Šiemet medienos, ypač malkų, kurios vis dar yra viena pagrindinių kaimo gyventojų naudojamų kuro rūšių,kainos Lietuvoje išaugo tiek, kad ne vienas, panorėjęs jų nusipirkti, yra priverstas veržtis diržus –pirkti išsimokėtinai, nes iš karto reikiamos pinigų sumos sukaupti negali. Tad renkasi vasarą valgyti prastesnį maistą, kad tik žiemą nereikėtų šalti.

Pirko išsimokėtinai

Vieno Dzūkijos kaimo gyventoja „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad šiemet bene pirmą kartą jai teko pirkti išsimokėtinai, bet ne kokį nors šaldytuvą ar dar ką nors, o malkų, nes tai jai yra pirmojo būtinumo prekė. „Juk negaliu žiemomis sėdėti nesišildydama savo namų. Tai kiek pavyko sutaupyti pinigėlio, visus ir išleidau, ir dar likau skolinga. Gerai, kad vietos parduotuvės darbuotojos geros, tai duonos, kitų būtinų produktų duoda, o už juos sumokėsiu vėliau, kai gausiu pensiją. Kito kelio, kaip apsirūpinti malkomis, nežinau“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris, nenorėdama, kad kas nors žinotų jos vardą ir pavardę – vis dar nedrįsta pripažinti, į kokią nemalonią padėtį pakliuvo.

Moteris teigė, kad iš karto už malkas ji sumokėjo du trečdalius kainos, o likusio trečdalio pardavėjai sutiko palaukti iki birželio pabaigos. Tada, gavusi pensiją, likusius pinigus ir sumokės. Ji aiškino, kad geriau jau atsisakys kokio nors skanesnio kąsnio, maitinsis duona ir kruopomis, bet stengsis gyventi iš to, ką gauna.

Tai, kad tarp kaimo gyventojų, ypač senyvo amžiaus, vis dažniau pasitaiko neišgalinčių iš karto susimokėti už šildyti perkamas malkas, viešai patvirtino ir „Esaurida.lt“ komercijos vadovas Mantvydas Rancas. Pasak jo, beveik pusę užsakymų sudaro užsakymai su prašymu leisti už malkas susimokėti dalimis. Mat per metus malkų kaina jau pakilo beveik trečdaliu ir brangimui kol kas galo nematyti – rudenį malkos bus dar brangesnės nei dabar.

Alytaus rajono „Makniūnų sodžiaus“ bendruomenės pirmininkė Dalė Baranauskienė VL pripažino, kad panašių situacijų, kai net malkas žiemai kaimo žmonės, ypač vyresnio amžiaus, yra priversti pirkti išsimokėtinai, nes kitaip neleidžia nedidelės pensijos, yra ir jų kaime – Makniūnuose.„Tai tikrasis skurdas. Į jį patenka vieniši žmonės, gyvenantys tik iš vieno asmens pensijos.Ir taip, ko gero, yra visoje šalyje, nes kainų augimas labai žymus. Nežinau, kiek brango malkos, bet, pavyzdžiui, indelis grietinės anksčiau kainavo 1,35, o dabar – 1,95 euro. Todėl žmonės ir stengiasi visais būdais taupyti, nes išgyventi kažkaip reikia“, – kalbėjo dzūkė.

Miškas sunkiai atkeliauja į kiemus

Makniūnų kaimas priklauso Raitininkų seniūnijai (Alytaus r.), o ši –gausiai apsupta miškų, tad,pasak šios seniūnijos seniūno Arūno Laukaičio, jų žmonėms, gyvenantiems miškingoje teritorijoje, tarytum būtų ir lengviau apsirūpinti, nes dauguma turi nuosavo miško. Kai kurie, turintys priemones, laiko ir sveikatos, patys pasiruošia ir malkų žiemai. Bet pensininkams, kurie tokių sunkių darbų jau negali dirbti, tai ir ta paruoša labai brangiai kainuoja. „Turi savininkai privirtusių medžių, tik tas miškas labai sunkiai atkeliauja į kiemus“, – tvirtino seniūnas.

