Riešutų auginimas Lietuvoje iš smulkaus pomėgio pamažu tampa perspektyvia žemės ūkio šaka. Nors pramoninio masto riešutynai dar nėra labai paplitę, pastebimos aiškios augimo ir plėtros tendencijos. Per pastarąjį dešimtmetį jie išaugo beveik 10 kartų, kas rodo augantį ūkininkų susidomėjimą šia kultūra. Tarp riešutų augintojų ypač populiarūs lazdynų riešutai. Šiuo metu lazdynai sodinami tiek smulkiuose, tiek dideliuose, 10–20 ha plotuose.

Potencialas didelis

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, jei 2016 m. deklaruoti riešutmedžių (lazdynų, graikinių riešutų ir kt.) plotai sudarė 222 ha, tai 2020 m. jie išaugo iki 1 183 ha, o šiemet riešutmedžiai deklaruoti 2 357 ha plote. Nors duomenyse nėra atskirtų lazdynų plotų, jų Lietuvoje auginama bene daugiausia, nes tai tradicinė kultūra, labiausiai iš visų riešutmedžių prisitaikiusi prie mūsų klimato sąlygų.

Be to, lazdynų riešutai yra gana nereikli kultūra, kuriai reikia mažiau priežiūros nei, pavyzdžiui, uogynams. Šiems augalams nereikalinga intensyvi cheminė apsauga. Nereikia pamiršti, kad lazdynai yra ilgaamžiai ir dera 50–60 metų, todėl tai yra tvari ir ilgalaikė investicija.

Lazdynų riešutų auginimas Lietuvoje sparčiai plečiasi ir turi didelį potencialą. Didelė paklausa ir tinkamos klimato sąlygos skatina ūkininkus investuoti į šią verslo nišą, o auganti patirtis leidžia parinkti derlingiausias ir atspariausias veisles.

Šiuo metu lietuviškų lazdyno riešutų paklausa gerokai viršija pasiūlą. Vartotojai vertina šviežią, vietinę produkciją, o tai skatina augintojus plėsti savo ūkius. Lietuviški riešutai dažnai išperkami dar iki Naujųjų. Tai rodo, kad rinka yra alkanesnė nei pajėgūs pasiūlyti vietos augintojai.

Su gamta nepasigalynėsi

Nemažą lazdynų riešutų plantaciją Verebiejuose (Alytaus r.) su seserimi Živile Jonikaite įveisęs ūkininkas Marius Žėkas atviras: šiemetis sezonas ne toks produktyvus, kokio jie norėjo. Lazdynų riešutai jų ūkyje „Riešutas ir uoga“ dabar auga 35 ha. Šiemet planavo priskinti ir surinkti apie 20 tonų riešutų derliaus, bet pasitaikė nepalankūs metai, todėl pardavimui liks tik per 5 tonas riešutų. Šalnos riešutų derlių sumažino daugiau nei perpus.

Dzūkijos krašto ūkininkas neneigė, kad jam mieliau apie sodų derlių būtų kalbėtis derlingesniais metais, kai turėtų kuo pasidžiaugti ir vaizdu parodyti, bet dėl to, kas nutiko šiemet, irgi per daug nesisieloja. „Derliaus praradimus daugiausia lėmė gamta. Pavasarį visi sodo medžiai buvo labai stipriai apšalę. Trešnių pardavimui šiemet iš viso neturėjome, o riešutų – perpus mažiau nei ankstesniais metais“, – aiškino Marius.

Lazdynų derlių lėmė ir pasirinkta augimui vieta. Marius pasakojo, kad labai patogu auginti žemesnėse vietose, nes netoliese teka upė – po ranka vanduo laistymui. Pernykštį sezoną, likus keletui savaičių iki skynimo, stiprus vėjas su lietumi ant kalniuko augančiame riešutyne per anksti nukratė iki tonos riešutų, o žemumose vėjas pūtė silpniau. Bet žema vieta labai blogai pavasarį, nes per šalnas justi net kelių laipsnių temperatūros skirtumai. Šiemet aukštesnėse vietose riešutų turi, o kur tik žemesnės vietos, ten jų nėra – žiedus stipriai nušaldė. Verebiejuose šalnos ilgai nesitraukė. Ūkininkas nuo šalnų dvi naktis saugojo trešnes ir pavyko, o trečią naktį prie –7 laipsnių „kančia“ pasibaigė. Po tos nakties jau daugiau nieko nereikėjo daryti.

