Karščiams nesitraukiant, pasipylė gaisrai. Vien per tris pastarąsias dienas – pusantro šimto pranešimų apie laukus, pasėlius, kombainus ir namus niokojančią ugnį. Žmonės jau skundžiasi sausra ir senkančiais šuliniais.

Karščiu alsuojanti liepa ūkininkus jau gena į laukus kulti subrendusio derliaus. Tačiau, įsibėgėjus javapjūtei, neapsieta be nelaimių. Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, ugniagesiams teko skubėti gesinti pleškančio javų lauko. Gaisras, ūžiant kombainams, kilo sekmadienio pavakare. „Dar dabar atsigauti negalim. Jau gerai buvo įsiplieskęs. Jie buvo ir savo vandens atsivežę, bet užteko mažos žiežirbos –akmenukas, metalas ir tiek užtenka“, – sako gaisro liudininkė.

Rokiškio rajone užsidegė durpynas

Persigandę artimiausių sodybų gyventojai, išvydę gaisrą, patys puolė nešti vandenį ir bėgti gesinti lauko. Vandens pilną cisterną su traktoriumi atsivežęs buvo ir ūkininkas, tačiau oras toks įkaitęs ir taip visur sausa, kad nepadeda. Sutramdyti įsišėlusias liepsnas ūkininkui pavyko tik atsivarius arimo techniką ir pasitelkus ugniagesius.

„Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, išdegė apie 20 hektarų javų. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dirbant kombainu. Tai buvo pjaunamosios dalies trintis. Akmuo, granitas. Įkaitusi technika, žemė sausa kaip parakas. Užtenka mažiausios kibirkštėlės ir gali kilti didžiulis gaisras“, – sako ugniagesių tarnybos atstovė Vilma Vaiginytė.

Šį karštą savaitgalį ugniagesiams darbo buvo visoje Panevėžio apskrityje. Degė ne tik javai, šienas, ražienos, bet ir kombainai.

Rokiškio rajone pjaunant javus, sudegė vietos ūkininko kombainas. Kitame rajono kaime vežant priekaboje užsidegė šienas, tik liepsnų apimtus rulonus pavyko išstumti ir priekabą išgelbėti. Tuo metu Pakruojo rajone derliaus nuėmimo metu kilus gaisrui, įsižiebė net konfliktas tarp ūkininkų. Iš žemės ūkio bendrovės laukų persimetęs gaisras į kitas valdas nuniokojo apie 10 hektarų nenukultų ūkininko žiemkenčių.

A „Sekmadienį, panašu, kad buvo pats javapjūtės įkarštis, nes Panevėžio rajone ir apskrityje kilo net devyni javapjūtės sezono gaisrai, kai ugniagesiai važiavo gesinti ir ražienų, ir kviečių laukų, ir kombainų“, – sako V. Vaiginytė. Pavojus kyla ir miškams Liepą Lietuvoje fiksuojant rekordinius karščius, didžiausias pavojus dėl sausros jau kyla ir miškams. Labiausiai kenčia Pietų Lietuva, Varėnos kraštas, ten, kur smėlis, pušynai.

Priešgaisrinės priežiūros valdybos atstovas Aurimas Gudžiauskas sako: „Ugniagesiai šiemet jau gesino 62 miško ir paklotės gaisrus.

Šiuo metu vyrauja 3-4 klasės miškų gaisringumas, o vietomis ir aukščiausia 5 klasė. Tikimybė kilti gaisrui miške labai didelė. Gali kilti ne tik žemutinis gaisras, bet persimesti ir į viršūnes.“ Panevėžio miškų urėdijos inžinierius Andrius Ropė tvirtina: „Prašome gyventojų mažiau lankytis miške, nekūrenti laužų. Palieka netvarkingus laužus, taip prasideda gaisrai, prašome elgtis atsakingai.“

Per praėjusias tris paras ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti net 154 gaisrus. Apie ketvirtadalis gaisrų šiuo metu kyla atvirose teritorijose – dega javai, šiaudai, ražienos. „Turim daugiau kaip 40 gaisrų ražienose, per savaitgalį degė ir 3 kombainai“, – sako A. Gudžiauskas.

Dėl alinančių karščių ir lietaus stygiaus senka ežerai bei upės. Štai Neryje, jei vanduo nuseks dar 30 centimetrų, hidrologai skelbs hidrologinę sausrą. Ypač vanduo nusekęs Šiaurės ir Vidurio Lietuvos rajonuose.

Štai Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, Danguolė nerimauja: jei artimiausiu metu nesulauks lietaus, išdžius ir šulinys, tad, tausodama vandenį, moteris daržų jau net nebelaisto. „Labai pas mus sausa, nėra lietaus. Viskas išdžiūvę, visi daržai“, – sako Danguolė. Jei karšti ir sausi orai dar užsitęs, meteorologai rengiasi skelbti sausrą. Nors praėjusią savaitę kai kur ir praūžė liūtys, jos mažai gelbėjo, vandens telkiniai toliau senka.

  „Sąlygos artėja sausros link. Jei artimiausią savaitę išsilaikys karšti orai, nedaug lietaus iškris, tikrai galėsime tvirčiau kalbėti apie beprasidedančią sausrą“, – sako klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Tuo metu sinoptikai artimiausiomis paromis daugelyje šalies rajonų žada lietų, o kai kur ir stiprias liūtis. Tiesa, ar to pakaks nuvyti sausrą ir atgaivinti perdžiūvusią žemę, dar nedrįsta prognozuoti. „Keletą dienų ištisai lietaus nenusimato. Jie bus trumpalaikio pobūdžio, bet dažnoki tai viename, tai kitame regione.

Kas antrą dieną galima tikėtis lietaus“, – sako sinoptikė Alva Nagelytė. Artimiausiomis dienomis sinoptikai žada daug kur trumpus lietus, oras rytoj turėtų sušilti iki 30 laipsnių, o vėliau bus šiek tiek vėsiau – dienomis iki 26-28 laipsnių.