Neįtikėtinai karšta, Ispanijos orus primenanti šiųmetė gegužė jau nužydino rapsus, dar nė neprasidėjus vasarai laukuose nusviro javų varpos, gerokai į viršų šoktelėjo bulvių kerai, o kai kur netgi jau prasidėjo ankstyvasis bulviakasis.

Visgi žemdirbiai pabrėžia: gera pradžia – nors ir pusė darbo, tačiau jo baigties dar negalima prognozuoti. Prisimenant pernykštę patirtį, kai iš dangaus pasipylusi kruša Panevėžio rajone ne tik išdaužė derlių, bet ir prakiurdė pastatų stogus, labiausiai bijoma, kad toks reiškinys gali pasikartoti.

Stichijos pamokos

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, šis kraštas garsėja tuo, kad čia visi laukai apsodinti, nėra dirvonuojančių. Tad, jei neužklups stichijos, galima galvoti apie neblogą derlių. Anot jos, po nelemtų praėjusių metų, kai per Panevėžio rajoną prasiautė audra, iš dangaus pažėrusi kone kiaušinio dydžio ledėkų, gerokai daugiau žemdirbių apdraudė pasėlius. 

Lietus laisto nevienodai

 Upytėje veikiančios bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris pažymi, kad gamta pamėgo kraštutinumus. Iki pat praėjusio sekmadienio atrodė, kad lietaus mažoka, bet tądien Upytėje jo iškrito pusė mėnesio normos. „Dėl karščių viskas: rapsai, kviečiai, pievos, šiemet suvešėjo gerokai anksčiau. Šienavimą pradėjome dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta ir jau nupjauta didžioji dalis pievų“, – pasakojo A. Zalatoris. Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ augina 300 melžiamų karvių. Jos į laukus neišleidžiamos. Už pieno litrą perdirbėjai bendrovei šiuo metu moka 40 centų.

Gąsdina kruša 

Žemės ūkio kooperatyvui „Panevėžio aruodas“ vadovaujantis Algis Atkočiūnas irgi džiaugiasi žemdirbiams bent kol kas neblogais metais. Pasėliai, pasak jo, išties suvešėjo anksčiau nei įprastai. „Šalnų, reikia manyti, nebebus. Bet kruša, jei dar ir su vėju, laukams tikrai gali pakenkti. Jau sunokusiems javams ypač grėsmingos vėtros, nes juos išguldo“, – nuogąstavo A. Atkočiūnas.

Kooperatyvo vadovas teigė, jog pernai, per sausrą, nustatyta santykinai nedaug augalų ligų, bet šiemet, kai ir šilta, ir drėgna, tenka atidžiai sekti derliaus augimą. 

Pašoko per tris savaites

 Genėtinių kaime bulves, svogūnus ir česnakus auginantis Dainius Kasiulis atkreipė dėmesį, kad šios daržovės šiemet suvešėjo neįtikėtinai greitai. „Tai dėl karšto pavasario. Anksčiau taip nebūdavo“, – patikino žemdirbys. Jis pasidžiaugė, kad daržovės puikiai auga, nors sodinti jas teko pora savaičių vėliau. „Žiemą mūsų laukuose tarp Raguvos ir Jotainių privertė labai daug sniego, tad ir pavasarį buvo šlapia, ilgai negalėjome įeiti į laukus. Bulves ir svogūnus sodinome tik gegužės viduryje. Nepaisant to, per tris savaites viskas sušoko augti, tikimės neblogo derliaus“, – kalbėjo D. Kasiulis. Jis svarstė, kad šiemet bulviakasis jo laukuose galėtų prasidėti liepos viduryje, nors įprastais metais kasti bulves būdavo pradedama liepos pabaigoje ir kasama iki spalio vidurio. Pasak ūkininko, žieminiai česnakai, pasodinti lapkričio pradžioje, paprastai auga devynis mėnesius. Tad nuimti juos planuojama vasaros pabaigoje. Svogūnus jis teigė ir sodinantis, ir nuimantis kartu su bulvėmis.

„Mano išauginti svogūnai yra labai paklausi daržovė, nes ilgai išsilaiko“, – sakė ūkininkas. 

Gegužę krušų nebūdavę

 Krekenavos apylinkių laukuose ūkininkaujantis Saulius Račkauskas dar praėjusią savaitę neramiai sekė orų prognozes – net 28-ias gegužės dienas jo pasėliai nematė lietaus. „Matydavau, atslenka debesis, ant kaimynų laukų užlyja, o manieji taip ir likdavo nepalaistyti“, – sako ūkininkas. Laimei, praėjusį sekmadienį dangus pagaliau palaistė ir jo laukus. Pasak ūkininko, ne mažesnį nerimą sukeltų iš dangaus pasipylusi kruša, kokią matė praėjusį savaitgalį viešėdamas Lietuvos pajūryje. Pasak S. Račkausko, iki šiol būdavo įprasta, kad ledai iš dangaus pasipildavo po liepos ar rugpjūčio karščių. „Kad ledais lytų gegužės mėnesį, per mano gyvenimą to dar nėra buvę“, – patvirtino ūkininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet anksčiau nei įprasta nužydėjo rapsai, anksčiau javai sukrovė varpas.

 Kada prasidės javapjūtė ir kada bus pradėti pjauti rapsai, pasak ūkininko, kalbėti per anksti. Įprastai rapsai pradedami pjauti trečią liepos savaitę, tikėtina, kad šiemet šio darbo bus imtasi kiek anksčiau. 

O štai bulvių kasėjai laukuose turėtų pasirodyti dar anksčiau. „Mačiau reportažą, kad kaimyniniame Kėdainių rajone jau prasidėjo bulviakasis. Aš bulviakasį turėčiau pradėti liepos viduryje“, – svarsto S. Račkauskas. 

Derlius greitas, bet trumpas

 Daukniūnuose smidrų ūkį valdanti Ligita Urbonienė tvirtina, jog šie augalai užderėjo lygiai dviem savaitėmis anksčiau nei ankstesniais metais. Anksčiau jų derlių imti pradėdavę balandžio pabaigoje ar pirmosiomis gegužės dienomis, šiemet smidrai pradėti pjauti gegužės viduryje. „Įprasta, kad šparagus pjaudavome iki Joninių, bet šiemet baigsime jau šią savaitę. Šiųmetis derlius, sakyčiau, buvo neblogas, nors trumpas“, – sako L. Urbonienė. Pasak jos, šiemet anksčiau sužėlę smidrai jau pradeda medėti, tampa nebe tokie skanūs, keičia išvaizdą. L. Urbonienė juokauja smidrų pjovimą vadinanti vakaro malda, mat vakarais jie surenkami, kad ryte pirkėjams būtų patiekti švieži. Kadangi šiemet metai derlingi, pasak smidrų augintojos, taip pat gerai veši ir piktžolės, taigi darbo tikrai daug.