„Valstiečiams“ atėjus į valdžią žemdirbiai tikėjosi, kad bus lengviau tartis ir derėtis. Tačiau panašu, kad šie valdantieji žemės ūkiui gali pateikti daugiausia staigmenų. Jie jau pažėrė ūkininkams nepalankių įstatymų projektų ir sprendimų. Apie tai, kaip politikų pažadai virsta aukštyn kojomis, kalbamės su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi.

„Valstiečiai“ suteikė daug lūkesčių kaimo gyventojams ir žemdirbiams. Kodėl taip greitai jie ėmė elgtis priešingai?

Kalbant krepšinio terminais, žaisti Lietuvos lygoje ir Eurolygoje yra skirtingi dalykai. Dabartiniai politikos veikėjai, neturėdami patirties, pateko į profesionalų lygą, todėl jiems sudėtinga imtis konkrečių sprendimų pažadams tesėti. Tada prasideda populizmas. Buvo sukelta kaimo ir miesto supriešinimo banga, kuri įtraukė „valstiečius“. Galvodami apie savo reitingus, jie nori pasirodyti vienodai teisingi tiek miestui, tiek kaimui. Tai viena iš priežasčių, paskatinusių nepamatuotai keisti mokesčius žemės ūkyje.

Siūloma mokesčių reforma gąsdina visuomenę. Kuo ji gali pasibaigti ūkininkams?

„Valstiečiai“ deklaravo, kad ypatingą dėmesį skirs smulkiam ir vidutiniam ūkiui. Tačiau po mokesčių reformos jie gali būti visiškai sužlugdyti, nes užguls didesni mokesčiai. Daug kam jie bus nepakeliami. Apmokestintos bus ir pensininkės močiutės, laikančios kelias karvutes. Akivaizdu, kad tie, kurie siūlo tokią mokesčių reformą, neįsivaizduoja jos padarinių. Kaimuose dar rusenanti gyvybė bus užgesinta, nes smulkieji neatsilaikys ir bus išstumti į pašalpininkų gretas.

Finansų ministerijos (FM) pateikti mokesčių pakeitimai gali iš esmės smogti ūkininkų sluoksniui. Kodėl? Įsigilinus tampa akivaizdu, kad mokestinė reforma sudarys palankesnes sąlygas būtent juridiniams asmenims. Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį iki minimalios mėnesio algos dydžio, žemės ūkio bendrovės ir įmonės, kuriose dirba samdomi darbuotojai, mokės mažesnius mokesčius. Bendrovės savininkai pasiims dividendus sumokėdami 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o ūkininkams ir jų partneriams bus užkarti dar ir dideli „Sodros“ mokesčiai.

Bandant tai paaiškinti FM atstovams ir „valstiečiams“, nustebino jų samprotavimai, esą tegu ūkiai persiregistruoja į juridinius asmenis, jeigu šiems bus palankesni mokesčiai. Jie tiesiog nesuvokia savo pasiūlymų pasekmių.

K. Starkevičius

Dabartinė valdžia uoliai suskaičiavo ūkininkams teikiamas mokestines lengvatas. Gal iš tikrųjų mūsų žemdirbiams sudarytos kažkokios išskirtinės sąlygos, kurių nėra kitose Europos Sąjungos šalyse? 

Pabrėžiant, esą ūkininkai turi daugybę lengvatų, yra klaidinama visuomenė, supriešinamas kaimas ir miestas. Iš tikrųjų mūsų žemdirbiai dirba blogesnėmis sąlygomis, nei vokiečiai ar kitų senosios Europos šalių ūkininkai. Lietuvos žemdirbiai gauna daug mažesnes tiesiogines išmokas, būdami Europos Sąjungos pasienio valstybe turime problemų dėl rinkų. Todėl mums sunku konkuruoti su vakariečiais, kurie turi tokias pačias lengvatas ir kitų pranašumų. Bus dar sunkiau, jeigu valdžia kirs per lengvatas, kurios žemės ūkiui taikomos visose šalyse.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neseniai tvirtino, kad mokesčių pakeitimai nepalies smulkiųjų ūkininkų. Tačiau vien tik žymėtųjų dyzelinių degalų akcizo padidinimas skaudžiausiai smogs būtent smulkiesiems.

Formuojant Vyriausybę žvaliai žadėta, kad Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija  dirbs ranka rankon. Tačiau dabar aiškėja, kad požiūriai skiriasi.

Kol kas tarp šių ministerijų didžiausia takoskyra ir visiškas nesusikalbėjimas. Dar ne visi ūkininkai suvokia, kokia našta užguls dešimt kartų sumažinus ūkyje iš požeminio vandens gręžinio naudojamo neapmokestinamo vandens normą. Tai palies ir pieno, ir daržininkų, ir javų augintojų ūkius. Grūdininkai nemažai vandens naudoja pasėliams purkšti. Ministerijos galėtų susitarti ir grąžinti galiojusią normą, tačiau reikalai nejuda.

Už vandenį teks mokėti nemažus pinigus. Vadinasi, išaugs produkcijos savikaina ir sumažės mūsų ūkių konkurencingumas. Kaimynai lenkai įgis dar daugiau pranašumų. Perdirbimo įmonės žaliavos atsiveš iš kitur, tačiau mūsų žemdirbiams bus sunkiau. Valdantieji daug kalba apie regioninę politiką, tačiau su kirviais kapoja kaime dar likusius augančius medžius.

Prancūzijoje ar Vokietijoje tokie valdžioje atsidūrusių „valstiečių“ triukai greičiausiai taip lengvai nepraeitų. Ar mūsų žemdirbiai turi potencialo pasipriešinti sprendimams, kurie gali sukelti nenuspėjamų padarinių kaimui?

Valdžia turi pradėti kalbėtis su ūkininkais, mums nereikia protestų ir kelių blokadų, kurios buvo 2003-aisiais. Dabar vedama į tai, nes žlugdoma žemdirbių savivalda ir demokratija. Iki šiol Žemės ūkio rūmai neturi pirmininko. Jį žadama rinkti tik kitais metais. Ko tada verta žemdirbių savivalda, jeigu pagrindinė organizacija neturi vadovo? Manau, tai gana tendencingas dalykas. „Valstiečiai“ turi įtaką kaime, todėl galbūt kai kurie ūkininkai yra paveikiami, boikotuoja pirmininko rinkimus, ir susidaro patinė situacija.

Ačiū už pokalbį.