Vilkaviškio rajone esantis Pajevonio kaimas išsiskiria savo kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vienas gražiausių visos Suvalkijos kampelių. Prie šio krašto puošimo prisideda ir čia gyvenanti Jūratė Bačėnienė, kuri gėlėmis puošia ne tik savo namus.

Sunkiai įsibėgėjo

Jūratės ir Vytauto Bačėnų sodyba traukia ne vieno praeivio akį. Gėlių žiedais išmargintas kone kiekvienas jų namų kampelis. Kadaise gėles augino Jūratės mama, o dabar ji pati meilę žydintiems augalams stengiasi perduoti dukrai Laurai ir mažajai anūkėlei Ignutei.

Pajevonio gyventoja intensyviau auginti gėles pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Dėl atsiradusių sveikatos problemų kaime gyvenančiai moteriai susirasti darbą buvo beveik neįmanoma, o prižiūrėti turėtą karvių ir kiaulių ūkį kasmet būdavo vis sunkiau. Teko ieškoti alternatyvios veiklos. Būtent tuomet J.Bačėnienė prisiminė dar mamos įskiepytą meilę gėlėms.

Tuo metu moteris prižiūrėdavo net 22 kapavietes. Ji net negalėdavo suskaičiuoti, kokį kiekį našlaičių kasmet tekdavo pirkti, norint jomis apsodinti visus kapus.

„Kartą pagalvojau, kad ir pati galėčiau užsiauginti šių gėlių. Taip viskas ir prasidėjo. Iš pradžių buvo tik našlaitės, o vėliau asortimentas plėtėsi“, – pasakojo J.Bačėnienė.

Taip po truputį gyvulių ūkį pakeitė vis labiau įtraukiantis gėlių auginimo verslas. Šiandien pajevonietės užaugintais augalais puošiasi nemaža dalis viso Vilkaviškio rajono gyventojų. Tiesa, šios vasaros pradžia prekybai nėra palanki. Dėl gana šalto ir lietingo pavasario žmonės iki šiol neskubėjo pirkti gėlių. Augalų prekyba įsibėgėjo tik pastarosiomis dienomis.

Prisijungė dukra

Pajevonietės namuose galima rasti per pusšimtį gėlių rūšių. Populiariausios – našlaitės, begonijos, surfinijos, petunijos, pelargonijos ir kt. Pastaraisiais metais klientai ypač pamėgo derinti įvairias gėles, tad puošdami savo namus į tą patį vazoną sodina ne vienos, o bent kelių rūšių augalus.

Iš pradžių gėles Jūratė augino viename šiltnamyje, o šiandien jos sunkiai telpa į tris. Kurį laiką ūkyje ji dirbo viena, o sutuoktinis į pagalbą ateidavo, kai prireikdavo tvirtos vyriškos rankos. Prieš trejetą metų prie mamos prisijungė ir dukra Laura su vyru Sauliumi. Dukra ne tik padeda prižiūrėti gėles, bet ir rūpinasi jų prekyba, prieš šventes riša puokštes, kuria dirbtinių gėlių kompozicijas. Pastarąsias atskirti nuo gyvų gėlių daugeliui gali būti išties sunku.

„Man darbas tarp gėlių padeda atsipalaiduoti, užsimiršti. O jei dar kas pasako kokį gerą žodį ar komplimentą, tai tik prideda papildomos motyvacijos. Kasmet labai laukiu šiltojo sezono, kai viskas aplink pasipuošia žiedais“, – šypsojosi L.Bačėnaitė.

Nesėkmių virtinė

Dažniausiai gėles prižiūri mama su dukra, tačiau yra darbų, kuriuos J.Bačėnienė stengiasi atlikti be kitų pagalbos. Pavyzdžiui, ankstyvą pavasarį ji mažyčius augalų daigus į vazonus sodina viena pati. Moteris juokavo, kad jei daigeliai neprigytų, ji bent jau neturėtų ko kaltinti. Įprastai pirmieji augalai į Pajevonyje esančius šiltnamius atkeliauja dar kovo pradžioje. Juos gėlininkė perka iš Zapyškyje (Kauno r.) esančio Simo Zarecko gėlių ūkio.

„Galėčiau ir pati užsiauginti daigelių, bet tuomet šiltnamį reikėtų pradėti kūrenti jau nuo sausio mėnesio. Vargu ar tai atsipirktų“, – svarstė J.Bačėnienė.

