Lietuvos žemdirbiai kiekvieną dieną tyrinėja orų prognozes ir prašo Dievą, kad oro sąlygos leistų varpose subrandinti derlių. Šiemetė tropinė vasara vienus apdovanojo, o kitus nuskriaudė. „Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, kokio derliaus tikisi žemdirbiai, ar daug išguldytų javų ir kaip tai paveiks derlių? Juolab kad kai kur javapjūtė jau ir prasidėjusi – kuliami žieminiai miežiai.

Išguldė brandžias varpas

Liepos 8 dieną praūžusi stipri liūtis nemažai nuostolių pridarė Zanavykijoje. Pasak Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, itin išvartyti, išguldyti javų laukai ties Plokščiais. „Kai kur mūsų rajone javai visiškai guli ant žemės. Būna taip, kad net sudygsta, jeigu ilgai taip sugulę pabūna. Suguldyti jie praranda ir kokybę“, – sakė I.Žemaitienė.

Ji minėjo, kad yra nukentėjęs itin didelis vienos ūkininkės plotas – 112 ha žieminių kviečių. Apie patirtą žalą ūkininkė pranešė draudimo bendrovei. „Tačiau ne tik pas ūkininkę Aldoną Naujokaitienę Veršių kaime (Sintautų sen.) javai išvartyti ir išguldyti, šiame rajono krašte yra nukentėję ir daugiau ūkininkų laukų. Mūsų rajonas patekęs į nukentėjusių zoną“, – pabrėžė I.Žemaitienė.

VL pakalbinta ūkininkė A.Naujokaitienė pasakojo, kad jų ūkio pasėliai yra apdrausti, tad tikisi sulaukti draudimo pagalbos. „Apie jokį derliaus prognozavimą šiandien negaliu pasakoti, kai jau nukulsime, tada ir pasakysime, koks tas derlius bus“, – sakė ūkininkė.

A.Naujokaitienė nežino, ar dar bus galima kažkiek derliaus išgelbėti, bet ir nepraranda vilties. „O kas dabar gali pasakyti apie tą išgelbėjimą. Tie pasėliai guli. Jeigu lis ir lis, jo jau niekas neišgelbės, nes tas, kas gulės apačioje, grūdo nesubrandins – supus. O kas viršuje, jeigu saulės negaus, jeigu lis, taip pat nieko gero nebus. Tame mūsų dideliame lauke, kuris nukentėjo, pasėti žieminiai kviečiai. Dabar jau eilę metų draudžiame pasėlius ir kažkiek, jeigu nukenčia, mums kompensuoja draudimas“, – nedžiugiomis nuotaikomis VL pasakojo ūkininkė.

Nors Šakių rajone žemės yra vienos derlingiausių ir dažnai derliai būna rekordiniai, šiemet pasitaikė visko, todėl ir derlingumai, manoma, bus labai skirtingi. Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos I.Žemaitienės teigimu, kai kur Šakių rajone po liūčių laukai telkšojo, nes labai daug prilijo, o kitur – labai sausa. „Savaitgaliais būnu Lukšių seniūnijoje palei mišką – tai nė lašo, absoliučiai neliję. Tuo tarpu Šakiuose iš darbo negalėjom išeiti, liepos 8 dieną Šakiuose buvo stipri liūtis. Kol iki mašinos priėjom – permirkom. Tai ir laukuose drėgmės kiekis labai skirtingas“, – pastebėjo vedėja.

Pjūties darbai įsivažiuoja

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė pirmiausia pasidžiaugė, kad jų rajone liepos pirmą dešimtadienį prasidėjo javapjūtė, kuliami žieminiai miežiai. Anot jos, derlingumą įvardinti sudėtinga, nes tai tik javapjūtės pradžia ir ji prasidėjusi lengvose žemėse. Bet grūdų drėgmė džiugina: nuo 13 iki 15 proc. „Kokio derliaus tikisi Vilkaviškio rajono žemdirbiai? Manome, kad šiemet derlius turėtų būti bent 10 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Mano nuomone, tai šaltos žiemos pasekmė. Tačiau mūsų rajono žemdirbių laukai gražūs, ūkininkai nedejuoja ir laukia javapjūtės su viltimi“, – VL situaciją rajone pakomentavo L.Grygelaitienė.

Anot vedėjos, ar daug išguldytų javų bus Vilkaviškio rajone, jai kol kas sunku pasakyti, nes dabar situacija viena, o po valandos ji gali labai pasikeisti. Javapjūtės pradžioje, kai buvo kuliami žieminiai miežiai, grūdinių kultūrų laukuose išguldytų plotų Vilkaviškio krašte buvo nedaug.

Apie javapjūtės pradžią jau svarsto ir dzūkai. Alytaus rajono ūkininkai pradėti kulti rapsus žada liepos viduryje, o rapsų derlius, anot ūkininkų, turėtų būti ne prastesnis nei praėjusiais metais. Vietomis yra paguldytų, bet jie tvirtesni. Tuo tarpu žiemkenčių kūlimą planuoja pradėti kiek vėliau – vieni nuo liepos 19 d., kiti nuo liepos 22 d., o treti nepradės be liepos 24 d.

S.Jundulas: „Kenkėjų paplitimas šiemet yra masinis, nes oras vis tiek tropinis, o žiema buvo tokia, kad po sniegu niekas neiššalo. Kenkėjai, be abejonių, kažkiek derliaus sunaikins. Tačiau augimo sąlygos yra tropinės, labai geros. Manau, kad kenkėjai gali pasiimti apie 10–15 proc. derliaus, jeigu kas laiku nespėjo nupurkšti.“

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės teigimu, apklausus ūkininkus ir atsižvelgus į žemės derlingumą (rajone jis tikrai skirtingas), Alytaus rajono ūkininkai vietomis tikisi kulti 6–7 tonas iš 1 ha, o kur žemės prastesnės, tai spėja, kad turėtų kulti 3–4 tonas iš 1 ha, tačiau bendra kokybė prastesnė nei 2020 metais.

