Lietuvoje grūdams skirtus kukurūzus ūkininkai pradėjo auginti maždaug prieš dešimtmetį, kai atsirado mūsų klimatui tinkamesnių veislių. Silosui skirti kukurūzai buvo auginami jau ir anksčiau. Šiemet bendras deklaruotas šios kultūros plotas siekė beveik 38 tūkst. ha. Šio sezono oro sąlygos – kritulių gausa ir gana vėsoka vasara – buvo palankios kukurūzų žaliajai masei augti, tačiau dėl sausesnių ir šiltesnių dienų stygiaus vėlavo kukurūzų branda. 

Auginimo galimybės

Nustatyta, kad Lietuvoje yra didelė tikimybė subrandinti kukurūzų grūdus, kurie auginami regione, esančiame iki 55° geografinės platumos. Šiaurinę kukurūzų, skirtų grūdams, auginimo zoną ribotų Vilniaus, Kauno, Raseinių, Šilalės bei Šilutės rajonai. Visuose pietiniuose šalies rajonuose tinkamų kukurūzams auginti žemių yra iki 200 tūkst. ha. Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus emerito Albino Šiuliausko nuomone, kasmet galėtume auginti apie 100 tūkst. ha kukurūzų, skirtų grūdams. Silosui ar grūdainiui skirtus kukurūzus galima auginti visoje Lietuvoje, tik šiauriniuose regionuose reikėtų vengti labai vėlyvų veislių, nes, priklausomai nuo augimo sąlygų, augalai gali sukaupti mažai sausųjų medžiagų – tuomet pašaras bus prastesnės kokybės.

Atlikus ūkių tyrimus išsiaiškinta, kad kukurūzus grūdams galima auginti ir pagal trilaukę sėjomainą: kukurūzai; vėl kukurūzai; vasariniai rapsai. Pasak prof. A.Šiuliausko, ši schema leidžia optimaliai išnaudoti tinkamas kukurūzams auginti žemes, o rapsai geriausiai sugeba neutralizuoti atsėliavimo pasekmes. Be to, šiuo būdu užtikrinamas spartus humuso kiekio dirvožemyje didėjimas, nes paviršiniame šemės sluoksnyje lieka daug augalinių liekanų.

Bene vienintelis trūkumas, auginant mūsų šalyje kukurūzus grūdams, yra vėlyva jų pjūtis. Dėl šios priežasties kuliami per didelio drėg-nio (>30 proc.) grūdai. Jų džiovinimo sąnaudos labai padidina savikainą ir sumažina galimybę konkuruoti eksporto bei vidaus rinkose. Šią problemą ūkiai sprendžia įsirengdami džiovyklas. Kai kurie ūkiai renkasi ankstyvosios brandos (FAO 160/170) veisles, kurių grūdų drėgnis spalio viduryje siekia apie 28 proc.

Veislių pasirinkimas

Lietuvos sėklininkystės įmonės ūkininkams siūlo įvairių savybių kukurūzų hibridinių veislių.

Pasirenkant grūdams skirtas kukurūzų veisles, reikėtų vadovautis tokiais kriterijais: minimalus derlingumas, auginant kukurūzus vidutinio našumo žemėse, turi būti ne mažesnis kaip 8–9 t iš hektaro grūdų; grūdų drėgnis spalio viduryje neturėtų viršyti 35 proc.; burbuolių masės dalis bendrame sausųjų medžiagų derliuje – 40–50 proc. ir daugiau; vegetacijos trukmė (po sudygimo) – ne ilgesnė negu 125–135 dienos.

Pasirenkant silosui skirtas kukurūzų veisles, reikėtų vadovautis tokiais kriterijais: augalo sausųjų medžiagų kiekis spalio viduryje turėtų būti ne mažesnis kaip 33 proc.; burbuolių masės dalis bendrame sausųjų medžiagų derliuje – 40–50 proc. ir daugiau; vegetacijos trukmė (po sudygimo) – ne ilgesnė negu 115–125 dienos.