Šiltnamio kūrenimas – dar vienas darbas, kurio moteris nepatiki niekam kitam. Ji puikiai žino, kiek ir kada įdėti malkų, kad temperatūra gėlėms nebūtų nei per aukšta, nei per žema. Įprastai malkomis kūrenamas vienas šiltnamis, o kituose dviejuose pastatyti elektriniai šildytuvai. Elektrinis šildymas reikalauja daugiau išlaidų, be to, šildytuvai nėra tokie patikimi, kaip malkomis kūrenama krosnis.

Pajevonio gyventoja intensyviau auginti gėles pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Dėl atsiradusių sveikatos problemų kaime gyvenančiai moteriai susirasti darbą buvo beveik neįmanoma, o prižiūrėti turėtą karvių ir kiaulių ūkį kasmet būdavo vis sunkiau. Teko ieškoti alternatyvios veiklos. Būtent tuomet J.Bačėnienė prisiminė dar mamos įskiepytą meilę gėlėms.

„Užpernai nepastebėjome, kaip vieną naktį išmušė elektros saugiklius ir pusę gėlių tąkart radome iššalusių. Praėjusiais metais buvo likęs mažas žingsnis iki dar didesnės nelaimės. Vieną rytą tėtis pamatė, kad nuo elektrinio šildytuvo ėmė smilkti šiltnamio grindys. Dar kelios akimirkos ir viskas būtų supleškėję“, – pasakojo L.Bačėnaitė.

Pernai šeimą ištiko ir dar viena nesėkmė – greičiausiai neatlaikęs svorio sugriuvo vienas iš šiltnamių, kuriame buvo sukabinta per 100 gėlių vazonų. J.Bačėnienė prisipažino, kad tąkart netrūko ašarų, o vienu metu buvo apėmusi ir neviltis. Matydami mamos skausmą, jau po savaitės vaikai jai padovanojo naują šiltnamį.

Keičiasi tendencijos

Įprastai gėlių sezonas trunka didžiąją dalį metų. Vienus augalus keičia kiti, o jų priežiūrai tenka skirti itin daug laiko. Jūratė pasakojo, kad prekyba gėlėmis nevyksta tik žiemą bei rugpjūtį, kuomet vasariniais augalais gyventojai jau būna apsirūpinę, o rudeniniai dar nebūna suvešėję.

Moteris su dukra kasdien vien prie gėlių laistymo praleidžia daugiau nei po 2 valandas. Anksčiau laistymo procesas užtrukdavo dar ilgiau, bet prieš šių metų sezoną viename iš šiltnamių buvo įrengta laistymo sistema, kuri kasdien padeda sutaupyti bent valandą laiko.

Vienus augalus tenka laistyti net kelis kartus per dieną, tačiau yra ir tokių, kuriuos vandeniu palieti pakanka porą kartų per savaitę. Vien laistyti augalus neužtenka. Kur dar jų tręšimai, ravėjimai ir kiti būtiniausi priežiūros darbai... Moterys laiko, praleisto šiltnamiuose, neskaičiuoja. Joms buvimas tarp gėlių – vienas malonumas.

Per sezoną pajevonietės užaugina 500–600 vazonų pakabinamų gėlių bei tūkstančius mažų kompozicinių augalų. Artėjant rudeniui įprastai šių gėlių nelieka, žmonės jas išperka. L.Bačėnienė teigė pastebėjusi, kad pastaraisiais metais gyventojai ėmė dar labiau puošti savo sodybas, tad žydinčių augalų poreikis nuolat auga. Ypač padaugėjo gėles perkančių jaunų šeimų.

Norėtų grįžti

Tiek Jūratė, tiek Laura neslėpė, kad iš pirkėjų neretai sulaukia malonių žodžių, įvertinančių jų darbą. Įprastai gražiausias gėles moterys palieka šiltnamiuose, o kitais augalais papuošia savo namų aplinką. Pašnekovės pasakojo, kad neretai gėlių pirkti atvykę žmonės užsimano būtent tų, kurios kabo pavėsinėje, prie namo ar ūkinio pastato. Ir nors šeimininkai mėgina įtikinti, kad šiltnamiuose galima surasti daug gražesnių augalų, jų bandymai perkalbėti klientus ne visada baigiasi sėkmingai.

Prieš kurį laiką į gėlių ūkį atkeliavo ir modernios metalo apdirbimo staklės. Jomis po truputį darbuotis pradeda Lauros vyras Saulius. Dar praėjusiais metais jis su uošviu įsirengė tam tikslui skirtas patalpas.

Šiuo metu transporto sektoriuje dirbantis Saulius nemažai laiko praleidžia užsienyje, tačiau svajoja visam laikui įsikurti Lietuvoje ir daugiau dėmesio skirti žmonai bei mažajai Ignutei. Saulius tiki, kad galutinai „prisijaukinęs“ stakles ir suradęs klientų ratą, galės įgyvendinti savo svajonę.