekmių. „Tokių plotų didės iki 10 proc. Iš pradžių bus mažiau, nes kaip ir šunį prie grandinės pratins iš lėto. Gamybininkai ir be politikų nustatyto Žaliojo kurso jau seniai modernizuoja ūkius, taiko tiksliąją žemdirbystę, taupo žaliavas, energiją ir t. t. Dabar mes pagrįstai baiminamės, kad pernelyg sureikšminta aplinkosauga gali išbalansuoti visą maisto gamybos grandinę“, – aiškino jis.

LŪS vadovas pateikė statistikos: per labai trumpą laiką – 2018 ir 2019 m. – badaujančiųjų pasaulyje išaugo 4 kartus. „Pabėgėliai bėga nuo skurdo ir bado. Štai Brazilijoje karo nėra, 2014 m. ši šalis skelbė, kad įveikė šimtmečių problemą – neliko badaujančiųjų. Bet po kelerių metų vėl imta intensyviai kirsti atogrąžų miškus, ir tai daugiausiai daroma nelegaliai. Jeigu stinga maisto, to neįmanoma sustabdyti, nes reikia ploto maisto gamybai. Štai tokia prieštaringa kova su klimato kaita“, – pastebėjo ūkininkas.

Pasak jo, iki šiol BŽŪP buvo subalansuota, visi trys pagrindiniai jos banginiai – socialiniai dalykai, gamyba ir aplinkosauga – vieni kitus daugmaž atsvėrė. „Bet dabar aplinkosauga išpučiama tiek, kad visas plaustas perkrypsta, ir kyla didelis pavojus, kad grims į dugną“, – tvirtino LŪS vadovas.

BŽŪP finansavimas

2023–2027 m. Lietuvai tiesioginėms išmokoms numatyta 3 012,3 mln. eurų, iš kurių bent 25 proc. (753 mln. eurų) turi būti skirta ekoschemoms. Iš 753 mln. eurų 327 mln. eurų ŽŪM ketina skirti ekologiniams ūkiams.

Kaimo plėtrai numatyta 977,5 mln. eurų, iš kurių minimaliausiai 35 proc. – 342,1 mln. eurų – turi būti skirti aplinkosaugos ir klimato priemonėms.