LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
„Gimtąjį...“ pasiekė Aukštakalnių (Kamajų sen.) gyventojos Polinos Trapnauskienės dukters Indrės Saudargienės laiškas apie tai, kad jos motina niekaip neranda teisybės ir pagalbos jau kelis mėnesius trunkančioje melioracijos įrenginių rekonstrukcijos istorijoje.
Taip pat rašėme, kad, pasibaigus polaidžiui, bendrovė „Bebrusai“ įvertins situaciją P. Trapnauskienės sklype ir, jei reikės, melioracijos problemas spręs. Kol nesibaigęs polaidis, situaciją sunku įvertinti, be to, tokiu metu melioracijos darbai niekada nevykdomi. O gal vanduo nuslūgs? Beje, požeminiams melioracijos darbams numatyta penkerių metų garantija“, – teigė J. Jasiūnienė, o kaip patvirtinimą „Gimtajam...“ persiuntė visus gautus skundus ir atsakymus į juos.
Sprendžiant pagal atsiųstus dokumentus, savivaldybė, o ir ministerija tikrai netylėjo, todėl priekaištai, neva valdininkai nepateikia jokio atsakymo, nepagrįsti.
www.grokiskis.lt nuotr.
Iš viso susirašinėjimo aiškėja, kad dar 2016 m. P. Trapnauskienės kaimynas Jozefas Paško kreipėsi į rajono savivaldybę dėl jo namo rūsyje nuolat besikaupiančio vandens. Žmogus prašė remontuoti jo ir aplinkiniuose žemės sklypuose esančius melioracijos įrenginius. Pasak J. Jasiūnienės, minėtuose sklypuose valstybei priklausančių melioracijos įrenginių, kuriuos galima būtų remontuoti valstybės lėšomis, nėra. Juos turėtų tvarkyti patys gyventojai. „Tačiau norėjome padėti gyventojams.
Po lietingų 2017 m. savivaldybės tarybos sprendimu buvo papildyti Kaimo programos nuostatai ir 2018 m. rajono biudžete 80 tūkst. skirta melioracijai. 40 proc. šių lėšų buvo numatyta gyvenviečių melioracijos statinių, kurie nėra įtraukti į valstybės turto apskaitą, avariniams gedimams remontuoti. Tokią pagalbą buvo nuspręsta suteikti ir minėtai Aukštakalnių gyvenvietės problemai spręsti, o melioracijos įrenginių remontas turėjo pagerinti situaciją keturiuose žemės sklypuose“, – paaiškino J. Jasiūnienė.
Į klausimą, ar kiti kaimynai po šios melioracijos irgi susiduria su panašiomis problemomis, P. Trapnauskienė sakė nežinanti, o su J. Poško dabar visai nebendraujanti. J. Poško „Gimtajam...“ teigė, kad po melioracijos įrenginių remonto visos senosios jo bėdos baigėsi – vanduo nebesemia nei rūsio, nei namo pamatų. Jo nuomone, bendrovė „Bebrusai“ savo darbą atliko gerai, o pasibaigus polaidžiui situacija susitvarkys ir P. Trapnauskienės sklype. „Ten žema vieta ir kasmet to vandens būna, tai – jokia naujiena“, – tikino J. Poško.
buvusi „Naujo gyvenimo“ kolūkio teritorija, melioruota dar 1970 m. Namai buvo statomi ant numelioruoto ploto, tačiau nesprendžiant lietaus, perteklinio paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo klausimų. Kadangi tai privati žemė, šias problemas, atkeliavusias dar iš sovietmečio, turėtų spręsti patys gyventojai. Gal šiuo atveju taip būtų ir geriau. Vis dėlto jei savivaldybė ryžosi padėti, reikia tikėtis, kad problemos neliks ir rezultatais džiaugsis ne tik J. Poško, bet ir P. Trapnauskienė.
Rasa Keliuotytė
