Lietuvoje kiaulininkystė guldoma ant menčių: dėl stipriai išaugusios gamybos ir rekordines žemumas pasiekusių supirkimo kainų realizuojant kiekvieną kiaulę patiriamas apie 40 eurų nuostolis. O vidaus rinkoje karaliauja pigi užsienietiška kiauliena. Kiaulių augintojai perspėja, kad be skubios pagalbos gresia realus sektoriaus žlugimas. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos jis gali patirti apie 17 mln. eurų nuostolių.

Rinkoje dempingas

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) kiaulių augintojai šaukėsi skubios pagalbos, be kurios, pasak jų, šį sektorių gali ištikti liūdnas galas. Kiaulių ūkyje gamybos kaštai yra ženkliai didesni nei gaunamos pajamos ir nėra pozityvių ženklų, kad situacija taisysis. Priešingai – kainų tendencijos rodo, jog kiaulių ūkių ekonominiai sunkumai tik dar labiau didės.

Pasak kiaulių augintojų, dabar parduodant kiekvieną kiaulę patiriamas apie 40 eurų nuostolis. Realu, kad artimiausiu metu nuostolis sieks 50 eurų, o iki 2021 m. pabaigos visas Lietuvos kiaulininkystės sektorius gali patirti apie 17 mln. eurų nuostolių. Tvirtinama, kad tokios sumos kiaulininkystės ūkiams yra nepakeliamos. Tuo tarpu mūsų parduotuvėse užsienietiška kiauliena pardavinėjama žymiai pigiau nei lietuviška.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) narys Valdemaras Sadaunykas be užuolankų rėžė, kad tai yra dempingas ir didelių ES gamintojų spaudimas. Dar viena problema, kad prekybininkai lietuvišką kiaulieną pardavinėja dvigubai brangiau. „Tai aiškus mūsų interesų ignoravimas, todėl atsidūrėme kritinėje situacijoje“, – sakė kiaulių augintojas, pridūręs, kad sektoriui kaip oro skubiai reikia paramos, kad išgyventų dabar, ir sisteminių priemonių, kad kiaulininkystės gamyba išsilaikytų ateityje.

V.Sadaunykas atkreipė dėmesį, kad kiaulių augintojai seniai pastebėjo tokią tendenciją: kai ES sumažėja kiaulių kainos, Lietuvoje jos krenta labiausiai, į mūsų rinką plūsta atvežtinė kiauliena dempinginėmis kainomis.

Jis pabrėžė, kad žemės ūkis – ne ekonomikos, bet labiau valstybės politikos sfera. Visur žemės ūkis yra remiamas. „Čia turi būti pusiausvyra, kad galėtume konkuruoti su gamintojais iš Vakarų. Kitos valstybės sukuria palankesnes sąlygas rinkoje, pavyzdžiui, sumažindamos pridėtinės vertės mokestį (PVM). Štai šalia didelė ir konkurencinga Lenkijos rinka, kur PVM tarifas kiaulienai – 5 proc., o pas mus – 21 proc. Vien dėl to konkurencija nelygi“, – konstatavo V.Sadaunykas.

Kurs naują paramos schemą

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius aiškino, kad lig šiol veikusi kiaulininkystės paramos schema yra neveiksminga, reikia kurti naują. Tokiu atveju parama sektorių pasiektų anksčiausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį. „Turime sutaupytų lėšų iš praeito paramos laikotarpio, deja, pagal esamas schemas jų skirti kiaulininkystei negalime. Didžiausias kainų kritimas buvo rugsėjį, o lyginami ketvirčiai, todėl reikia kurti naują schemą, kurios derinimas užtruktų“, – tvirtino žemės ūkio viceministras. Jis taip pat pripažino, kad negali žadėti kažko konkretaus, nes čia svarbus Finansų ministerijos vaidmuo ir apskritai Vyriausybės pozicija.

Kiaulienos kaina yra mažiausia per pastarąjį dešimtmetį, tačiau Lietuvoje situacija išskirtinė. ŽŪM pateiktais duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, dabar kiaulių skerdenų kainos Europoje yra 7,2 proc. mažesnės, o Lietuvoje daugiau nei du kartus kritusios – 15,3 proc.

„Vyksta karas dėl vidaus rinkos, ją užiminėja vokiečiai, ispanai, nes yra prarastos eksporto rinkos. Prekybos centruose įvežtinė kiauliena pardavinėjama dempinginėmis kainomis. O pas mus nėra vartotojų lojalumo lietuviškai kiaulienai, lietuviai lojalūs tik mažai kainai“, – situaciją aiškino P.Lukševičius.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė pateikė skaičiavimus: jeigu kiaulininkystės patiriami nuostoliai būtų kompensuojami 70 proc. intensyvumu, 2022 m. reikėtų 12,3 mln. eurų, jei 50 proc. – 8,8 mln. eurų. „Tačiau Europos Komisijai (EK) pirmiausia reikėtų įrodyti, kad šiame mūsų šalies sektoriuje patiriama didelių ekonominių sutrikimų“, – teigė ji.

ŽŪM primena, kad pagal Laikinosios valstybės pagalbos kiaulių laikytojams, nukentėjusiems nuo pandemijos, mokėjimo taisykles už parduotas kiaules per pirmąjį šių metų pusmetį pateikti dokumentai 2,1 mln. eurų paramai gauti (skiriama po 30 eurų už kiaulę). Jau išmokėta 1,5 mln. eurų, o likusią sumą numatoma išmokėti artimiausiu metu.

