Lietuvos cukraus gamintojai šių metų per daug nepeikia – cukrinių runkelių derlius gal ir nebus rekordinis, tačiau – neblogas. Be to, ir augintojai, kurie jau buvo benusisuką nuo šios kultūros, vėl sugrįžo, atsirado ir naujų. Todėl cukriniais runkeliais šiemet buvo užsėti kiek didesni plotai, beveik 4 tūkst. ha daugiau nei pernai, tad ir šakniavaisių užauginta pakankamai. Vienas šalies cukraus fabrikas jau pradėjo cukrinių runkelių perdirbimą, kitas ketina tai daryti rugsėjo pabaigoje.

Pirmosios siuntos  jau perdirbime

Nuo rugsėjo 12 dienos į AB „Nordic sugar Kėdainiai“ pradėta vežti ekologiškai išaugintus cukrinius runkelius – prasidėjo jų perdirbimo sezonas.

Ekologišką žaliavą iš savo ūkių pristatančios „AUGA group“ vykdomasis direktorius Tadas Baliutavičius VL sakė, kad iššūkių būta augimo pradžioje, kai augalai buvo maži, nestiprūs ir vyravo pavasarinė sausra, tuomet jie augo gana sunkiai. Kol palijo, būta ir šiek tiek išgąsčio. Ekologiški runkeliai rudenį neturi daug laiko paaugti – jie nuimami ir perdirbami pirmieji.

„Perdirbant ekologiškus runkelius, jų negalima maišyti su užaugintais chemizuotai, tai mes turime rinktis – arba būti pirmieji, arba paskutiniai. Sausio pabaigoje ekologiškus runkelius, ko gero, sunkiai įmanoma perdirbti, todėl renkamės pirmąjį variantą. Skaičiuojame, kad ekonomiškai viskas yra gerai“, – teigė T.Baliutavičius.

Ekologiškai auginamų cukrinių runkelių „AUGA group“ ūkiuose truputį sumažėjo – šiemet jie augo didesniame nei 900 ha plote. Sumažėjo dėl rinkos pokyčių. Kaip visada, kažkiek įtakos turėjo ir darbo jėgos trūkumas, nes vis sunkiau surasti ravėtojų. Kad ir kokią modernią įrangą bendrovė ūkiuose naudotų, kad tiksliai išpurentų – ir robotus kai kur naudoja, kurie patys pasėja, po to patys prižiūri, purena tarpueilius ir tarpus tarp runkelių, bet vis tiek, anot T.Baliutavičiaus, runkelių laukuose reikia ir šiek tiek rankų darbo. Tik runkelių nuėmimas yra visiškai mechanizuotas, rankų darbo nebelikę. Į laukus išvažiuoja našūs, efektyvūs nuomojami kombainai ir nukasa, o cukraus fabrikas išsiveža derlių perdirbimui.

„Vizualiai skirtinguose laukuose matome, kad derlius bus tikrai didesnis negu pernai. Cukringumo rodikliai paaiškės artimiausiu metu – kitą savaitę. Pas mus ekologiniuose ūkiuose iš vieno hektaro vidutiniškai prikasama nuo 40 iki 60 t/ha, tačiau esame pasiekę ir 70 t/ha, tai ir šiemet, manome, bus panašiai“, – apie šiemečio derliaus lūkesčius VL pasakojo T.Baliutavičius.

Ekologiškų runkelių perdirbimui įmonei prireiks 8–10 dienų. Kai užbaigs ekologiškos žaliavos perdirbimą, rugsėjo 20–22 d. Kėdainių cukraus fabrikas pradės iš ūkių supirkti ir perdirbti tradiciškai išaugintus runkelius.

