Žemės įsigijimo įstatymas vėl kursto aistras. Šių metų pradžioje iš dviejų ministerijų – Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) – išsprūdo viešas pripažinimas, kad įstatymas neveikia ir galbūt išvis reikėtų atsisakyti žemės įsigijimui numatytų ribojimų. Nors šiuo metu asmuo negali turėti daugiau nei 500 ha žemės, suradę įstatyme paliktas landas, akylūs verslininkai savo rankose sutelkė įspūdingus žemės masyvus. Praėjusią savaitę žurnalistams paviešinus pačius stambiausius žemvaldžius Lietuvoje, vėl imta garsiai diskutuoti, kad reikėtų griežtinti galiojančią tvarką ir įvesti daugiau aiškumo. Šiuo metu Seime jau rengiamas šio įstatymo pakeitimo projektas. Tačiau, regis, priimti įstatymo pataisas bus ne taip jau paprasta, nes dėl žemės įsigijimo ribojimo neseniai abejones išreiškė Teisingumo ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Užlopyti įstatymo landas

Praėjusią savaitę naujienų portalui „15min“ paviešinus stambiausių šalies žemvaldžių sąrašą, nustebo daugelis skaitytojų. Tarp jų atsidūrė įtakingi šalies politikai, užsienio verslininkai, valdantys milijardinį kapitalą, investiciniai fondai. Jų rankose valdomi tūkstančiai hektarų žemės visoje Lietuvoje. Žemės įsigijimo ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti.

Tačiau žurnalistų atskleistų pavardžių sąrašas ir jų disponuojamos žemės mastas per daug nenustebino Vytauto Buivydo, Žemės ūkio rūmų vicepirmininko ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovo. Pasak jo, tai, kad žemės ūkio paskirties žemę ir toliau sėkmingai superka milijardieriai iš užsienio šalių – rimtas įspėjimas mūsų politikams. Jis prašo kuo skubiau taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kad būtų kuo skubiau uždaromos visos šiuo metu esančios galimybės piktnaudžiauti.

Šiuo metu galiojančią tvarką, kai akcininkas turi ne daugiau kaip 25 proc. akcijų skirtingose įmonėse, jam nėra sumuojamas bendras hektarų kiekis, V.Buivydas laiko ydinga. Jis siūlo susietumą įvesti jau nuo pirmos akcijos. Nuo turimų akcijų, pajų skaičiaus turėtų būti priskirtas ir atitinkamas žemių kiekis. „Jeigu įmonėje turi iki 25 proc. akcijų, tuomet formaliai neskaičiuojama, kad tas asmuo turi žemės. Tai yra puiki terpė apeiti dabar galiojantį įstatymą“, – įsitikinęs V.Buivydas.

Garsiai kalbėti nenori

Jis taip pat mano nesant teisinga, kad žemę šiandieną dalis ūkininkų turi nuomotis iš investicinių fondų, mat šie sutelkę didelius plotus kartais dirbtinai kelia nuomos kainas. „Žinoma, mane pasiekia žinios iš ūkininkų, kad didelės įmonės, iš kurių buvo nuomojama žemė, nutraukia sutartį, kuri pagal susitarimą kiekvienais metais būdavo peržiūrima. Pasikeitus įmonės planams, vienas ekologinis ūkis liko be nuomojamos žemės, nes sutartis buvo nutraukta. Ūkininkas liko be dalies žemių, tačiau niekur nedingo jo įsipareigojimai, patirti nemenki nuostoliai. Žemdirbiai apie tokius atvejus viešai kalbėti nenori, nes puikiai supranta, kad teisiškai tokios sutartys jokių įstatymų nepažeidė, tačiau ar toks elgesys teisingas – abejoju, nes ūkininkai paprasčiausiai nuvaromi nuo žemės“, – apgailestavo V.Buivydas.

Jaunieji ūkininkai dar rugpjūtį kreipėsi į atsakingus sprendimų priėmėjus, reikalaudami kuo operatyviau spręsti žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimą, mat Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo apie 80 proc. Lietuvos žemių. Lietuvoje galiojantis įstatymas, neleidžiantis turėti asmeniui daugiau nei 500 ha žemės, yra realiai neveikiantis, nes žemę neribotai galima įsigyti superkant juridinių vienetų akcijas. Jaunieji ūkininkai pabrėžė, kad neribojant žemės pardavimo per akcijas bei pajus, kyla grėsmė ir nacionaliniam saugumui, nes dauguma valstybės nekilnojamojo turto sutelkiama ribotame subjektų rate.

Inicijuos įstatymo pakeitimo projektą

Panašios nuomonės laikosi ir parlamentaras, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Jis šiuo metu rengia įstatymo projektą, kuriuo bus siekiama pažaboti verslininkų apetitą.

„Reaguoti į žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose reikėjo jau anksčiau. Tarytum reagavome, nustatėme 500 ha ribą, tačiau ji neveikia, nes nebuvo įvertinta įstatymo apėjimo rizika per juridinius asmenis. Tikiuosi, kad per artimiausią mėnesį spėsiu parengti pataisas, kurios sieks sutramdyti visus norinčius apeiti taisykles. Galiu pasakyti, kad planuoju įvesti tokias sąvokas, kaip „tiesiogiai valdoma žemė“, kai žemė turima nuosavybės teise, ir „netiesiogiai valdoma žemė“, kai žmogus turi akcijų arba yra juridinio asmens dalininkas. Mano siūlymas būtų toks, kad jei žemės ūkio bendrovė turi 100 ha, o jos akcininkas turi 20 proc. akcijų, tuomet jam būtų priskiriama 20 ha žemės. Taip būtų sumuojamos visos žemės, kad jos neviršytų 500 ha ribos. Žinoma, kas jau sukaupė žemės daugiau nei maksimali riba, niekas iš jų žemės neatiminės ir nereikalaus jos parduoti“, – užtikrino J.Razma.