Nors šiemetis riešutų derlius įšalęs, anot Mariaus, likę ir užaugę riešutai – labai geros kokybės. Vienas lazdynas buvo pasiruošęs užauginti apie 5 kg riešutų, bet užaugino tik pusę tiek, tad savaime likusių kokybė tik gerėjo – gavo daugiau maisto medžiagų, todėl riešutai didesni. Pokalbio dieną šeimininkai jau buvo nuskynę apie toną riešutų ir minėjo, kad per porą savaičių likusieji ant šakų baigs bręsti, tuomet beliks sulaukti, kol jie nuo šakų nukris ant žemės, tada surinks. „Šiemet derlius kuklus, bet kitais metais atsigriebsime dvigubai“, – kalbėjo optimistiškai nusiteikęs ūkininkas.

Ūkyje visko reikia

Riešutų augintojas Marius kasmet mokosi ir iš žmogiškųjų klaidų. Kasmet pasižada, kad jau išmoko, kitais metais klaidų nekartos – idealiai viską sutvarkys. Mariaus sodininkystės patirtis – 7 metai. Įsitikino, kad išauginti sveikus riešutus dar sudėtingiau nei sunokinti trešnes, nes lazdynų riešutai – įnoringa kultūra.

„Žiūrint, kiek plačiai užsiimi. Jeigu augini 1 ha, tuomet problemų kaip ir neturėsi – kiek nuskynei, kiek ant žemės nukrito, vienu ar kitu būdu iš žolynų susirankiosi rankomis. Bet kai augini daug hektarų, norint visus surinkti, atsiranda didelis galvos skausmas. Rankomis tiek nesurinksi, tuomet reikia derlių rinkti mechanizuotu būdu“, – pasakojo ūkininkas.

Jo bei sesers riešutų ūkio ateities perspektyvoje – kada nors užauginti ir pardavimui paruošti 50 tonų riešutų. Norint tokius kiekius apdoroti, reikia įvairios specializuotos technikos – surinkimui, išvalymui, nuplovimui. Dalį reikalingos technikos jau turi įsigiję, bet dar daug reikia. Užauginus derlių tonomis, norėdamas parduoti produkciją didmena, šeimininkas turi pasirūpinti, kad riešutai nebūtų purvini ir drėgni. Jeigu nori tiekti prekybos tinklams, riešutus turi išrūšiuoti pagal dydžius.

„Riešutų versle daugybė visokių niuansų. Kai didėja kiekiai, norint juos tinkamai paruošti pardavimui, reikia surasti nemažų investicijų ūkio pritaikymui. Įbridus į šią pelkę, kelio atgal jau nėra. Yra buvę, kai pagalvojau, kur aš čia įlipau, ar tikrai tokio sodo reikėjo?“ – prisipažino M.Žėkas.

Norėdami pasiūlyti geros kokybės produkciją, suprato, kad be daug žinių, dar reikės įdėti ir daug darbo bei pastangų. Kasmet investavo į sodo priežiūros ir derliaus surinkimo techniką, reguliariai atliko žemės tyrimus ir pagal tai sudarinėjo tręšimo planus. Sode įsirengė laistymo sistemą.

Pastaraisiais metais „Riešutas ir uoga“ – vienas didžiausių lazdyno riešutų ir trešnių sodų Lietuvoje. Kai padidino plotus, šiuo metu daugiau nei 15 tūkst. lazdynų medžių auga 35 ha, o 7 tūkst. trešnių – 15 ha.

„Esu žmogus nuo žagrės, tai kad ir kiek kildavo problemų, iš kaimo dar nepabėgau. Jau turbūt visą gyvenimą ir liksiu prie žagrės. Negalėčiau užsidaręs kabinete skrebenti kompiuterio klaviatūra. Toks darbas – ne man. Man pačiam reikia darbo gamtoje. Sodas atitinka mano poreikius. Bet gamtoje daug visokių iššūkių, kurie suteikia galvos skausmo“, – nesiguosdamas prisipažino ūkininkas.

Yra ką veikti

Sujainių (Raseinių r.) ūkininko Lino Žymanto teigimu, dėl drėgmės pertekliaus jo šeimos 1 ha riešutyne, kur auga 7 metų amžiaus 3 m aukščio medžiai, šiemet pirmą kartą atsirado iki šiol nesutiktų ligų, kurias teko pačiam atpažinti bei su jomis susidoroti.

„Moniliozė paprastai puola patį riešuto vaisių, o pas mus šiemet pirmą kartą liga nusitaikė ne tik į riešutus, bet ir į jaunus ūglius. Negaliu tiksliai pasakyti, ar čia tikrai pasireiškė tokia liga, bet jauna žievelė nuo jauno ūglio atšokdavo ir ūglys nudžiūdavo. Kai apstojo lietūs ir pradžiūvo, problema lyg ir susitvarkė“, – pasakojo Linas.

