Neįprastai šiltas šių metų ruduo žemdirbiams suteikė daugiau laiko rudens darbams, sėjai. Kol vienų ūkininkų laukuose dar triūsė sėjamosios, kitų – jau žaliavo vešliai sudygę rapsai bei kviečiai. Tad tokių laukų šeimininkams teko imtis priemonių stabdant tolimesnį žieminių kultūrų vystymąsi.Tačiau yra ir „margų“ laukų, kuriuose žalius plotus keičia „plikės“.

Trūko tik lietaus

Nors šiemet daugelis džiaugiasi gražiu, sėjai palankiu rudeniu, per daugelį ūkių pasitaikė visko. Žydronių kaimo (Marijampolės sav.) augalininkystės ūkio savininkas Mindaugas Mileris šiemet vėl sėjo rapsus ir žieminius kviečius. Žieminių miežių Mindaugas „neįsileidžia“, juos vadina laukine piktžole, todėl jų nesėjo. Ūkininko M.Milerio pastebėjimu, šiemečio gražaus rudens toks ir palankumas – dėl to, kad sausa, laiku nesudygo rapsų sėklos, tokį dabar mato vaizdą ūkio laukuose.

„Pas mane yra vienas probleminis rapsų laukas, kurį, ko gero, pavasarį reikės persėti, nes reikiamu laiku nebuvo lietaus ir nesudygo.

 Sudygo tik spalio mėnesį, tai, ko gero, nieko gero iš to nebus. Jie jau turėjo būti pasiruošę žiemai, o dar net nepanašu, kad tam ruoštųsi“, – apie per vėlai sudygusius rapsus, kurie nespės pasiruošti žiemai, pasakojo ūkininkas Mindaugas.

Tame lauke rapsai pasėti 14 ha. Ūkio šeimininkas skaičiavo, kad jeigu reikės persėti, patirs nemažų nuostolių. Jam kainavo darbas. Veltui supiltos trąšos, sėklos.

Pasak M.Milerio, ruduo tikrai gražus, bet sausas. Lietaus reikėjo ir rugpjūtį, o realiai palijo tik apie rugsėjo vidurį. Ūkininko pastebėjimu, rugsėjo vidurio lietus irgi buvo gerai, bet jo buvo mažai ir didelės naudos pasėliams Marijampolės krašte jis jau neatnešė.

Žieminius kviečius Milerių ūkis pasėjo rugsėjo pabaigoje, o palijo spalio mėnesį – tik tada jie pradėjo dygti ir dar vis pamažu dygsta. Ūkio šeimininkas tikisi, gal jiems viskas bus gerai, bet artėjant žiemai galėjo būti ir geriau.

„Rudeninei sėjai oras buvo puikus, bet dirvoje buvo drėgmės stygius. Sudygusiems augalams dabar svarbu, kada užšals. Jeigu žiemiški orai ateis tik po Naujųjų, apie sausį, kaip jau yra buvę ne vienus metus, gal dar bus gerai, iki tada kviečiai turėtų spėti pasiruošti žiemai“, – prognozėmis pasidalino augalininkystės ūkio savininkas.

Palankus ruduo nenuvylė

Ekologinį sėklininkystės ūkį Gudiškių kaime (Igliaukos sen., Marijampolės sav.) plėtojantis Kęstutis Mykolaitis beveik tris savaites buvo išvykęs iš Lietuvos, o sugrįžęs spalio mėnesio antrojoje pusėje VL sakė, kad ruduo Lietuvoje puikus.

„Man, kaip žemdirbiui, labai geras ruduo. Tiesiog pasaka. Drėgmės mūsų krašte yra minimaliai, bet jos užtenka, šiek tiek palijo. Galėjo daugiau palyti, bet ką darysi, užtenka. Suvalkijos žemėse viskas labai tvarkingai. Temperatūra palaipsniui krito, kviečiai, kas anksti sėjo, susikrūmijo, viskas gerai – kaip pagal knygas“, – šio rudens orams beveik jokių pretenzijų sakė neturįs ekologinės sėklininkystės ūkio šeimininkas.

Stebi stiebo ilgėjimą

Liudvinavo seniūnijoje (Marijampolės sav.) ūkininkaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas reguliariai stebi, kaip rudenį atrodė pasėliai. Jo žiniomis, visuose regionuose įvairūs augalai atrodo skirtingai.

„Suvalkijos lygumose žieminiai rapsai iš tikrųjų kai kur jau baigia ir peraugti – labai suvešėję. Kurie ūkininkai laiku nepasirūpino fungicidų panaudojimu, kad sutrumpintų stiebimąsi ir sustabdytų augimą, ten rapsai jau ant peraugimo ribos. Augalai jau per dideli. Net randame stiebo ilgėjimą, kas yra negerai prieš žiemą. Stiebo ilgėjimas yra kategoriškai neigiamas reiškinys“, – artėjant lapkričio mėnesiui teigė S.Jundulas.