Derlius – vidutiniškas

Kėdainių cukraus fabriko Žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio duomenimis, šiemet laukiamas neblogas derlius – svyruoja apie penkerių metų vidurkį. „Pažvelgus atgal, įvertinus augimo pradžios sąlygas – kas buvo pavasarį, kai pagąsdino labai stiprios vėlyvosios šalnos, vėliau iki birželio pabaigos užsitęsė sausra, tai cukrinių runkelių kokybiniai rezultatai rugsėjį gana neblogi. Žinoma, sakyti, kad čia taip ir bus, kol kas negalime, nes prognozės lieka prognozėmis. Rudeniniam augimui dar yra likę kažkiek laiko. Kokios bus augimo, kokios pasitaikys nuėmimo sąlygos – nežinome. Tačiau pagal dabartinius duomenis, šiemetis tradicinių runkelių derlius gali būti vidutiniškas“, – atsargiai derliaus rezultatus prognozavo S.Mozeris.

Fabriko atstovas pasidžiaugė, kad jų augintojų ūkiuose būsima žaliava atrodo sveikai – runkelių šaknys ir lapai sveiki, o piktžolių – nelabai daug. Vasaros laikotarpio škvalai, vėtros, S.Mozerio duomenimis, kai kur neaplenkė ir cukrinių runkelių laukų, padarė jiems žalos. Buvo pavienių atvejų, kai ledai išlaužė atskirus cukrinių runkelių plotelius. Vienas atvejis fiksuotas viename Latvijos regione – AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ kaimyninėje šalyje runkelius perdirbimui perka iš latvių ūkių. Cukriniai runkeliai buvo gerokai padaužyti ir vienos Joniškio rajono ŽŪB augimvietėse.

Šis perdirbimo sezonas užtruks gerokai ilgiau negu praėjusiais metais, jis peršoks į kitus metus – gamybą planuojama baigti apie kitų metų sausio vidurį. Mat padidėjo auginimo plotai, tuo pačiu padidės ir perdirbamos žaliavos kiekis.

„Laimė, kad lietūs buvo lokalūs, neapėmė didelių teritorijų, bet ten, kur kliuvo, tikrai padarė nuostolių, apdaužė runkelių lapus, o tokiu atveju augalai praranda daug augimo potencialo, nes jiems reikia atauginti naujus lapus – augalas nori atsiauginti tai, ką prarado. Tad jis visą energiją ir maisto medžiagas meta į lapų atauginimą. Tokiu būdu augalo šaknys neauga, jose lėčiau kaupiasi cukrus. Bet mes savo zonoje nefiksuojame didelių nukentėjusių teritorijų, iš viso jų yra iki 100 ha. Mums, kaip supirkėjui, šiuo atveju tai nėra didelis praradimas, bet konkrečiam ūkiui, atskiram ūkininkui, kurio laukus nusiaubė škvalas su ledais, tai yra dideli nuostoliai“, – sakė cukrinių runkelių perdirbimo bendrovės Žemės ūkio direktorius.    

Ligos stipriai nepuolė

Nedidelėje Lietuvoje cukrinių runkelių derliai atskiruose regionuose gali būti skirtingi. S.Mozerio pasvarstymu, tikėtina, kad smėlingose, lengvose dirvose cukriniai runkeliai užvargo ir neužaugino gero derliaus, nes šis augalas labai jautrus krituliams – jeigu laiku negauna pakankamo kiekio lietaus, vargsta, džiūsta.

„Kėdainių apylinkėse ar Šiaurės Lietuvoje, Suvalkijoje vyrauja priemolio dirvos, jos yra atsparesnės drėgmės trūkumui, labiau užlaiko drėgmę, todėl šiemet ten buvo dėkingiau – pasodinti cukriniai runkeliai lengviau ištvėrė lietaus stygių. Labai pagelbėjo ir kai antroje vasaros pusėje – liepą ir rugpjūtį gavo pakankamai lietaus. Tada daugiau mažiau visur palijo. Lietus lėmė pagerėjusius rodiklius“, – dėstė S.Mozeris, pridūręs, kad runkelių kokybė perdirbimui labai svarbi.
Anot Kėdainių cukraus fabriko atstovo, laimė, kad ligos šiemet plačiai runkelių laukų neužpuolė, nors pagal klimato sąlygas ligų rizikos potencialas tikrai buvo. „Mes ir patys šiek tiek stebimės, kas lėmė, kad ligos šiemet nepuolė“, – svarstė fabriko Žemės ūkio direktorius.