Neturi tapti manipuliacijų objektu

Kaip situaciją vertina ŽŪM, pavyko sužinoti gavus jų specialistų atsakymą raštu. Atsakyme teigiama, kad ŽŪM ne kartą akcentavo siekį, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų sutelkta vienose fizinio ar juridinio asmens rankose ir netaptų manipuliacijų objektu siekiant pelningai ją parduoti, o ne gaminti žemės ūkio produkciją, todėl svarstoma galimybė inicijuoti atitinkamų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (prireikus ir kitų teisės aktų) nuostatų pakeitimus, nustatant reikalavimą juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą bei notarine forma sudaryti visus juridinių asmenų akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius, nepaisant to, koks akcijų (teisių, pajų) skaičius yra perleidžiamas.

Civilinio kodekso (CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.

„Iš to darytina išvada, kad pagal CK nuostatas, uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai parduodama mažiau nei 25 proc. uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra mažesnė nei 14 500 eurų, notarinė forma nėra privaloma. Taigi, vadovaudamiesi imperatyviu teisėkūros sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, manome, kad keičiant atitinkamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas (nustatant reikalavimą notarine forma sudaryti juridinių asmenų akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius, kai parduodama mažiau negu 25 proc. juridinio asmens akcijų (teisių, pajų)), galimai kartu turėtų būti keičiamas ir CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, turintis įtakos ne tik žemės ūkio veikla užsiimančių, bet ir kitokią veiklą vykdančių uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo sandoriams“, – atsiųstame laiške aiškina ŽŪM specialistai.

Net dvi ministerijos abejoja

ŽŪM atsiųstame laiške taip pat rašoma, kad norint išpildyti ūkininkų lūkesčius, reikėtų susiderinti su keliomis ministerijomis. Nors pasiūlymais apsikeista, didesnių rezultatų nepasiekta. Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką civilinės teisės srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios valstybės politikos įgyvendinimą. O vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos tikslų – formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką – palankios aplinkos verslui kūrimo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, geresnio reglamentavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo), verslo priežiūros, įmonių teisės, valstybės valdomų įmonių, valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo, investicijų – ir organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į tai, ŽŪM šių metų vasarį raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydama informuoti, ar šios institucijos pritartų, kad ŽŪM inicijuotų CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, nustatant reikalavimą notarine forma sudaryti visas uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, nepaisant to, koks akcijų skaičius yra perleidžiamas ir kokia jų pardavimo kaina.

Savo ruožtu Teisingumo ministerija po mėnesio atsakydama raštu išreiškė abejones tokio keitimo tikslingumui ir nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus galima užtikrinti kitomis priemonėmis. Kokiomis – nedetalizavo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiemet gegužę atsiuntė savo pastabas, esą siūlymas sukeltų reikšmingą administracinę naštą visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, o toks administracinės naštos padidėjimas būtų neproporcingas pasiūlymu siekiamiems tikslams.

Nedidelė, bet stabili grąža

Ekonomistas, finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad nors lietuviška žemės ūkio paskirties žemė pastaraisiais metais brango, europiečių akyse ji lieka pigi, todėl ji gana patraukli investicija užsienio investuotojams. „Ar žemė išlieka patrauklia investicija? Tai priklauso nuo disponuojamo žemės kiekio. Tačiau jau nuo seno žemė yra gana patraukli investicija, nes ji duoda nedidelę, tačiau stabilią 4–7 proc. grąžą per metus. Kalbant apie smulkius investuotojus, nusipirkus 3 ir 10 ha, nelabai daug uždirbsi, nebus per daug ką palikti ir ateities kartoms“, – pažymėjo M.Dubnikovas.

Anot jo, žemės ūkio paskirties žemė vilioja užsienio investuotojus ne tik dėl kainos, bet ir dėl patrauklaus klimato. Pastarieji metai rodo, kad ūkininkauti pietinėse šalyse dėl karščio bangų, gaisrų darosi vis sunkiau, todėl lietuviškos vasaros ilgalaikėje perspektyvoje bus palankesnės vystant verslą po atviru dangumi. Jis pabrėžė, kad žemės paklausa kils ne tik dėl ūkininkavimo, bet ir dėl turizmo, nes Lietuvą atras vis daugiau turistų, kurie vasaromis nebenorės kaisti Pietų Europoje.

Dar vienas svarbus aspektas – nuolat augantis gyventojų skaičius ir poreikis išmaitinti žmoniją. „Praėjusiais metais gyventojų skaičius pasaulyje perkopė 8 mlrd. ribą. Palyginimui, 2000 m. gyventojų skaičius planetoje siekė 6 mlrd., o 1923 m. – 2 mlrd. Taigi, gyventojų skaičius nuolat auga, o dirbamos žemės plotų nedaugėja, dėl to žemė visada bus paklausi prekė. <...> Tačiau pas mus nėra daug juodos, derlingos žemės, kaip, tarkime, Ukrainoje, todėl mūsų žemės kaina kils, tačiau ne taip stipriai. Kai Ukraina taps ES dalimi, ji taps didele žemės ūkio žaidėja, todėl Lietuvai reikėtų orientuotis į ekologinį ūkininkavimą, save pristatyti kaip žalią turistinį tašką Europoje“, – įsitikinęs ekonomistas M.Dubnikovas.