Lietuvoje daugiau nei du trečdaliai – per 70 proc. – šalies melioracijos tinklų susidėvėję. Skaičiuojama, kad melioracijai atnaujinti reikėtų bent 1 mlrd. eurų. O kol jų nėra, dėl prastos melioracijos šį pavasarį, kaip ir vos ne kasmet, dirbamuose laukuose galima pamatyti pelkių, tvenkiniai telkšo net ir prie gyvenviečių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo savotišką panacėją – steigti melioracijos fondą, kuriam dalis lėšų būtų surenkama įvedus papildomus mokesčius žemės savininkams, naudotojams.

Semia Padovinio sodybas

Susidėvėjus, sugedus ir užsikimšus melioracijos tinklams, vanduo skandina Padovinio kaimo (Liudvinavo sen., Marijampolės sav.) gyventojų namus, ūkinius pastatus, pasėlius, daržus, šiltnamius ir kitą turtą. Nedėkinga situacija tęsiasi ne vienus metus. Šį pavasarį potvynis vėl pasikartojo – skandina žemesnėje vietoje įsikūrusias sodybas, dirbamus žemės plotus, vaismedžius.

Pasak Padovinio kaimo gyventojų, anksčiau po stipresnio lietaus didelėje baloje plačiai susitvenkęs vanduo per keletą dienų pamažu nuslūgdavo, bet šiemet „ežerėlis“ tyvuliuoja jau nemažai savaičių. Daug vandens subėgo į žemumoje esančių sodybų teritoriją, telkšo pievose, pasėlių laukuose. Mirksta gyvenamieji namai ir ūkio pastatai, žemės ūkio technika, sodybų šeimininkai negali naudotis rūsiais, šulinių vandeniu, patekti iki šiltnamių – viskas apsemta.

Vietos gyventojo, ūkininko Juozo Veselkos nuomone, tokia situacija pasikartoja vos ne kasmet dėl to, kad jau kuris laikas neveikia drenažas. Vyras skaičiavo, kad melioracijos tinklai buvo remontuoti gal keturis kartus, remontas pagelbėdavo, bet gana trumpam – tuo metu vanduo dingdavo, o po kiek laiko ir vėl apsemdavo. Žmonėms jau įkyrėjo nuolat gyventi „ežere“, nes neįmanoma pasisodinti ir užsiauginti daržovių – viskas išmirksta. Potvyniai pasikartoja ne tik pavasarį, bet ir vasarą. Kai tik didesnė liūtis – vėl plaukia, vėl reikia ilgai laukti, kol išdžius. Dėl nuolatinės drėgmės namuose įsimetė pelėsis.

Kai galės, teiks pagalbą

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas melioracijai Jonas Kazakevičius teigė, kad ši problema Padovinyje galėjo atsirasti net ne dėl vienos priežasties. Vanduo kaupiasi dėl pasenusio drenažo sistemos, nes ji šioje vietoje buvo įrengta prieš 50 metų. Neatmetama, kad melioracijos įrenginiai gali būti užsikimšę augalų šaknimis ar sulūžę statybų metu, kai, plečiantis gyvenvietei, visi drenažo tinklai liko po jau užstatyta teritorija. Vertindami konkretų atvejį, specialistai atkreipė dėmesį, jog neatmetama, kad savavališkai prisijungę į drenažo tinklus, kai kurie Padovinio gyventojai gali išleisti nuotekas, fekalijas ir taip dar labiau pablogina padėtį.

Anot marijampoliečio inžinieriaus-melioratoriaus, ši problema Padovinyje bus sprendžiama, kai tik nuslūgs vanduo, nes kol kas toje vietoje darbai neįmanomi – drenažas, grioviai, Šešupė yra pilnutėliai vandens. Tikimasi, kad vandens lygis kris per savaitę kitą, tada melioratoriai pradės darbus. J.Kazakevičiaus teigimu, Padovinio kaime reikėtų per kelią kloti naują rinktuvą, tikėtina, kad toks metodas padėtų iš esmės išspręsti Padovinio gyventojus varginančią problemą, nes dabar padėtis jau kritiška.

Daug vandens subėgo į žemumoje esančių sodybų teritoriją, telkšo pievose, pasėlių laukuose. Mirksta gyvenamieji namai ir ūkio pastatai, žemės ūkio technika, sodybų šeimininkai negali naudotis rūsiais, šulinių vandeniu, patekti iki šiltnamių – viskas apsemta.

„Tai rimta problema, bet kodėl mes iš karto negalime remontuoti? Kol grioviuose labai aukštas vandens lygis, kol dar jis nenukritęs, žiotys irgi patvenktos, neturime kur iš telkšančios balos nusileisti vandenį. Tikimės, kad kai nors minimaliai naktimis spustelės nedidelis šaltukas, tai padės, šaltis polaidžio vandenį truputėlį sutrauks. Viliuosi, kad greitu laiku taip ir nutiks“, – apie atvejį Padovinyje kalbėjo specialistas.

Skęstančių daugėja

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, tokių probleminių kritinių vietų, kurias šį pavasarį semia vanduo, savivaldybės teritorijoje kovo pradžioje priskaičiuojama 40. Žmonės šaukiasi pagalbos, todėl situaciją vietose vertina speciali komisija.

„Stengiamės visada nuvykti į vietą ir patys pamatyti, įvertinti situaciją. Kartais žmonės ją „nupiešia“ vienaip, bet realybėje ji dar nebūna tokia „baisi“, kaip pristatoma. Kitas mūsų rūpestis – labai svarbu, kad būtų reali galimybė sutvarkyti gedimą. Pasitaiko, kad kai kuriose vietose jau yra morališkai susidėvėję melioracijos tinklai, dar bandome „lipdyti“, bet paaiškėja, kad be rekonstrukcijos kai kur neišsiversime“, – pripažino vyresnysis specialistas J.Kazakevičius.

Pašnekovo teigimu, iš turimų lėšų, pirmiausia potvynius stengiasi sutvarkyti gyvenviečių problemiškiausiose vietose – joms dabar skiria didesnį dėmesį. Mat pastaruoju metu labai drėksta Marijampolės priemiestis, daug apsemtų vietų Patašinėje, Baraginėje, Gavaltuvoje, Puskelniuose ir kituose kaimuose. Vis dažnėja atvejų, kai sodybose būna užsemti šilumos katilai, paskendę nuotekų valymo įrenginiai. Tad tokius gyvybiškai svarbius gyventojams objektus bando gelbėti kuo greičiau. Kai lėšų viskam trūksta, ūkininkų laukai kažkiek turi palaukti.

„Melioracijos tinklų atnaujinimas yra brangus, tam reikia didelių investicijų, o gyvenvietėse pasenusios melioracijos sistemos visiems kelia vis didesnių rūpesčių. Marijampolės savivaldybės skiriama biudžeto dalis melioracijai tvarkyti kiekvienais metais didėja, o valstybės biudžeto dalis išlieka pastovi, nekinta. Šiai sričiai labai trūksta pinigų, bet vis tiek stengiamės kažkaip tvarkytis“, – sakė marijampolietis inžinierius-melioratorius J.Kazakevičius, pridūręs, kad, dažnai potvyniai atsiranda dėl pasenusių melioracijos sistemų, bet stebimos ir kitos tendencijos.

Ieškodami priežasčių, kodėl daugėja vandens balų, specialistai įvardija dar vieną priežastį – vandens tiekimo bendrovė „Sūduvos vandenys“ inventorizuoja savo tinklus ir siekia, kad gyventojai neleistų paviršinio vandens į nuotekų linijas. Tuomet paviršinis vanduo telkiasi, nes nėra kur jo padėti. Kita priežastis – pastaruoju metu patvenktos besiplečiančio Marijampolės miesto teritorijos, vyksta naujos statybos, o laukų drenažas buvo skirtas būtent laukams.