„Išguldytų pasėlių vietomis yra ir, pasak ūkininkų, jie siekia nuo 5 iki 10 proc. viso ploto“, – situaciją rajone apibendrino I.Stenionienė.

Beveik idealios sąlygos

Žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolėje Sigutis Jundulas taip pat nepeikė šių metų. Jo teigimu, Marijampolėje šiemet idealios sąlygos javams. Kalvarijoje irgi neblogai. O Kazlų Rūdoje – truputėlį prasčiau. „Užtenka ir drėgmės, rimtų škvalų pas mus dar nebuvo. Pas kelis ūkininkus ir UAB „Lifrania“ (Marijampolės sav.) yra išgulusių javų, o kitur dar viskas gerai“, – sakė S.Jundulas.

ŽŪR atstovas Suvalkijos krašte VL pasakojo, kad jam teko būti pasitarime Kėdainių rajone, tai jo pastebėjimu, Kėdainių rajone laukuose viskas jau baigia nunokti kiek nenormaliu laiku. „Ten sausra jau tikrai didžiulė ir paveikė laukus. O pas mus, Marijampolės apylinkėse, kol kas dar vis palijo, todėl viskas gerai. Mano tėviškėje Plungės rajone, kur neseniai teko lankytis, tai irgi viskas laukuose jau nudžiūvę. Labai sausa, nurudę“, – Suvalkijos, Kėdainių ir Plungės rajonų situaciją laukuose lygino S.Jundulas.

Jis mano, kad lyginant su Plungės bei Kėdainių rajonais, tai pas suvalkiečius dabar tikrai geriausia padėtis, net nesigiriant. „Manau, kad visi ūkininkai tą patį pasakys, nes Marijampolės krašte palyja reguliariai, kas dvi savaites būtinai gausiau, ir nebūtinai liūtys, kurios pridaro žalos“, – atsargiai kalbėjo S.Jundulas, bijodamas prisikalbėti nepalankaus oro.

ŽŪR atstovas Marijampolės krašte viliasi, kad jei nepasitaikys škvalų, tai suvalkiečiai Marijampolės krašte galės tikėtis normalaus derliaus. Jis sakė, kad rekordinio derliaus nesitikima, nes šią karštą vasarą yra labai daug kenkėjų. „Kenkėjų paplitimas šiemet yra masinis, nes oras vis tiek tropinis, o žiema buvo tokia, kad po sniegu niekas neiššalo. Kenkėjai, be abejonių, kažkiek derliaus sunaikins. Tačiau augimo sąlygos yra tropinės, labai geros. Manau, kad kenkėjai gali pasiimti apie 10–15 proc. derliaus, jeigu kas laiku nespėjo nupurkšti. Ekologiniams ūkiams iš viso sunkiau kovoti su kenkėjais, nes jie neturi gerų priemonių sugaudyti ligas ir kenkėjus“, – žemdirbių rūpesčiais pasidalino S.Jundulas, teigdamas, kad šiemet laukams reikia kur kas daugiau dėmesio.

Žemaitijoje atsilaikė

Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Januška VL sakė, kad Plungės rajonas ne grūdininkų, pas juos javai sudaro tik kokius 15 proc. nuo viso deklaruoto ploto. Vertinant pagal tai grūdus augina vienetai, bet apie 20 ūkininkų vis tiek draudėsi pasėlius.

„Turiu pasakyti, kad pas mus nelabai buvo didelių škvalų. Aišku, yra kur javai pagulę. Važiavome pažiūrėti į vieną ūkį, bet palikom nevertinę. Tam konkrečiam ūkininkui dar nesiekia žalos masto rodiklių. Nepasakyčiau, kad ypač alino ir sausra. Šiemet normalūs metai. Neturime nė vieno nuo sausros apsidraudusio ūkininko, bet kad būtume labai nukentėję irgi nepasakysime. Grūdų derliaus tikimės gero. Dar neaišku, koks bus iš tikrųjų. O žolės, žemaitiškai pasakius, tai ėjo iš proto. Žolės derlius buvo dvigubas. Ir žolinių pašarų, kurių mums ypač reikia gyvuliams, turime apsirūpinę pakankamai. Jeigu žolės derėjo, tai sausros nebuvo“, – išvadą daro V.Januška.

Jis atkreipė dėmesį, kad jų krašte vieni pirmųjų į žieminių miežių laukus kombainus išvairavo kaimynai – gretimos Rietavo savivaldybės žemės ūkio bendrovė Daugėduose. Vedėjas prognozavo, kad masinis darbymetis pas juos pačius prasidės rugpjūčio pradžioje.

VL pakalbintas bendrovės „Žemaitijos sėklos“ vadovas Rolandas Mačiuitis, kuris dažnai lankosi ūkininkų laukuose, nes stebi išgulimus, ar padaryta žalos, patikino, kad jų krašte, kur jis lankosi, gamta buvo dėkinga, derliai pernelyg nenukentėjo.

„Yra tokių, kurie nukentėję, bet nepasakyčiau, kad labai. Nedaug prigludusių yra pas tuos, kurie apsidraudė, o daugiau pas tuos, kurie nesidraudė. Pats mačiau visus išgulimus, nors maniau, kad po tokio stipraus lietaus jie bus didesni“, – sakė jis.