Jo pastebėjimu, labiau sirgo ankstyvesnės veislės lazdynai, o vėlyvesnės – mažiau. Kaip ir visuose riešutynuose, ėmėsi profilaktinių purškimų, kitaip riešutų neužaugintų. Šiemet kažkiek pasitaikė ir kekerinio ar pilkojo puvinio, be to, riešutus puolė ir riešutinis vaisiastraublis. Lazdynų augintojas teigė, kad šio kenkėjas pasireiškia kasmet, bet, laimė, šiemet situacija nebuvo bloga.

Ūkininkas iš Sujainių šiemečiu riešutų derliumi nesiskundė – riešutai užaugo dideli, jiems užteko drėgmės. Augina pailgus „Cosfordo“ veislės ir apvalius „Katalonski“ veislės riešutus. Abu davė derlių.

„Šiemet pas mus geras pailgų riešutų derlius. Šie lazdynai yra ankstyvesni, anksčiau pradeda žydėti ir linkę apšalti. Ant pailgų gal kiek daugiau buvo riešutinių vaisiastraublių – kur ne kur riešutų viršūnėse buvo skylučių, kirminų, bet užtai nebuvo moniliozės požymių. O ant apvalių riešutų gal daugiau pasitaikė moniliozės požymių, bet nebuvo pažeisti kenkėjų“, – kaip pagal veisles skyrėsi šiemečiai riešutai, ūkiškai lygino L.Žymantas.

Jo teigimu, auginantys riešutmedžių sodą dėl pinigų sodina kur kas daugiau nei jis, bent 5–7 ha. O jo paties 1 ha lazdynų plotelis jam – hobis. Jeigu sekasi, tuomet kažkiek prisiduria, bet atkreipė dėmesį, kad ir turint 1 ha riešutyną darbo yra nemažai. „Pavasarį reikėjo lazdynus išgenėti. Buvo šabakštynas – prižėlę daug šakų. Kol pereini visus medžius, yra ką veikti. O genėti būtina, nes kitaip bus šakės. Jeigu nebus geros ventiliacijos, medžiai bus kaip ligų maišas“, – patikino ūkininkas.

Jo lazdynų sodas yra prie pat namų, tereikia kelią pereiti ir jau esi jame, todėl bet kokiu metų laiku apsilanko beveik kasdien. Kaip atsvarą ir alternatyvą riešutams, Raseinių krašto ūkininkas dar augina arbūzus, šaltalankius, desertines vynuoges.

Pasinaudoti parama neįmanoma

Rokiškio rajono ūkininkas Dainius Juozapavičius su šeima Rimšionių kaime augina 3 ha jaukią lazdynų giraitę. Šiuose plotuose jiems darbo yra sočiai. Giraitėje auga keturių veislių lazdynai: paprastieji „Trapezunski“, „Cosford“, taip pat „Barselona“ ir „Halės milžinai“.

Prieš 7 metus sodindami lazdynų giraitę, daug žinių ir patirties neturėjo, tad klausė kitų patarimo. Pasirinkti tokią įvairovę verslo pradžioje pasiūlė kiti augintojai. Šiemet iš auginamų lazdynų veislių bene labiausiai lūkesčius pateisino „Cosfordas“ ir „Halės milžinai“. Šeimininkas negalėjo skųstis ir „Trapezunski“, teigė, kad tai – beveik tolygios derlingumu veislės.

„Pas mus šiemet gamta lazdynų nenuskriaudė. Kur žemė gera, ten ir auga, o kur žemė prasta, tai nežinau, kaip bus, kol kas ten norimo rezultato dar neturime“, – lygino D.Juozapavičius. Savo lazdynų giraitėje ūkininkas laiku sukovojo su ligomis, kenkėjais. Skynimo sezonui įsibėgėjus, stebėjo vieną kitą tuščią riešutą, bet sukirmijusių – nefiksavo.

Įveisti riešutyną ir auginti lazdynų riešutus Juozapavičiai nusprendė nusipirkę sodybėlę kaime, kur kartu buvo ir 3 ha žemės. Jiems nesinorėjo tik pjauti žolę. Pasižvalgę pamatė, kad kaimyninėse šalyse žmonės sėkmingai augina lazdyno riešutus, o plačiau apie šį verslą sužinojo televizijos laidoje, kur buvo pasakojama apie Rimo Noraus riešutų ūkį. D.Juozapavičiui tuomet labai įstrigo žodžiai, kad „bus mažai darbo“. Praėjus 7 metams, galvoja, kad turbūt tada augintojai pajuokavo. Šiandien Dainius tvirtai sako: prižiūrint 3 ha riešutų giraitę tiek vasarą, tiek žiemą darbų yra daugybė.