Kitas rūpestis – šis perdirbimo sezonas užtruks gerokai ilgiau negu praėjusiais metais, jis peršoks į kitus metus – gamybą planuojama baigti apie kitų metų sausio vidurį. Mat padidėjo auginimo plotai, tuo pačiu padidės ir perdirbamos žaliavos kiekis. S.Mozerio duomenimis, tikimasi supirkti ir perdirbti apie 15–20 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Tuo metu runkelių cukringumas gali būti šiek tiek kuklesnis, pernai jis buvo arti rekordinio. S.Mozeris sakė, kad nors šiemet cukringumas į tokias aukštumas nekils, bet saldžiųjų šaknų bus daugiau tonų. Ir jiems tai būtų geras rezultatas.

Ankstyvi darbai – dviguba nauda     

Metų nepeikia ir Šakių rajono ūkininkai. Degutinės kaimo ūkininkas, ŽŪK „Sūduvos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Juozas Valaitis „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad pas juos cukriniai runkeliai sudygo laiku, geras jų tankumas, auga derlingose žemėse, todėl sausra beveik nepakenkė.

J.Valaičio teigimu, specialistai važinėjo į runkelių laukus ir ėmė mėginius, tyrė saldžiųjų šaknų cukringumą. Jam žinoma, kad skirtinguose laukuose, jis skirtingas, bet šiemet cukringumas neblogas. Šakių rajono ūkininkai jau turi ir konkretų runkelių vežimo grafiką į Kėdainių cukraus fabriką. Pagal jį rugsėjo 20–21 d. Valaičių ūkyje bus pradėti kasti runkeliai, mat rugsėjo 22 dieną jie vieni pirmųjų saldžiąsias šaknis išveš į šį fabriką. Svarbūs rudens darbai ūkyje prasidės savaite anksčiau negu praėjusiais metais. Ūkininkas J.Valaitis sakė, kad ankstinama dėl kelių priežasčių – pirmiausia, kad darbai nenusikeltų į gilią žiemą, nes Kėdainių cukraus fabrikas pasididino superkamų runkelių kiekius, dėl to užsitęs žaliavos perdirbimo sezono laikas.

Antra, anot J.Valaičio, anksti nusikasus šaknis, į runkelieną bus galima pasėti žieminius kviečius. Todėl ankstyva darbymečio pradžia naudinga ūkiui, o ūkio šeimininkui – savotiškas pliusas – apie viską pagalvota. Jis sakė, jeigu runkeliai būna nuimami apie spalio 10–15 d., planuoti sėją jau būna vėloka. Tad ankstyva runkelių pristatymo data ūkiai susigundo, kad galėtų laiku pasėti žieminius javus. Pernai J.Valaitis tokiu principu pasėjo 25 ha žieminių kviečių.

Cukriniai – vėl ant bangos  

Šiemet pirmą kartą J.Valaitis savo ūkyje išaugintų cukrinių runkelių neparduos regione veikiančiam Marijampolės cukraus fabrikui. Bet jis ne visam laikui atsisako bendradarbiavimo su Marijampolės perdirbimo įmone. Tiesiog taip susidėliojo, kad pagal sėjomainą susimažino auginimo plotus ir pardavimui užaugins mažesnius kiekius. Anksčiau augindavo 170–160 ha cukrinių runkelių, o šiemet – 130 ha. Tad derlių veš viena kryptimi – į Kėdainius.

ŽŪK „Sūduvos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko duomenimis, kiti jų krašto žemdirbiai išaugintą derlių gabens į abu Lietuvoje veikiančius runkelių perdirbimo fabrikus. J.Valaičio pastebėjimu, kai abu Lietuvoje cukrų gaminantys fabrikai padidino ūkininkams žaliavos supirkimo kainas, jų krašte šiemet atsirado ir visai naujų augintojų, kurie pradėjo auginti šią kultūrą gana dideliuose plotuose. Kooperatyvo vadovo duomenimis, maždaug apie 1,5 tūkst. ha cukrinių runkelių jų kooperatyvo teritorijoje šiemet auga daugiau negu pernai, nes ūkiai vėl mato cukrinių runkelių auginimo perspektyvą. Ko gero, šiemet jų rizika pasiteisins, nes Šakių rajone runkelių laukai traukia akį.  