Kurių augintojų rapsai peraugo ar arti peraugimo ribos, anot LŪS atstovo, dabar jau nieko negalės pakeisti, nes tai, kas buvo galima daryti, jau turėjo būti padaryta. Jeigu nepadaryta, pasak S.Jundulo, reikia laukti ir tikėtis palankios žiemos bei melsti Dievo, kad rapsai išgyventų.

Žieminių kviečių laukų taip pat yra įvairių. Kurie ūkininkai pasėjo tvarkingai – iki rugsėjo 15 dienos, tų kviečiai jau pasiekę krūmijimąsi. Bet yra tokių, kurie sėjo, pavyzdžiui, po kukurūzų ar nukasę cukrinius runkelius, tai ten kviečiai dar tik dygsta arba dar tik pasėti.

Žieminių kviečių laukų, LŪS atstovo pastebėjimu, taip pat yra įvairių. Kurie ūkininkai pasėjo tvarkingai – iki rugsėjo 15 dienos, tų kviečiai jau pasiekę krūmijimąsi. Bet yra tokių, kurie sėjo, pavyzdžiui, po kukurūzų ar nukasę cukrinius runkelius, tai ten kviečiai dar tik dygsta arba dar tik pasėti.

 Todėl važiuojant per ūkius žiemkenčių pasėlių būklė, artėjant žiemai, S.Jundulo duomenimis, yra labai skirtinga. Yra ir augimą pagavusių, ir dar tik dygstančių augalų.

Palanki terpė virusinėms ligoms

„Kviečiams yra kita blogybė – kai toks šiltas ruduo, jie gali susirgti virusinėmis ligomis. Jeigu labai anksti pasėta ir labai vešlūs, juos užpuola virusinės ligos, nuo kurių gelsta jų lapai ir po to irgi nieko gero. Optimalus sėjos terminas pagal senas agronomines rekomendacijas jau iš tikrųjų nebegalioja. Reikia žiūrėti į dirvos struktūrą, esamą arba būsimą kritulių kiekį, visa kita, tai labai svarbu kiekvienam pasirinkti tinkamą sėjos laiką“, – patarė S.Jundulas.

Jo teigimu, kviečiams blogai ir per ankstyva sėja, ir per vėlyva. Jei neišsivysto nė vienas lapelis, tada tikrai blogai, tokie augalai pavasario gali iš viso neišvysti. „Bent vienas lapelis kviečiams būtinas. Optimalus variantas – trys lapeliai iki lapkričio 1 dienos. Tada viskas yra labai gerai“, – aiškino S.Jundulas.

Jis užsiminė, kad šį rudenį pasižvalgius skirtinguose rajonuose pasėlių laukai yra labai nevienodi. Anot S.Jundulo, kritulių nebuvo visą rugpjūtį ir iki rugsėjo pusės arba jo neužteko, todėl lygumose, kloniuose žiemkenčiai sudygę, o ant tame pačiame lauke esančių kalvelių – nesudygę. Tai irgi nėra gerai – tokių pasėlių priežiūrą neįmanoma atlikti gerai, nes vienur augalai yra dideli, juos rudenį būtų galima purkšti herbicidais, naikinti piktžoles, bet ant kalvelių nieko nėra – nei žiemkenčių, nei piktžolių. Tada tenka dirbti nebent atrankiniu būdu.

„Kiekviename kaime, kiekvienoje parapijoje, seniūnijoje buvo skirtingas kritulių kiekis. Vieniems palaistė rugsėjo pradžioje, kitiems – rugsėjo 10 dieną iškrito pirmas lietus po viso rugpjūčio sausros, tai ir augalai skirtingai į tai reagavo. Skirtingai laukuose ir atrodo“, – pasakojo S.Jundulas.

Geriausia – nei per anksti, nei per vėlai

Žiemkenčiams palankus toks ruduo, kuris užtikrina tinkamas sąlygas sėklų sudygimui, augalų įsišaknijimui, krūmijimuisi (žieminiai kviečiai, miežiai) ir stipriai jų vegetacijai prieš prasidedant žiemai. Reikia įvertinti, kad šiltas ruduo buvo idealus žiemkenčių sėjai, nes optimali temperatūra sėklų dygimui – 10–15 °C šilumos. Tuomet sėklos tolygiai sudygsta, o augalai įsitvirtina dirvoje.

Pradėjus sėti žieminius rapsus, kai kuriuose rajonuose buvo galima pastebėti drėgmės deficitą, buvo neramu dėl sudygimo tolygumo, tačiau vėliau krituliai stabilizavo padėtį. Baimės buvo pagrįstos, nes pakankamas drėgmės kiekis dirvoje yra būtinas sėklų dygimui ir augalų įsišaknijimui. Drėgmės deficitas galėjo iškreipti pasėlio tankumą. Ir dabar laukuose galima matyti tuščių plotų, bet jie atsirado dėl netinkamo dirvos ruošimo.