„Išduodami technines sąlygas, visą laiką akcentuojame, kad įrengtų drenažo rinktuvų apvedimus, atliktų melioracijos statinių pertvarkymą. Nors daugelis stengiasi nepažeisti svarbių komunikacijų, daug kas priklauso ir nuo dirbančiųjų sąžiningumo. Ne paslaptis, kad gyventojai kartais nusprendžia nuotekas išleisti į melioracijos tinklus. Dėl to juose kaupiasi nuosėdos, riebalai, fekalijos, o tai skatina greičiau užsikimšti ir susidėvėti drenažą“, – aiškino J.Kazakevičius.

Anot specialisto, jau pasijautė „Via Baltica“ automagistralės statybų įtaka, nes statybų metu pasitaiko įvairių situacijų. Kelininkai dirba kelio juostoje, vadinamojoje kelio zonoje, važinėja sunkesnė technika, privažiavimo keliais į statybvietę vežiojamas gruntas. Melioratoriai pastebėjo, kad greta magistralinio svarbaus kelio truputėlį pasikeitė vandens režimas. Kol kas pakeles statybininkai patvarko minimaliai, o užbaigus statybas reikės rimtesnės pertvarkos, todėl čia numatyti melioracijos pertvarkymo ir statinių atstatymo projektai.

Daugelį stebina, kad dar egzistuoja melioracijos įrenginiai, pastatyti pagal 1958–1959 metų melioracijos projektus, kurie jau sulaukę žmogaus pensinio amžiaus. „Labai norisi žmonėms padėti, bet ne visada pavyksta. Melioracijos sektoriuje darbų įkainiai vėl didėjo, bet labiausiai brango medžiagos – didesnių diametrų vamzdynas pabrango 2–3 kartus. Su lėšomis, kiek jų turime, pavyks padaryti mažiau darbų, jų apimtys mažės“, – pripažino Marijampolės savivaldybės administracijos atstovas, teigdamas, kad jie dar tikisi ES finansavimo keletui vandentvarkos projektų.

Rūpesčiai nesibaigia

Anot Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Petro Kulikausko, problemiškų apsemtų vietų ir jų rajone yra nuolat, o kai kurios vietos žinomos jau ne vienus metus. Vienur bando tvarkyti, kitur avarijų likvidavimo darbų jau neužtenka, būtina rekonstrukcija. Vedėjo teigimu, vis skaudesnių problemų kyla gyvenviečių gyventojams – iš jų daugėja ir pagalbos prašymų.

„Lėšų poreikis melioracijos tinklų sutvarkymui – tragedija visomis prasmėmis. Valstybės finansavimas nedidėja, išlieka toks pat, o įkainiai didėja. Tad padarome dar mažiau darbų, o melioracijos sistemų nusidėvėjimas mūsų rajone siekia net 93 proc. Tad nuolatos potencialių avarinių vietų skaičius tik auga. Žinome, kad visus metus jų bus. Jei finansavimas nesikeis, tada atsitiks taip, kad gal vien avarijas ir likviduosime“, – apie blogėjančią padėtį svarstė vedėjas.

P.Kulikausko teigimu, šį pavasarį prie kai kurių Tauragės rajono gyvenviečių, kaimų yra susitelkę vandens telkiniai. Tokie rūpesčiai Skirgailų kaimo gyventojus vargina jau ne vienus metus, vis pasikartoja ta pati problema – atsiranda telkšančio vandens. Savivaldybės specialistai tikisi, kad po viešųjų pirkimų ten bus galima pradėti konkrečius darbus – rekonstruoti rinktuvą. Taip pat daugėja pavienių vietų kaimuose, kur kaupiasi vanduo, o pagalbos prašančiųjų padaugėja pavasarį.

„Netoli Aukštupių irgi užpelkėję dideli plotai, atsiranda avarinės vietos. Rūpesčių turime Norkaičių kaime, patvarkome, bet ir vėl kažkas atsitinka“, – VL aiškino Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vadovas.

Tauragės rajone melioracijos baruose dirba du specialistai, darbo abiem apsčiai: vienas skyriaus specialistas dirba prie projektų derinimo, kaip laikomasi reikalavimų, o antrasis – daugiau gamybininkas, važiuoja pas gyventojus, prižiūri projektus. Po žiemos tauragiškiai turi grįžti prie darbų įgyvendinant europinius projektus.

„Darbai buvo kiek sustoję, kai pasitaikė labai lietingas laikotarpis, o žiemą beveik nebuvo įšalo, tad ten, kur buvo suremontuoti grioviai, jau nuslinko jų šlaitai. Važiuosime spręsti šios situacijos. Kitą kartą įmonėms sudėtinga ir pačius darbus atlikti, ypač po tokių lietingų metų“, – atkreipė dėmesį skyriaus vedėjas.

Važinėdamas po Tauragės rajoną jis pastebi, kad šiemet yra nemažai apsemtų vietų, o kai kurios – jau nuolat apsemtos. Tokių vietų, anot P.Kulikausko, tik daugėja. Todėl pernai Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino Ūkininkų rėmimo programą, kurioje numatyta kompensuoti melioracijos remonto darbus 50 proc. ir iki 5 tūkst. eurų, jeigu yra labai kritinė vieta ir ūkininkai jau nori tvarkytis ir patys, nesulaukdami, kol tai darys valstybė. Pašnekovo teigimu, didesni ūkiai taip pat galėtų rengti investicinius projektus ir dalyvauti Nacionalinės mokėjimo agentūros kvietimuose, siekiant stambesnio melioracijos tinklų pertvarkymo.

Tauragiškiai šioms problemoms spręsti pasigenda didesnio valstybės dėmesio, nes finansavimas eilę metų išlieka toks pats, įkainiai didėja, todėl mažėja darbų apimtys, o lėšų reikia prižiūrint techninius statinius, užtvankas, kurių būklė nuolat blogėja, o kai kur kritinė, tiltus, kurie priklauso valstybei, bet patikėjimo teise valdo savivaldybės, ir juos reikia prižiūrėti.

„Iš tų pačių valstybės skiriamų lėšų neįmanoma dar ir tiltus remontuoti, ir melioracijos tinklus, griovius prižiūrėti. Tad daliai tiltų lėšų iš viso nelieka, nebent kritiniams arba minimaliems pataisymams. Bijau, kad ateis momentas, kai tiltai pradės griūti ne tik valstybiniuose keliuose, bet ir vietinės reikšmės keliuose. Mūsų savivaldybėje avarinių tiltų kol kas nėra, bet, kiek žinau, kitose savivaldybėse tiltų problema kur kas aštresnė“, – situaciją apžvelgė Tauragės rajono savivaldybės atstovas.

Išsigelbėjimas?

Melioracijos specialistai viliasi, kad kovoje su melioracijos problemomis netolimoje ateityje galbūt padėtų melioracijos fondas, kurio kelių modelių projektai dar šiemet turėtų pasiekti Seimą. Jį steigti jau kurį laiką siūlo ŽŪM.

Pagal pirminius sumanymus, pirmaisiais metais į fondą siekiama surinkti apie 30 mln. eurų. Daugiau kaip pusę – iš privataus sektoriaus. Prisidėti galėtų ir kelininkai, miškininkai, geležinkelininkai – visi, kurie gauna naudą iš melioracijos infrastruktūros. Didelę dalį fondo lėšų sudarytų papildomas mokestis žemės savininkams. ŽŪM siūlė, kad iš pradžių tai būtų 6,6–7,7 euro už hektarą, o iki 2029 metų mokestis padidėtų iki 11 eurų už hektarą.

Žemdirbių organizacijos, savivalda iš principo tokio fondo kūrimui nėra linkę priešintis, tačiau jis neturėtų tapti nauja rinkliava, jų netenkina tai, kaip yra numatoma surinktas lėšas skirtyti. Todėl Melioracijos fondo steigimo įstatymo projektui pasiekus Seimą, dar neaišku, kokios nuostatos jame bus surašytos.