LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Praėjusią savaitę penkiuose šalies ūkiuose pieninių galvijų bandose buvo užfiksuoti įtariami mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejai. Šią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) naujų įtarimų dėl šios ligos nefiksavo, o papildomai ištirti mėginiai iš aplinkinių ar kontaktinių ūkių buvo neigiami. Kraujasiurbių mašalų platinamos ligos rizika mažėja ir atvėsus orams, tačiau ekspertai ūkininkams pataria imtis prevencinių priemonių ir atidžiai stebėti gyvūnų sveikatą.
Iki šiol ligos atvejai nustatyti Tauragės, Prienų ir Vilkaviškio rajonų ūkiuose, kuriems šiuo metu taikomas ribojimas išvežti galvijus. Mėginiai diagnozei patvirtinti ir šios ligos serotipui nustatyti yra išsiųsti į Europos Sąjungos (ES) Referentinę laboratoriją, iš kurios rezultatų tikimasi sulaukti spalio pirmosiomis savaitėmis.
Artimiausia šalis, kurioje šiemet buvo nustatyta MLL, yra Lenkija, pasienyje su Kaliningrado sritimi ir prie Baltijos pajūrio. MLL atvejai šiais metais taip pat buvo registruoti Portugalijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje Bulgarijoje, Balkanų šalyse. Liga yra apėmusi didžiąją dalį ES šalių.
Lietuvai šiuo metu nėra taikomi jokie prekybiniai apribojimai nei gyvais galvijais, nei jų produktais.
Kol laukiama tyrimų rezultatų patvirtinimo, imtasi tam tikrų apribojimų, kurie taikomi tik ūkiams, kuriuose gauti teigiami MLL tyrimų rezultatai. Iš ūkių ne tik draudžiama išvežti gyvulius, bet ir atliekami papildomi tyrimai, imami mėginiai iš aplinkinių ūkių bandų. Be to, specialiomis gaudyklėmis gaudomi mašalai ir tiriama, ar šiose teritorijose esančių kraujasiurbių populiacijoje yra viruso platintojų.
Kas laukia ūkininkų, jei MLL diagnozė Lietuvoje pasitvirtintų?
Kai MLL diagnozė mūsų šalyje pasitvirtins, Lietuva praras laisvos nuo šios ligos šalies statusą. Tai reiškia, kad trečiosios šalys, kurios reikalauja importuoti tik iš laisvų nuo MLL šalių, uždraustų gyvų galvijų ir genetinių produktų (spermos, kiaušialąsčių) įvežimą.
Didžiausią žalą patirtų į Turkiją gyvus galvijus eksportuojantys ūkininkai, nes į šią šalį galvijų nebūtų galima įvežti. Vežant galvijus į tas valstybes, kurios netaiko tokių griežtų reikalavimų, kaip Turkija, ūkininkai privalės atlikti papildomus tyrimus. Taip pat tyrimus bus privaloma atlikti ir prekiaujant su ES šalimis ar vežant gyvulius į kitas šios ligos neapimtas šalis. Lietuvoje nebūtų taikomi jokie apribojimai nei pieno prekybai, nei perdirbimui, galvijų pervežimui ar skerdimui.
Į šalis, kuriose ši liga nustatyta, gyvulius būtų galima vežti laikantis specialiųjų sąlygų, pavyzdžiui, 28 dienas išlaikyti apsaugotus nuo vabzdžių ir per tą laiką ištirti dėl MLL PGR metodu likus 14 dienų iki numatomo išvežimo arba vakcinuoti gyvulius ir išlaikyti juos mažiausiai 60 dienų, kol susidarys imunitetas.
Mėlynojo liežuvio ligos požymiai
Mėlynojo liežuvio liga – tai virusinė liga, kurią platina kraujasiurbiai smulkieji mašalai. Liga neplinta tiesiogiai tarp gyvūnų ir nekelia pavojaus žmonėms. Imliausi šiai ligai atrajojantys gyvūnai: avys, galvijai, ožkos, šia liga serga ir laukiniai gyvūnai – stirnos, elniai.
Kaip teigia veterinarijos gydytojai, MLL nustatyti yra nelengva, nes, pavyzdžiui, galvijai gali neturėti jokių ligos požymių. Šią ligą gali išduoti sumažėjęs pieno primilžis. Avims šis virusas sukelia sunkių sveikatos padarinių: gyvūnai gali apšlubti, jiems atsiveria sunkiai gyjančios žaizdos.
Todėl ekspertai ūkininkus ragina atidžiai stebėti gyvūnų sveikatą ir elgesį. Pastebėjus įtartinų požymių, tokių kaip karščiavimas, patinimai, gausesnis seilėtekis, išskyros iš nosies, šlubavimas arba kitus sveikatos pokyčius (pvz., sumažėjęs primilžis), būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Avių augintojai: „Turime laiko pasiruošti“
Avininkyste užsiimantiems ūkininkams MLL kelia didelį nerimą, nes avių mirtingumas nuo šio viruso ypač didelis ir gali pražudyti net 80 proc. bandos. Be to baiminamasi, kad patvirtinus MLL ligą Lietuvoje, gali sumažėti eksportas ir kristi supirkimo kainos.