Šį sezoną AB „Linas Agro“ savo partneriams siūlė šias veisles, tinkamas auginti grūdams: Recolt (FAO 160/170); Karriol (FAO 180/180); Lapriora (FAO 190/190) Coryphee (FAO 190/190). Tinkamas silosui: Severus (FAO 190/190); Kromwell (FAO 200/200), SY Comandor (FAO 210/210), Belmondo (FAO 220/220), SY Talisman (FAO 220/220). Plačiau apie veisles žr. lentelę.

Vieta sėjomainoje ir dirvos

Lietuvoje įprastas kukurūzų priešsėlis yra žieminiai kviečiai. Po jų kukurūzai gausiai dera, nes nuėmus kviečius žemė būna labiau sukultūrinta, šie augalai beveik neturi bendrų kenkėjų. Tačiau kukurūzai ir kviečiai yra skirtingų sėjomainų augalai. Kviečiams skiriamos ūkyje esančios derlingiausios žemės, o kukurūzai gausiai dera ir vidutinio našumo žemėse (30–42 boniteto balai). Kartu su jais sėjomainoje gali būti vasariniai miežiai, vasariniai rapsai, žieminiai kvietrugiai ir kt.

Kukurūzai geriau auga ir gausiau dera puriose priesmėlio žemėse, kurių rūgštingumas yra ne mažesnis kaip pH 5,5. Jie gerai auga ir priemolio žemėse, jei humuso jose yra 2,5–3,0 proc.

Renkantis kukurūzams dirvožemį, būtina žinoti, kad šių augalų šaknys kvėpavimui suvartoja daugiau deguonies negu kiti migliniai augalai. Todėl kukurūzams geriausiai tinka purūs, gerai aeruojami dirvožemiai. Be to, kukurūzai jautrūs dirvų sutankinimui (suslėgimui) bei drėgmės pertekliui jose. Augintojai spėjo įsitikinti, kad neariminis žemės dirbimas šiems augalams netinka. Dėl šios priežasties laukuose, kuriuose bus auginami kukurūzai, dirvos turi būti suartos.

Sėjos ypatumai

Siekiant, kad grūdams auginami kukurūzai laiku apsivaisintų (liepos pirmąją pusę), juos būtina pasėti ne vėliau kaip iki balandžio 25–30 d., o silosui skirtų kukurūzų sėją reikėtų užbaigti iki gegužės 10-osios. Šiais metais dėl vėsoko ir užsitęsusio pavasario kukurūzų sėja kai kur taip pat vėlavo ir užsitęsė. Augintojai žino, kad nerekomenduojama sėti kukurūzų į šaltokas dirvas. Ši kultūra, pasėta į dirvas, kurių temperatūra žemesnė nei 8–10 °C, dygsta ilgai – apie 15–20 dienų. Pasėjus į šiltesnes dirvas (>10 °C), jie gali sudygti per 10 parų, o daigai būna daug stipresni.

Vasarą kukurūzų pasėlio hektaras per dieną sukuria net 300–350 kg sausųjų medžiagų; didžioji jų dalis skiriama burbuolėms auginti. Per šiltąjį laiką hektare gali būti sukurta 10–13 t sausųjų medžiagų. Po rugpjūčio 15 d. orai pradeda vėsti, padidėja oro santykinė drėgmė, todėl mažėja ir fotosintezės trukmė, mažiau sukuriama sausųjų medžiagų. Taigi, sėją nuvėlinus viena diena (po balandžio 25 d.), grūdų derlius sumažėja 0,3–0,35 t iš hektaro. Nuvėlinus sėją 10 dienų, netenkama net 3 t iš hektaro grūdų. Sėti kukurūzus grūdams vėliau negu gegužės 5 dieną nepatartina, nes tada ne tik derlius sumažės 3–5 t iš hektaro, bet ir grūdų drėgnis bus didesnis.

