Pagal balandžio 1 d. duomenis, nuosavybės teises į kaimo vietovėse turėtą žemę, mišką ir vandens telkinius liko atkurti 4,7 tūkst. piliečių, tačiau iš jų 2 739 pretendentams neįmanoma vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų dėl jų pačių neveikimo, pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Šiuo metu tarnybos teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje intensyviai ieško šių pasyvių pretendentų, kuriems neatsiliepus, rudenį ketina priimti sprendimus nuosavybės teises į žemę atkurti atlyginant pinigais.

Galimybė pabaigti nuosavybės teisių atkūrimą pasyviems piliečiams, dėl kurių pačių neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procedūra iki šiol negalėjo būti vykdoma, atsirado nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimams. Tokių pasyvių pretendentų sausio 1 d. buvo 3 110, tačiau NŽT ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama susisiekti su buvusiais žemės savininkais ar paveldėtojais.

Balandžio 1 d. duomenimis, piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas kaimo vietovėse iš esmės yra baigtas - nuosavybės teisės atkurtos į 99,94 proc. piliečių prašymuose nurodyto turėtos žemės ploto. Šiuo metu NŽT teigia aktyviai dirbanti dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1,97 tūkst. aktyvių piliečių į 2,3 tūkst. ha žemės, miško ar vandens telkinių ploto.

NŽT teigimu, nuo žemės reformos pradžios 1991 m. iki 2019 m. balandžio 1 d. pateikta 787,9 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės. Iki 2019 m. balandžio 1 d. 783 tūkst. piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 4,018 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių.