Lietuvoje siekiama surasti ir legalizuoti apie 30 tūkst. vandens gręžinių – iki 2024 metų juos naudojantys gyventojai būtų atleisti nuo nuobaudų, o po to mokesčiai už požeminį vandenį taptų tokie patys, kaip už paviršinį. Pagal siūlomą tvarką, nuo 2028 metų ūkininkai tiek už paviršinį, tiek ir už požeminį vandenį turėtų mokėti nuo pirmojo kubinio metro, praneša delfi.lt.

Lapkritį Seime po svarstymo pritarta įstatymų projektams, kuriais siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką. Tuo metu Aplinkos ministerija parengė projektus, kuriais siūloma suvienodinti mokesčių už paviršinį ir gėlą požeminį vandenį tarifus ir panaikinti žemės ūkiui ir mažoms hidroelektrinėms taikomas išimtis bei lengvatas. Kaip nurodoma įstatymuose, požeminis vanduo, tai – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas vanduo, o paviršinis vandens telkinys, tai – jūra, upė ar jos dalis, ežeras arba dirbtinis vandens telkinys.

Siūlo amnestiją

2020 metų pabaigoje Seimo narių Simono Gentvilo, Kęstučio Mažeikos, Valiaus Ąžuolo ir Kazio Starkevičiaus pateiktais laikinojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų projektais siekiama sudaryti galimybę gyventojams legalizuoti savo naudojamus vandens gręžinius. Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvoje visi gręžiniai turi būti registruoti Žemės gelmių registre. Tačiau kaip svarstymo metu pastebėjo Seimo narė Laima Nagienė, taip vis dar nėra dėl sovietinio palikimo. Digital Matter icon „Tai kolūkiai, mažos gyvenvietės, na, ir asmeniniai gręžiniai, kurie anksčiau buvo įrengti ir iš tikrųjų be jokių leidimų“, – pastebėjo ji. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. neregistruotų arba oficialaus savininko neturinčių gręžinių.