A.Laukaičio pastebėjimu, dauguma smulkių savininkų savo miškus išvalymui parduoda tuo užsiimančioms įmonėms, o paskui patys perka jau malkas. Yra ir malkų ruošėjų, kurie tuo užsiima, ne tik sukapoja malkas, bet ir išvežioja po namus, bet, anot seniūno, perkančiam galutinį produktą – malkas, tada dar brangiau išeina. Tuomet jau reikia gerai skaičiuoti, ar apsimoka pirkti jau suskaldytas malkas, ar malkinius rąstelius.

„Jeigu žmogus namus šildo senovine kokline krosnimi, turi galimybę malkas susipjauti, susiskaldyti, tai jam šildymas nėra toks jau labai brangus. Bet jeigu sodyboje įrengtas centrinis šildymas, jau vien kūrenti malkomis darosi didelė prabanga, ką jau kalbėti apie malkų paruošimą“, – situaciją kaimo vietovėje apibūdino Raitininkų seniūnas.

Ruduo nelaukiamas ateis, tad Dzūkijoje jau vasarą žmonės juda – kas gali pasiruošti malkų, tai daro jau dabar. „Reikia, kad malkos dar ir gerai išdžiūtų. Rūpestingas šeimininkas kaime dažniausiai turi prikaupęs malkų bent dvejiems ateinantiems metams. Blogiausiu atveju – jas kitam šildymo sezonui ruošia jau dabar. Nemanau, jog kaime nutinka taip, kad visiškai išsibaigtų malkų atsargos, o jeigu taip ir nutinka, tai retai“, – minėjo A.Laukaitis.

Seniūno tikinimu, nors naujakurių daugėja, Raitininkų seniūnijoje dar gyvena ir nemažai senjorų, kurie yra tarp socialiai remtinų žmonių. Jie gauna paramą malkoms, kompensacijas. Be to, seniūnija miškinga, todėl joje malkų trūkumo dar nesijaučia, tačiau kitose Alytaus rajono seniūnijose tai jau tampa didžiule problema. „Kaip malkos taip pabrangusios, daug kas keičia šildymo būdą ir renkasi geoterminį šildymą oras–vanduo, nes jį besirenkantieji gali gauti ir valstybės, ir savivaldybės paramą. Kiti įsirengia sistemas oras–oras,o akmens anglimi dabar krosnis jau mažai kas kūrena“, – VL aiškino A.Laukaitis.

Naujovių įneša ir sodybas perkantys miestiečiai, kurie iš karto nori gyventi ir namus šildytis moderniau nei pirmtakai. Anot Raitininkų seniūno, laikas vietoje nestovi, gražios kaimų vietovės, atokios sodybos dabar tampa miestiečių gyvenamąja vieta.

Vienkiemyje įpratę prie malkų

Daržininkai iš Patašinės kaimo (Marijampolės sav.) Juozas ir Gražina Vasiliauskai gyvena vienkiemyje ir namus šildosi malkomis.Sutuoktiniai jau svarsto, kaip reikės sumažinti išlaidas.„Labai blogai toks didelis malkų kainų šuolis. Bet kaip nors išgyvensime – teks mažiau pinigų skirti kitoms išlaidoms, kažko nepirksime, o namus vis tiek turėsime šildyti, neužšalsim gi žiemą“, – sakė Gražina.

Keisti šildymo būdą, anot G.Vasiliauskienės, tiesiog nėra sąlygų. Vasiliauskai gyvena vienkiemyje, jeigu norėtų naudoti šildymui Saulės energiją, jiems papildomai reikėtų elektros tinklo galingumo, kurio jau nebėra, o papildomas elektros įvedimas kainuotų labai daug. „Ne taip viskas paprasta. Pas mus yra didelė problema, tad kuriam laikui liksime dar prie malkų, nors ir kaip jos dabar brangios“, – sakė G.Vasiliauskienė.