Lenkai remia augintojus

KRK nariai kėlė klausimą, kodėl parduotuvėse vakarietiška kiauliena du kartus pigesnė nei lietuviška, nors kiaulių supirkimo kainos yra panašios. Kaip kitos šalys remia savo kiaulių augintojus?

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas priminė, kad daugelio ES šalių kiaulininkystės sektorius susiduria su sunkumais: „Dvidešimt valstybių prašo EK pagalbos. Tarp jų ir mes. Prašoma taikyti intervencines priemones, viena iš jų būtų privatus perteklinės kiaulienos pasaugojimas. Ją pritaikius į mūsų rinką neplūstų tiek kiaulienos iš kitų šalių.“

Tiesa, žemės ūkio ministras pastebėjo, kad, pavyzdžiui, kaimynai lenkai remia savo kiaulių augintojus per taikomas priemones dėl afrikinio kiaulių maro. Jis taip pat užsiminė, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos, situacija geresnė dėl lojalių vartotojų, kurie renkasi vietinę kiaulieną.

Prašo imtis veiksmų

LKAA direktorius Algis Baravykas sakė pasigendantis konkrečių valdžios veiksmų. Jis perspėjo, kad jeigu parama sektorių pasieks kitų metų pirmąjį ketvirtį, tai bus panašu į uždegtą žvakę prie velionio. „Situacija tikrai egzistencinė: išliks sektorius ar ne. Jeigu ministerija orientuojasi į pridėtinės vertės kūrimą, tai turėtų būti ambicija, kad šis sektorius išliktų. Visi supranta, kad visoje ES kiaulienos kaina yra nukirtusi dėl perteklinės gamybos. Bet visos šalys galvoja, kaip išgelbėti savo augintojus. Lietuva pagal kainas yra paskutinėje vietoje“, – konstatavo kiaulių augintojų atstovas.

A.Baravykas svarstė: „Jeigu matome, kad kiauliena iš brangių rinkų – Austrijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos – pigiau parduodama parduotuvėse, ir jei kalbame, kad kiaulienos rinkoje yra dempingas, tuomet valstybėje kažkas turėtų imtis atitinkamų veiksmų. Norime paprašyti, kad kreiptumėtės į Konkurencijos tarybą. Bandymas kalbėtis su prekybos įmonių asociacija baigėsi fiasko. Jų atstovai nepasirodė ministerijoje. Kaip mums vieniems atlaikyti šią situaciją?“

Sutriko eksportas

Sunkumus patiria visas ES kiaulienos auginimo ir perdirbimo sektorius. Kiaulienos kaina yra mažiausia per pastarąjį dešimtmetį, tačiau Lietuvoje situacija išskirtinė. ŽŪM pateiktais duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, dabar kiaulių skerdenų kainos Europoje yra 7,2 proc. mažesnės, o Lietuvoje daugiau nei du kartus kritusios – 15,3 proc.

Nurodomos įvairios kiaulininkystės krizės priežastys, iš kurių bene svarbiausia – apribotas kiaulienos eksportas į Kiniją. Belgija, Vokietija dėl afrikinio kiaulių maro nebegali eksportuoti kiaulienos nei į Kiniją, nei į kitas Azijos šalis. Tai atsiliepia visai ES vidaus rinkai – stambios kiaulienos gamintojos perteklinę produkciją veža visur, kur tik įmanoma įkišti.

Pasak ŽŪM kanclerio Valdo Aleknavičiaus, ypač didelius ekonominius sunkumus išgyvena ūkiai, kuriems dėl kiaulių ligos taikomi apribojimai, taip pat smulkūs ūkiai. Belgija, kuri nuo praėjusių metų pabaigos oficialiai pripažino laisva nuo afrikinio kiaulių maro, taip pat negali jos eksportuoti į Kiniją, nes dalis Belgijoje išaugintos kiaulienos yra perdirbama Vokietijoje ir Lenkijoje.

Tvirtinama, kad pačioje Kinijoje išaugo kiaulienos gamyba, be to, sumažėjo kiaulienos paklausa. Taip pat nurodoma, kad ir ES padidėjo kiaulienos gamyba, tačiau jos vartojimą sutrikdė COVID-19 pandemija, pakeitusi nusistovėjusią mitybos grandinę.

Kainos toliau krenta

Spalio antroje pusėje situacija kiaulienos rinkoje buvo aptarta EK Gyvulininkystės produktų komiteto posėdyje Briuselyje. Ten minėti skaičiai, kad ES šių metų sausio–liepos mėnesiais išaugintų kiaulių skaičius padidėjo 2,5 proc., palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, o kiaulienos pagaminta 3 proc. daugiau.

EK atliktos apklausos duomenimis, 2021 m. ir kiaulių, ir paršelių skaičiai turėtų būti didesni negu praeitais metais. O kainos ES toliau krenta: 41 savaitę vidutinė skerdenų kaina buvo 130,7 euro už 100 kg, t. y. 7,3 proc. žemesnė nei prieš metus ir 1,5 proc. žemesnė nei prieš mėnesį. Paršelių vidutinė kaina ES – 29,54 euro už vienetą (17 proc. mažesnė negu pernai tuo pačiu metu, per mėnesį nukrito 6,8 proc.). Tiek skerdenų, tiek paršelių kainos nekrito tik Švedijoje ir Suomijoje.

EK tikisi, kad nuo sausio Kinija vėl pradės daugiau importuoti. Ši problema sektoriuje nėra trumpalaikė. Manoma, kad trumpa intervencija čia nepadės, reikalingos ilgalaikės priemonės. EK atstovai rekomenduoja kitas priemones, pavyzdžiui, teikti paramą perėjimui prie kitų žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklų.