Bandant išsirinkti tinkamiausią komercinį automobilį, pirkėjams tenka atsakyti į dar daugiau klausimų nei įsigyjant asmeninį, o kaina renkantis nėra lemiamas veiksnys – tuo įsitikinę ketvirtą kartą Lietuvoje rengiamų „Komercinio automobilio 2020“ rinkimų ekspertai.

Vien „dėžės“ neužtenka

Nors didžioji dalis komercinių automobilių vairuotojų yra vairuotojai profesionalai, kuriems vairavimas – darbas, vien dėžės ant ratų nebeužtenka net ir jiems. Žmonės nori šiuolaikiškų ir išmanių automobilių, kurie greitai jungtųsi prie išmaniųjų įrenginių ar telefonų. Ir tą lengva gauti, nes technologijos į transporto pramonę ateina bendrai, nebeišskiriami komerciniai ir asmeninės paskirties modeliai.

Kita dalis komercinio transporto pirkėjų turi ypatingų poreikių, kad įsigytą transporto priemonę būtų galima pritaikyti įvairioms paskirtims. Tai ypač aktualu mažų verslų savininkams, mat jie komercinius automobilius renkasi tokius, kad jais būtų smagu važinėtis patiems.

„Toks automobilis naudojamas kasdien ir vis kitokiems reikalams. Todėl tokiam pirkėjui reikia galimybės automobilį transformuoti, kad vieną dieną juo būtų galima vežti prekes, kitą – išvažiuoti atostogauti prie jūros su šeima – už šiuos poreikius tenkinantį automobilį pirkėjai pasiruošę mokėti daugiau“, – kalba vienas komisijos narių.

Reikia skaičiuoti

Tai, kad renkantis komercinį transportą tenka išspręsti nemažai galvosūkių, dar nereiškia, kad kainos kriterijus nebeturi lemiamos reikšmės. Visuomet nemaža dalis pirkėjų nori įsigyti komercinį automobilį pigiau ir yra linkę taupyti.

„Ypač didelius transporto parkus valdančiose įmonėse kainos kriterijus yra svarbus. Visgi jie ne tik žvelgia į automobilio kainos eilutę, bet ir vertina eksploatacijos bei kitas išlaidas. Tad kartais gali atrodyti keistai, kad įmonė nusipirko brangesnį automobilį nei galėjo, tačiau tai reiškia, kad jis įmonei bus pigesnis ateityje“, – aiškino komisijos narys.

Šiais metais komisija bando „Ford Ranger“, „Iveco Daily“, „Mitsubishi L200“, „Peugeot Partner Dangel 4x4“, „Renault Master“, „Renault Trafic“, „Renault Master Z.E.“ ir „Toyota Proace City Verso“ automobilius bei teigia pastebinti naujas tendencijas.

Kelios naujovės

Pirmoji tendencija yra ta, kad į komercinius automobilius integruojama daugybė pačių naujausių technologijų, kurios neretai yra tik pačiuose prabangiausiuose asmeniniuose automobiliuose. Tad praktiškai viską, ką gali turėti prabangiame nuosavame automobilyje, gali turėti ir furgone ar mikroautobuse.

Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad tokia galimybė kainuoja, todėl vargu ar daug pirkėjų varneles padeda ties kiekvienu įmanomu pasirinkimu, kai komplektuoja komercinį automobilį. Tačiau svarbu žinoti, kad tokia galimybė tikrai yra.

Antras aspektas yra komercinio automobilio dizainas. Mat pagrindinė komercinio automobilio funkcija – padėti atlikti darbą, tad kai dizaineriai atsiverčia baltą popieriaus lapą ir bando nupiešti kažką dailaus akiai, jie negali pamiršti fakto, kad komerciniais automobiliais vežami kroviniai, tad neišvengiama dizaino dalis turi būti ir „dėžė“, į kurią dedamas krovinys.

Tačiau pastaraisiais metais komercinių automobilių dizaineriams pavyksta dirbti ranka rankon su inžinieriais, tad iš gamyklų išriedantys automobiliai ne tik funkcionalūs ir praktiški, bet ir dailūs pažiūrėti.

Natūralu, kad išvaizda svarbi ir pirkėjui, ne tik gamintojui, mat klientai pirkdami komercinius automobilius galimai net galvoja ir apie įmonės įvaizdį, kad, štai, įmonė gali važinėti gražiais automobiliais.

VL