Daržininkės teigimu, jie patys šiemet pavasarį šiltnamį šildė jau dujomis, o vienkiemio sodybą –dar vis malkomis, nes alternatyvos neturi. „Gal ne vienas daržininkas šiltnamį šildo kūrendamas malkas. Tad joms pabrangus, daržovių savikaina labai išaugs, todėl vargu ar galės ir toliau šildyti šiltnamius malkomis. Mat daržovesparduoti kur kas brangiau negalime –neatlaikytume konkurencijos su įvežtinėmis daržovėmis. Todėl esam priversti šiemet prekiauti net mažesnėmis kainomis nei pernai, nors daržovių auginimo išlaidos ir išaugo“, –apie daržininkus šiemet ištikusią dalią kalbėjo Gražina.

Gali prašyti paramos

Dalia Burlinskienė, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja

Sunkiau besiverčiantys rajono žmonės, užklupus sunkumams, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją finansinės paramos. Šildymo sezono metu jie galės pasinaudoti kuro, taip pat ir malkų, būstams šildyti įsigijimo išlaidų kompensacijomis. Mat, augant kuro kainoms, nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, padvigubinus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą kompensacijoms skaičiuoti, todėl kompensacijas už būsto šildymą galės gauti daugiau gyventojų.

Alytaus rajono savivaldybė, atsižvelgdama į rinkos pokyčius ir didėjančias kuro kainas bei siekdama sumažinti papildomą finansinę naštą gyventojams dėl pabrangusio būsto šildymo, šių metų pradžioje patvirtinto naujas, didesnes kuro kainas, kurios taikomos kompensacijoms už būsto šildymą skaičiuoti. Tai reiškia, kad gyventojai, patyrę didesnes išlaidas kurui įsigyti, atitinkamai gaus ir didesnes kompensacijas. Kompensacijos bus skaičiuojamos pagal naudojamą kurą: mišrios malkos – 39,00 eurai už kubinį metrą, medienos briketai – 200,00 eurų už toną, medienos granulės – 180,00 eurų už toną, akmens anglis –  225,00 eurai už toną, durpių briketai – 169,00 eurai už toną. 

Yra dalis žmonių, ypač senyvo amžiaus, kurie dėl sunkios materialinės padėties neišgali savo lėšomis nusipirkti malkų ar kito kuro ir gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijos teisės aktų  nustatyta tvarka. Todėl Alytaus rajono  savivaldybės taryba priėmė sprendimą tokiems, sunkiai besiverčiantiems žmonėms suteikti galimybę vieną kartą per kalendorinius metus gauti tikslinę pašalpą kurui įsigyti. Parama suteikiama tada, kai jos reikia perkant kurą. Dėl šios paramos  gyventojai taip pat turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją.

Miškininkai kainų nenustato

Tomas Pūkas, Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Medienos prekybos ir logistikos skyriaus vadovas, vykdantis Medienos ruošos skyriaus vadovo funkcijas

2020 m. medienos kainos smarkiai krito dėl prastesnės kokybės medienos pertekliaus, kuriam darė įtaką pagaminti dideli kiekiai medienos tvarkant vėjavartų ir miško kenkėjų užpultus miškus Vidurio ir Vakarų Europoje bei padidėjusi pasiūla iš trečiųjų šalių. Rinkoje didėjant pjautinės medienos paklausai 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje rinka pradėjo grįžti į paklausos didėjimo etapą tiek lentpjūvystėje, tiek perdirbant pramoninę medieną. Tuo metu miško savininkai nedrąsiai vykdė miško kirtimo darbus, o medienos poreikis vis augo dėl COVID-19 trūkinėjančių tiekimo grandinių visame pasaulyje. Galima teikti, kad, didėjant geros kokybės medienos kainai, didėjo ir malkų kainos. Kartu malkų kainas didino kitų neatsinaujinančių energijos išteklių –dujų, naftos– kainų didėjimas ir išaugusi paklausa.