„Mūsų ūkininkams ši liga kelia ypač didelį susirūpinimą, visi laukiame šalčių. Atvėsus orams kraujasiurbiai tampa neaktyvūs. Esame gavę VMVT nurodymų, kokių prevencijos priemonių turėtume imtis ir nekantriai laukiame ES laboratorijos tyrimo rezultatų. Jei šios ligos diagnozė pasitvirtins, bus labai sudėtinga vykdyti eksportą, nes įsigalios tam tikri apribojimai, ūkininkams teks papildomai investuoti ne tik į gyvūnų sveikatos tyrimus ir pažymas, bet ir vakcinavimą. Tai ūkiams būtų labai skausminga, nes avininkystė nėra labai pelninga ūkio šaka“, – teigia Avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.
Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei 7400 avių ūkių, kuriuose auginama apie 140 tūkst. avių.
„Šiuo metu ūkininkai baiminasi, kad gali kristi supirkimo kainos, jei negalėsime išvežti produkcijos į užsienį. Lietuvoje avių supirkimas gan ribotas, daugiausia jų eksportuojama į Bulgariją, Olandiją, Vokietiją – nežinia, ar šios šalys neatsisakys lietuviškos avienos. Turkija tikrai jos nepriims, jei bus patvirtinta MLL mūsų šalyje“, – sako veterinarijos gydytojas ir UAB „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.
Žemės ūkio ministerija ūkininkams turi ir gerų žinių. Europos Komisijoje yra svarstomas reglamento pakeitimo projektas dėl MLL kontrolės . Jei jis bus patvirtintas, MLL būtų laikoma paprasta ūkine liga ir būtų panaikintos apribojimų zonos, o prekyba taptų laisvesnė. Tikimasi, kad reglamentų pakeitimai įsigalios kitais metais, tačiau iki tol privaloma laikytis visų šiuo metu reglamentais numatytų apribojimų.
MLL kelia riziką visam šalies galvijų genofondui. „Mūsų bendrovėje „Genetiniai ištekliai“ laikomas Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių ir rudagalvių avių genofondas ir jei jį sunaikintų ši liga – nuostoliai būtų nepamatuojami. Todėl ūkiuose labai svarbu imtis papildomų biologinės saugos priemonių: neleisti pašalinių žmonių į tvartus, sandarinti tvartų langus, naudoti tinklelius nuo uodų, riboti paukščių patekimą ir atidžiai stebėti gyvūnų sveikatą“, – pažymi R. Kairys.
Ekspertas pripažįsta, jog biologinės saugos priemonės MLL plitimui 100 proc. kelio neužkirs, nes ją platina maži mašalai, o ant kiekvieno gyvūno tinklelio neuždėsi.
„Vienintelė patikima priemonė – gyvūnų vakcinavimas. Mes dėl savo avių genofondo tikrai negalime rizikuoti. Dabar visi laukiame, kai bus nustatytas ligos serotipas, kurių, kaip žinia, yra 27, ir kreipsimės į farmacijos bendroves, kad pagamintų arba įvežtų į Lietuvą tinkamą vakciną. Jei diagnozė pasitvirtins, pavasarį, kai mašalai vėl taps aktyvūs, bus būtina pasirūpinti pagrindinės bandos vakcinavimu“, – sako R. Kairys.
Apie laikomų galvijų, avių ir ožkų vakcinavimo galimybes ir poreikius, pasak R. Kairio, turėtų jau dabar pagalvoti visi šalies ūkininkai, kad per žiemą būtų spėta pasiruošti. Pasak R. Kairio, Avių augintojų asociacija planuoja jau netrukus išsiaiškinti savo narių poreikius ir suskaičiuoti, kiek vakcinų reikėtų užsakyti. „Dar turime laiko tam pasiruošti ir pataupyti lėšų gyvūnų vakcinacijai nuo MLL“, – sako R. Kairys.
Vakcinacija nuo MLL būtų savanoriška, tai taptų ūkininko apsisprendimu. VMVT kol kas nerekomenduoja vakcinuoti galvijų, net ir gavus MLL patvirtinimą iš ES Referentinės laboratorijos, nes artėjant šaltajam metų sezonui baigiasi kraujasiurbių mašalų, kurie yra pagrindiniai ligos platintojai, aktyvumo sezonas.
Vakcinacija yra aktualesnė avims, nes jos jautresnės MLL, tačiau bet kokiu atveju, nusprendus vakcinuoti savo laikomus gyvūnus, reikėtų vadovautis VMVT nurodymais, kokia vakcina, kokio amžiaus gyvūnus ir kokiu dažnumu juos reikia vakcinuoti.
Daugiau informacijos apie MLL ir kaip elgtis ūkininkams galima sužinoti Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėse.