„Pas mus rugsėjį runkelių pasėliai atrodo neblogai. Lapai žali, gražūs, šaknys – nemažos. Šiemet ir lapų dar neužpuolė ligos. Džiugina, kad runkeliai mūsų krašte užaugo geresni nei pernai“, – atsigręžimą į senąją kultūrą apibendrino ŽŪK valdybos pirmininkas.  

Derlius – pagal dirvos struktūrą  

Alytaus rajono UAB „Dzūkijos artojas“ vadovas Bronius Guževičius VL yra sakęs, kad pas juos cukriniai runkeliai labai prasti – prasčiausi, kiek bendrovė yra juos auginusi. „Cukriniai runkeliai šiemet, kaip ir visos kitos vasarinės kultūros, užvargusios. Labiausiai trūko lietaus. Iki jų nuėmimo dar yra laiko, bet prarasto laiko jau neatsuksi. Šakniavaisių šaknys mažos, lapų irgi mažai“, – cukrinius vertino ūkio vadovas.

Kuktų ŽŪB (Marijampolės sav.) savo laukuose kasmet stabiliai išlaiko nuo 80 iki 90 ha cukrinių runkelių plotus. Ne išimtis ir šie metai. Jiems tiek hektarų palanku auginti ir pagal ūkio sėjomainą. Anot ŽŪB vadovo Antano Jasiulevičiaus, prognozės labai nedėkingas dalykas, todėl jam sunku įvertinti laukiamą derlių. Mat runkeliai lengvesnėse dirvose, kurios sudaro per 30 proc. jų ūkio cukrinių runkelių laukų, sunkiau ištvėrė sausrą. Pasak A.Jasiulevičiaus, tiksliau pasakyti apie derlių galės, kai runkelius pradės kasti.

„Pas mus, kur sunkesnės dirvos, tai lyg ir nieko. Bent jau vizualiai nesimato praradimų. Bet ten, kur podirvis laidus arba dirva šiek tiek lengvesnė, ten runkelių lapai sukritę. Labai akivaizdu, kad augalams trūko drėgmės, jie per sausrą beveik neaugo. Tik rugpjūčio pabaigoje, kai gausiai palijo, jie pradėjo atsigauti ir turėtų intensyviau paaugti. Kitas rūpestis, kai patyrė stresą, nežinia, kiek šaknys bus sukaupusios cukraus?“, – svarstė A.Jasiulevičius.

ŽŪB vadovas susirūpinęs minėjo, kad jie patys tik vizualiai mato, kaip po rugpjūčio pabaigoje iškritusio lietaus runkeliai kažkiek atsigavo, lapai pasitaisė ir bendras lauko vaizdas pasikeitė, pasidarė tolygesnis. „Vis stebiu tą lauką, kur podirvis laidus. Bet šiandien jiems jau vėl trūksta drėgmės, – tikėdamasis rugsėjį sulaukti lietaus, kalbėjo bendrovės pirmininkas. – Vėl, jeigu reikėtų kasti po tokio gausaus lietaus, koks rugpjūčiui baigiantis buvo, tai gali kristi cukrus, tuomet jie pradeda intensyviai augti ir patys valgo savo cukrų.“

Kuktuose, kur dirvos sunkesnės, derlingesnės, ten runkeliams augti buvo palankiau. Tad, pasak A.Jasiulevičiaus, ten runkelių cukraus rodikliai turėtų būti pakankami. Tikslių duomenų apie išaugintų runkelių cukringumą dar neturi – tą galėtų pasakyti iš laukų mėginius paėmę ir tyrimus atlikę Marijampolės cukraus fabriko laboratorijos specialistai.