Vėliau prasidėjo kitos problemos – šilti orai ir pakankama drėgmė skatino žieminius rapsus sparčiai augti. Labai svarbu, kad prieš žiemą neiškiltų rapsų viršūninis pumpuras aukštai virš dirvos paviršiaus, nes jei bus besniegė žiema, didės viršūnės nušalimo tikimybė. Augimo reguliavimui buvo mestos visos pajėgos, kai kurie augintojai tai darė 3–4 kartus, juokavo, kad jau baigėsi fantazija, kokias veikliąsias medžiagas derinti. Suprantama, tai savotiškas stresas augalui, bus matyti, kokią įtaką tai turės žiemojimui.

Apibendrinant galima sakyti, kad rapsuose daugeliu atvejų viskas padaryta, kad augalai žiemotų. Tiesa, yra laukų, pakeitusių spalvą, dominuoja rausvos spalvos augalai. Žinovai situaciją interpretuoja įvairiai – nuo herbicidų, purkštų priešsėlyje, iki mitybos sutrikimų. Praktiškai neapsiriks nė vienas, nes požymiai analogiški.

Čekijoje, Lenkijoje taip pat teko matyti panašių pasėlių, bet ten augintojai ėmėsi iniciatyvos, išsityrė augalus ir išsiaiškino, kad tai virusinė liga, kurią platina dažniausiai amarai, o sąlygos šiemet buvo labai palankios. Dėl pažeidimo sutrinka maisto medžiagų apykaita augaluose ir atrodo, kad trūksta maisto medžiagų. Priklausomai nuo pažeidimo, augintojai susitaiko su maždaug 40 proc. nuostoliais. Dažniausiai auginamos veislės būna atsparios virusams, bet gali būti mažiau atsparių arba tiesiog susidėliojo palankios sąlygos. Lietuvoje negirdėjau, kad kas būtų tyręs augalus, bet požymiai panašūs ir būtų neatsargu atmesti tokią tikimybę, nes amarų ir kitų kenkėjų, platinančių virusus, matyti teko.

Žieminių kviečių pasėliai daug margesni. Yra kviečių, pasėtų rugpjūčio viduryje ir dabar jau turinčių 12 mln./ha ūglių, ir ką tik pasėtų. Manau, išmintingai pasielgė tie augintojai, kurie nesiveržė vėlinti sėjos. Logika labai paprasta. Laiku pasėti kviečiai krūmijasi ir prieš žiemą suformuoja pakankamai ūglių. Pavyzdžiui, jei prieš žiemą būna 9–11 mln./ha ūglių, po žiemos jų lieka 7–8 mln., o iki derliaus nuėmimo išlieka 5–6 mln. produktyvių stiebų.

Jei varpos produktyvumas 1,5 g, o pasėlis – tolygus, turime 9 t/ha derlingumą. Pasėjus vėlai, sunku suformuoti pasėlio tankumą, net sėjant 6–7 mln./ha sėklų, prieš žiemą turėsime iki 5 mln. augalų. Ar augalai spės suformuoti pumpurus, kurie pavasarį baigtų krūmijimąsi? Gali būti taip, kad turėsime 3,5–4,5 mln. stiebų derliaus nuėmimo metu, o kad varpos produktyvumas viršytų 1,5 g, taip pat nelengva pasiekti, tuo labiau jog silpni augalai jautresni aplinkos veiksniams.

Galima sakyti, kad šiemet vėlesnės sėjos pasėliai buvo pakankamai produktyvūs. Tačiau keliuose ūkiuose buvo vedama statistika ir išryškėjo, kad rugsėjo 15 dienos sėjos kviečiai buvo derlingiausi, o vėlinant sėją derlingumas reikšmingai mažėjo. Šiemet nemažai kviečių sėjama po kukurūzų, tad reikia atkreipti dėmesį, kad tai jau vėlyva sėja, o kukurūzai daugeliu atveju užsikrėtę stiebo ir šaknų puviniu, kuris lengvai persiduoda kviečiams. Tai taip pat reikia turėti galvoje planuojant augalų mitybos ir priežiūros darbus.

Be to, reikia paminėti, kad visa savaitė buvo labai palanki žiemkenčių grūdinimuisi. Tačiau džiaugtis nereikėtų, nes atšilus orams augalai atsigrūdina ir vėl reikia viską pradėti iš pradžių. Svarbiausia – tinkamas dirvos paruošimas. Optimalu, kad dirva būtų gerai įdirbta prieš sėją. Dirvos struktūra turėtų būti pakankamai puri, kad augalai gerai įsišaknytų, tačiau ne per minkšta, kad nesusidarytų oro ertmės, kurios galėtų trukdyti šaknų augimui. Gera dirvos aeracija, geras drenažas užtikrina, kad dirvožemis nėra per daug įmirkęs, kas gali pakenkti augalų šaknims ir sukelti puvinius.

Kiek pastebiu, augintojai kasmet daugiau dėmesio skiria dirvos būklei. Tai suteikia optimizmo. Atrodo, kad daugelyje ūkių viskas atlikta tinkamai. Lieka tikėtis palankaus rudens, kuris suteikia augalams pakankamai šilumos, drėgmės ir laipsnišką temperatūros žemėjimą, leidžiantį augalams stipriai įsitvirtinti iki šalnų. Tikėkimės, kad viskas bus gerai ir pavasarį sutiksime geromis emocijomis.