Kukurūzų, auginamų grūdams, optimalus pasėlio tankumas – 70–80 tūkst., o silosui – 80–90 tūkst. augalų hektare. Retesniuose pasėliuose kukurūzai dažnai suformuoja po dvi burbuoles viename augale. Lietuvos sąlygomis antroji burbuolė užtęsia augalo brandą 6–12 dienų, o jos produktyvumas būna mažesnis.

Tręšimas

Grūdams auginamiems kukurūzams ypač reikia fosforo ir mikroelementų (cinko, mangano, boro), o azoto ir kalio normos yra tos pačios, kaip ir silosui skirtiems kukurūzams. Fosforo trąšos labai reikalingos kukurūzų augimo pradžioje, nes jos daro tiesioginę įtaką šaknų ir generatyvinių organų (šluotelės ir burbuolės) užuomazgų susidarymui, kuris prasideda 4–6 lapelių tarpsniu.

Vienai tonai kukurūzų grūdų užauginti reikia 20–22 kg azoto, 7,5–8,5 kg fosforo ir 15–20 kg kalio. Vidutinė tręšimo norma būtų N₁₇₅P_80-85K_150-180. Žinoma, esant tokio dydžio azoto trąšų normai, 10 t iš hektaro grūdų derliaus neužauginsi. Trūkstamą azoto kiekį kukurūzai pasiima iš dirvožemio.

Gamybiniai bandymai įrodė, kad ir kukurūzus reikia tręšti per lapus, kai jie pasiekia III–IV organogenezės etapus (5–6 lapai). Būtent tada formuojasi žiedynų užuomazgos ir burbuolės būsimas produktyvumas. Pasak AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus, šiuo laikotarpiu kukurūzams buvo labai naudingos trąšos Actiflow Zn + Starmax Mn arba Actiflow MCZ + Wilis NPK.

Pasėlių priežiūra

Ilgalaikė kukurūzų auginimo patirtis rodo, kad svarbiausias pasėlių priežiūros darbas yra naikinti piktžoles. Kukurūzai gana ilgai dygsta ir silpnai auga pirmąsias tris savaites po sudygimo. Tuo tarpu piktžolės auga sparčiai ir greitai aplenkia kukurūzus tiek mase, tiek aukščiu. Žinoma, jei ūkininkai nesugeba jų laiku sunaikinti. Piktžolės lėtina kukurūzų augimo ir vystymosi tempus. Vidutinio piktžolėtumo kukurūzų pasėliai žydėti pradeda net 4–6 dienomis vėliau nei nepiktžolėti. Kukurūzų pasėliuose piktžolės turėtų būti naikinamos du kartus: 3–4 ir 5–6 lapelių tarpsniais. A.Lukoševičius teigia, kad šį sezoną ypač pasiteisino naujas kukurūzams registruotas herbicidas Elumis.

Derliaus nuėmimas

Lietuvos klimato sąlygomis kukurūzai retai išaugina burbuoles, kurios būna pasiekusios visišką brandą arba bent kietąją. Dažniausiai grūdai subręsta iki vadinamosios vėlyvosios brandos. Taip atsitiko iš šiais metais.

Auginamų silosui kukurūzų brandos laikas nustatomas vertinant viso augalo sausųjų medžiagų kiekį, o silosavimo darbai pradedami, kai augalai sukaupia 28–35 proc. sausųjų medžiagų. Kukurūzų, auginamų grūdams, derliaus nuėmimo laikas nustatomas įvertinus sausųjų medžiagų kaupimosi dinamiką burbuolėse. Brandą paprasta nustatyti apžiūrėjus grūdus: jei grūdo „prisisegimo“ vietoje matyti juodas taškas, tai reiškia, kad kukurūzus galima kulti. Savaime aišku, kad prieš tai reikia įvertinti grūdų drėgnį. Jei jis būna didesnis nei 35 proc., ūkininkai kūlimą specialiai vėlina, laukdami šalčių, nes neigiama temperatūra greičiau grūdus išdžiovina. Šiemet grūdams augintos Recolt, Karriol ar Lapriora kukurūzų veislės spaliui baigiantis jau buvo nukultos arba kuliamos.

Rasa Jagaitė