Dubenį su lazdynų riešutais ant Kūčių stalo, ko gero, rengiasi dėti daugelis, tikėdami jų ypatinga galia. „Lazdynas – stebuklingų savybių medis“, – taip apibūdina etnologas, profesorius Libertas Klimka, „Alytaus naujienų“ paprašytas pasidalinti mintimis apie šį medį ir jo vaisius. Kad lazdynų riešutai pastaruoju metu perkami kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui, patvirtino Alytaus krašte, Verebiejuose ir Gluosninkuose, netoli Simno, ūkininkaujantis Marius Žėkas.

Kaip atsirado mintis auginti riešutus?

35 hektarai, juose – apie 18 tūkst. lazdyno riešutų sodinukų. Toks dabar Mariaus Žėko ir jo sesers Živilės Jonikaitės riešutų ūkis, kuris internete vadinamas „Riešutas ir uoga“. Kodėl riešutas? Jau aišku. O apie „uogos“ atsiradimą – šiek tiek vėliau.

Kadangi Mariui tenka daugiau nei seseriai rūpintis ūkiu, su juo ir pasikalbėjome apie tai, kaip atsirado lazdynų riešutai ir uogos.
„Atvirai pasakysiu tėtis (Gluosninkuose registruotos žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas – A. M.) pasiūlė riešutus. Ir iš karto įspėjo, kad neverta užsiimti, jeigu jų pasodini tik vieną hektarą. Darbo bus daug, o naudos – ne kažin kokios. Pagalvojau, gal ir gerai, bus rizikos išskaidytos. Jei su uogomis nepasiseks, tai gal lazdynų riešutai užderės. Juk jie nėra tokie jautrūs šalnoms ir ligoms kaip uogos, taip pat ilgesnis realizavimo laikotarpis“, – riešutų auginimo pradžią prisiminė M. Žėkas.

Jo ir sesers riešutynas pradėtas sodinti beveik prieš penkerius metus dešimtyje hektarų.

Pirmas apčiuopiamas derlius – tik šiais metais

Marius siūlo nesvaigti galvojantiems, kad pasodinus  po penkerių metų iš vieno hektaro lazdynų galima gauti 4–5 tonas riešutų. Tai, girdi, nesąmonė, toks kiekis nebent gali užaugti po dešimties metų.

Iš jo ir sesers Živilės riešutų ūkio pirmas apčiuopiamas derlius gautas tik šiais metais. Iš hektaro – apie toną.

„Manyčiau, kad neblogai. Aš pasakomis netikiu, į viską žiūriu realiai. Ir dar ką galiu pasakyti: kas galvoja, kad su lazdynais mažai darbo, netikėkit. Per sezoną atžalas reikia karpyti kokius tris ar penkis kartus. Jei turi techniką riešutams nuo žemės surinkti, nereikia galvoti, kad neturėsi rūpesčių. Žemė turi būti lygi kaip asfaltas, tik tada technika surinks. Kitaip rinksi rankomis. Po to dar laukia kitas darbas – riešutus išvalyti iš šiukšlių. Reikia turėti ir kur sandėliuoti, kad patalpos būtų vėdinamos“, – pasakoja Marius.

O dar kas labai svarbu – atsirinkti derlingas, didelius riešutus vedančias veisles. Mariaus ir Živilės riešutų ūkyje vyrauja Barselonos, Halės milžinų, Cosford riešutmedžiai.