Didmeninę prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis VMU vykdo organizuodama aukcionus per elektroninę medienos pardavimo sistemą. Parduodama medieną mažmeninėje prekyboje, prioritetą ji teikia gyventojų apsirūpinimui malkomis. Pati VMU medienos kainų aukcionuose nenustato, kainos susiformuoja priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos. Lemiamą įtaką formuotis kainoms turi medienos pirkėjų siūlomos medienos įsigijimo kainos. Malkinės medienos mažmeninės kainos nustatomos įvykus aukcionams. 2022 m. I ketv. vidutinė žaliavinės medienos kaina buvo 69,6 Eur/ktm, arba 24,4 Eur už 1 ktm daugiau, palyginti su 2021 m. I ketv. (kaina be PVM).

2022 m. I ketv. I kaitrumo grupės malkos kainavo 50,3 Eur/ktm, arba 21 Eur už 1 ktm daugiau, II kaitrumo grupės malkos – 40,4 Eur/ktm, arba 20,8 Eur už 1 ktm daugiau, III kaitrumo grupės malkos kainavo 35,4 Eur/ktm, arba 18,1 Eur už 1 ktm daugiau nei 2021 m. I ketvirtyje (kainos be PVM).

Lietuvos gyventojų apsirūpinimas malkomis mažmeninėje prekyboje, kaip ir ankstesniais metais, iš valstybinių miškų vyksta pagal poreikį, kuris atskirais metais svyruoja. Šalies gyventojai iš valstybinių miškų mažmeninėje prekyboje gali nupirkti iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties.

Neišnaudoti klodai

Dr.Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Europos žemės savininkų organizacijos viceprezidentas

Laikai, kai valstietis su arkliuku žiemą traukdavo į mišką pasimalkauti,seniai pasibaigė. Kad malkomis Lietuva iš nuosavų miškų gali apsirūpinti visiškai, yra faktas. Tik reikia nesudaryti dirbtinų barjerų racionaliai,tvariai ir protingai naudoti turimus išteklius.Vien stovinčių miškuose išdžiūvusių medžių Valstybinė miškų tarnyba priskaičiuoja apie 21 mln. kub. m., t.y. 3 metinės kirtimų apimtys!

Malkų ir vadinamosios „technologinės medienos“ paklausa pastaruoju metu smarkiai šoktelėjo, nes dėl Rusijos ir Baltarusijos karinės agresijos prieš Ukrainą sustabdytas medienos ir jos produktų importas iš šių valstybių. Skaičiuojant į apvalios medienos ekvivalentą, mūsų valstybė kasmet įsiveždavo apie 3,5 mln. kub.m medienos. Lietuvoje medžiapjūtės apimtys nepadidėjo, net kuriami barjerai apriboti dar labiau jos galimybes. Tad nors medienos išteklių miškuose gausu kaip niekada anksčiau, ekonominis jų panaudojimas politikų ir aplinkosaugos entuziastų pastangomis vis labiau apribojamas. O juk vykdyti darbus miškuose ne kiekvienas sumanęs gali net jei ir visus leidimus bei suderinimus turėtų. Juk tai sunkus, pavojingas, specialių įgūdžių ir technikos reikalaujantis darbas. O darbo, degalų, technikos kainos šoktelėjo kelis kartus, tad tas daro įtaką ir produkcijos kainoms.

Malkinės medienos kainos rudeniop dar šiek tiek kils, nes artėjančio šildymo sezono pradžiai šilumos tiekėjai stengiasi sukaupti biokuro atsargų, be to, apsirūpinti „technologine mediena“ medžio plokščių gamybai siekia plokščių fabrikai. Malkos galėtų pigti tik dviem atvejais–jei patys didinsime jų gamybą, taip pat tuomet, jei Vyriausybė imtųsi priemonių skatinti medžiapjūtę perbrendusiuose, apleistuose miškuose, nes dabar dažnai darbų sąnaudos yra didesnės nei gaunamos pajamos.