„Mūsų žiniomis, Marijampolės cukraus fabrikas planuoja pradėti dirbti rugsėjo pabaigoje, bet mes vežimo grafikų dar nesam gavę“, – kalbėjo A.Jasiulevičius, paskaičiavęs, kad iki runkelių ėmimo dar yra laiko augti, o kai šiemetis rugsėjis toks šiltas – labai dėkingas laikas augalų šaknyse kauptis cukrui.

Runkelių auginimui metai nebuvo labai palankūs

Labai sunku komentuoti apie visus laukus, nes kritulių kiekis skirtingose vietovėse labai skyrėsi ir dabar skiriasi, be to, ir dirvožemis gali būti labai įvairus. O sausros sąlygomis labai išryškėja podirvio įtaka. Viršutinis sluoksnis gali būti derlingas, su pakankamu humuso kiekiu, tačiau jei podirvis – lengvos granuliometrinės sudėties (smėlis, žvyras), augalams sausros poveikis bus didesnis.

LAMMC Rumokų bandymų stoties laukuose runkelių pasėlis šįmet atrodo neblogai, tik retokas. Dėl to kalta dirvožemio pluta, susiformavusi po sėjos, ir šaltas bei sausas oras runkelių dygimo laikotarpiu. Tačiau runkelių dar nekasėm, dar nežinom, koks tiksliai bus derlius.

Cukringumas ūkininkų laukuose labai svyruoja. Ir tai suprantama, nes cukringumas priklauso nuo daugelio dalykų: veislės (ankstyva ji ar vėlyva, vėlyvos cukrų pradeda kaupti vėliau), tręšimo, saulės šviesos trukmės, oro temperatūros. Cukraus kaupimuisi saulės šviesos trukmė rugpjūčio–rugsėjo mėn. labai svarbu. Saulės šįmet tikrai netrūko. Tačiau trūksta vėsesnių naktų. Šaltesni orai naktį, ypač nestiprios šalnos, skatina cukraus kaupimąsi šakniavaisiuose.

Šiuo metu laukuose daug kur trūksta drėgmės. Jei sulauktume lietaus, vėliau kasami runkeliai dar spėtų pasiauginti svorio. Rumokų bandymų stotyje darytų tyrimų duomenimis, palankiomis vegetacijai sąlygomis nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. runkelių masė padidėjo 9,2–10,7 t/ha, cukringumas pakilo nuo 15,71 iki 18,06 proc. Vėlinant nuėmimą iki lapkričio 15 d., palankiomis sąlygomis šakniavaisių derlius padidėjo 2,05 –5,6 t/ha, cukringumas nepakito. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šis padidėjimas gautas esant palankioms augimo sąlygoms. Vienais metais rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje buvo sausi orai, ir derliaus padidėjimo, ilginant runkelių vegetaciją, praktiškai nebuvo gauta.

Be to, jei dabar pasėlius stipriai pažeidė sausra, augalai turi mažai lapų, jie apvytę, padidėjęs kritulių kiekis labai pablogintų šakniavaisių kokybę. Augalai pradėtų auginti naujus lapus, tam sunaudodami šakniavaisiuose jau sukauptą cukrų.

Šįmet sausros sąlygomis labai išryškėjo dar viena runkelininkus užklupusi bėda – runkeliniai nematodai. Šių kenkėjų pažeisti augalai ypač jautriai reaguoja į vandens trūkumą. Sausros metu laukuose matome visiškai išglebusiais lapais cukrinių runkelių plotelius. Pamačius tokį vaizdą iš karto galima įtarti, kad tai runkelinių nematodų pažeisti augalai. Norint įsitikinti, galima išrauti augalą su visomis šaknimis ir atidžiai apžiūrėti. Pažeistų augalų šaknys būna barzdotos, gerai įsižiūrėjus ant šaknų matomos mažytės, citrinos formos, nuo balkšvos iki rudos spalvos cistos. Pagrindinė apsaugos priemonė – tinkama sėjomaina (reikia nepamiršti, kad šių nematodų šeimininkai ne tik runkeliai, bet ir rapsai) ir atsparių nematodams veislių auginimas.