Tėvams giraitėje pagalbon skuba du sūnūs ir dukra. Šiemet riešutus su goželėmis Juozapavičiai baigė skinti rugsėjo 11 dieną. Pasak šeimininkų, patys skaniausi švieži riešutai. Po savaitės kitos planavo rinkti nukritusius nuo žemės. Lazdynų riešutų kaina Lietuvoje – apie 5 Eur/kg. Anot D.Juozapavičiaus, augintojui kaina yra labai adekvati, o jeigu dar ir geras derlius, tai dar geriau grįžta investicijos.

Jis teigė, kad realizacijos patirties kažkiek jau sukaupė. Pernai derlius buvo skirtas saviems poreikiams, pažįstamiems, draugams ir tik kartą buvo nusivežęs į turgų – ten riešutus išpirko. Šiemet jau rimčiau užsiima jų prekyba, pats apsilankė trijuose turguose.

Pirmą kartą nuvežus, pasak ūkininko, paskanauja, perka nedaug – po 500 g. Pasibando, ar geri, po to kitą kartą nuperka kur kas daugiau. Jau buvo Rokiškyje, Visagine, Anykščiuose, jų riešutus vežasi į Uteną, į Panevėžio turgų. Tad produkcija keliauja įvairiomis kryptimis. Ypač turi skubėti parduoti riešutus su goželėmis, nes jų realizacijos laikas yra trumpas. Vėliau žada riešutus be goželių pardavinėti internetu. Jau ir turguje nestovės, nes internetinė prekyba labai palanki augintojams. Tam pasiruošę. Prekyboje tėčiui ūkininkui padeda sūnus studentas.

Juozapavičiams neblogai sekasi, tačiau ūkininkas per 7 metus sakė negalėjęs pasinaudoti parama, nors norėjo nusipirkti traktorių, purškimo įrangą, laistymo sistemą, tvėrė tvorą. „Nusipirkau labai nemažai naudotą traktoriuką, nes jeigu turi 3 ha, paramos niekas neduoda. Teigia, kad tiek neužtenka pretenduoti į paramą. Bet be technikos 3 ha jau niekaip. Be traktoriaus – jokių šansų“, – prisipažino D.Juozapavičius.

Savo finansinėmis jėgomis įsigijo purškimo įrangą, laistymo sistemą, pats apsitvėrė tvorą. Per 7 metus vis reikėjo investicijų į ūkio giraitę. Pirko ir sodinukus. Be piniginių investicijų, dar reikėjo ir labai daug darbo jėgos. „Manau, kad čia truputį perlenkta – norint gauti paramą reikia, kad ūkis būtų įvertintas nors 8 tūkst. Eur – tokia būtų žemės ūkio valdos ekonominė vertė (VED). Tad lazdynais reikėtų užsisodinti bent 7 ha. Tada jau galėčiau pretenduoti gauti paramą. Čia per didelis reikalavimas“, – pastebėjo ūkininkas.

Jis pasakojo, kad naudotis rankiniais purkštuvais labai sunku, neatlaiko nugara, rankos. Reikia žolę laiku nupjauti, 3 ha tarp medelių eilėse išpurkšti, kad žolė neužgožtų. Galima kultivuoti, bet neturi kultivatoriaus. Juozapavičiai darbštūs ir buvo pasitaupę juodai dienai, tai ir panaudojo ūkiui įkurti. Dabar po truputį investicijos pradėjo grįžti, bet prireiks nemažai metų, tad parama jiems labai pagelbėtų ūkyje.

Galėtų pretenduoti

Užklausta apie galimybę itin smulkiems ūkininkams pretenduoti į paramą, Žemės ūkio ministerija VL atsiuntė paaiškinimą, kad yra galimybių į paramą pretenduoti ir patiems smulkiausiems ūkiams.

„Patys smulkiausi ūkiai gali pretenduoti į paramą pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Priemone skatinamas ūkių bendradarbiavimas, tuomet taikomas mažesnis VED reikalavimas. Bendradarbiaujant (kai paraišką teikia keli ūkio subjektai) taikomas VED reikalavimas yra nuo 4 000 Eur iki 16 000 Eur, o kai paraišką teikia vienas ūkio subjektas, VED reikalavimas yra nuo 8 000 Eur iki 16 000 Eur. Paramos paraiškų rinkimas pagal priemonę 2025 m. numatytas nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d.“ – teigiama ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus pateiktame paaiškinime.