Žemės ūkis yra viena pagrindinių Ukrainos ekonomikos sudedamųjų ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis maždaug trečdaliui Ukrainos gyventojų. Dėl derlingos žemės gausos, palankių klimato sąlygų ir palyginti palankaus investicinio klimato Ukraina gali ne tik išmaitinti save, bet ir aprūpinti maistu milijonus žmonių Azijoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur. Tačiau prasidėjus karui šalies žemės ūkis susidūrė su kritiniais iššūkiais, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik Ukrainos ūkininkams, bet ir viso pasaulio maisto tiekimui.

Iššūkiai dar neįveikti

Prieš karą Ukrainos žemės ūkio augimo tempas buvo vienas didžiausių tarp kitų sektorių (metinis augimo tempas siekė 5–6 proc.) ir sudarė 10,9 proc. BVP, o iki 2021 m. šiame sektoriuje sukurta 17 proc. vidaus užimtumo. Tačiau 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė šią sritį, keldama grėsmę maisto tiekimo grandinių saugumui Ukrainoje ir pasaulyje. Tiksliniai Rusijos kariuomenės išpuoliai prieš Ukrainos žemės ūkį, pavyzdžiui, žemės ūkio objektų ir infrastruktūros apšaudymas visoje Ukrainoje, žemės ūkio paskirties žemės deginimas netoli aktyvių kovos veiksmų zonų, uostų blokada ir Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimas, labai apsunkino Ukrainos žemės ūkio sektoriaus veikimą. Nors į eksportą orientuotos žemės ūkio įmonės patyrė milžiniškų nuostolių, ypač karo pradžioje, mažesni (čia Ukrainos masteliais, – red. past.) šeimos ūkiai ir bendrovės sugebėjo prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų.

„Prasidėjus karui mūsų vyriausybė ir jos tarptautiniai sąjungininkai ėmėsi įvairių priemonių maisto gamybai ir prekybai remti karo metu. Paprastai sakant, tai buvo tam tikrų mokesčių, tarifų ir kvotų sumažinimas, taip pat naujų sandėlių ir sausumos kelių Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui kūrimas. Štai kažkiek mūsų grūdų dabar keliauja ir per jūsų šalį. Be to, Ukrainos vyriausybinės agentūros, taip pat nepriklausomos nacionalinės ir tarptautinės ekspertų organizacijos nuolat vertina karo padarytą žalą žemės ūkiui ir aplinkai. Šio vertinimo pagrindu buvo parengtas ir Lugane pristatytas pokario Ukrainos atkūrimo ir plėtros planas, kurį pernai Londone vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje aptarė pasaulio lyderiai. Taigi, mechanizmai, saugantys šį ūkio sektorių, veikia, funkcionuoja ir pats žemės ūkio sektorius. Tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad milžiniški iššūkiai jau įveikti“, – sako Roman Myshkovets, „PravdaTUT Lviv“ analitikas.

Nuostoliai skaičiuojami milijardais

Vien per pirmus metus karas Ukrainos žemės ūkiui padarė 8,72 mlrd. JAV dolerių nuostolių, o bendri nuostoliai per pirmus metus siekė 31,50 mlrd. JAV dolerių. Nuostolius sudarė iš dalies arba visiškai sunaikintos mašinos ir įranga, sandėliai, gyvuliai ir daugiamečiai sodiniai, taip pat pavogtos atsargos ir produktai, žemės ūkio paskirties žemė, kurią reikia apžiūrėti, išvalyti ir atkurti. Bendri nuostoliai apima gamybos nuostolius, pavyzdžiui, nenuimtą derlių, sumažėjusias gamybos apimtis, didesnes gamybos sąnaudas ir mažesnes į eksportą orientuotų prekių, pavyzdžiui, kviečių, miežių, kukurūzų ir saulėgrąžų sėklų, pardavimo kainas.

Vien per pirmus metus karas Ukrainos žemės ūkiui padarė 8,72 mlrd. JAV dolerių nuostolių, o bendri nuostoliai per pirmus metus siekė 31,50 mlrd. JAV dolerių. Šios šalies žemės ūkio sektorius dabar susiduria su kritiniais iššūkiais, kurie, tikėtina, gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik Ukrainos ūkininkams, bet ir viso pasaulio maisto tiekimo grandinėms.

„Iššūkių mastą puikiai iliustruoja ir šis pavyzdys – vien dėl Kachovkos katastrofos žemės ūkis patyrė 25 mln. JAV dolerių tiesioginių nuostolių, nes beveik 600 tūkst. ha dirbamos žemės neteko drėkinimo galimybės, o kita dalis dirbamos žemės buvo užlieta. Taip, mūsų plotai yra milžiniški, bet supraskite, kad net apie 30 proc. Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės šiuo metu yra nedirbama, nes ji yra laikinai okupuotose teritorijose arba yra nesaugi ūkininkauti dėl minų. Dažni Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos elektrines kelia grėsmę Ukrainos pramoninės gyvulininkystės ir paukštininkystės gamybos egzistavimui, kuri, kaip ir panaši gamyba kitose šalyse, labai priklauso nuo elektros energijos tiekimo. Pavyzdžiui, kritinė situacija, beveik virtusi ekologine katastrofa, susidarė dar 2022 m. gegužės mėnesį didžiausiame visoje Europoje Čornobaivskos paukštyne Chersono srityje, kur dėl Rusijos aviacijos smūgio vietos elektrinei nugaišo daugiau kaip 4 mln. paukštyne augintų vištų ir apie 700 tūkst. viščiukų“, – situaciją apibūdino analitikas R.Myshkovets.

Milžiniškų nuostolių pridarė net ir pakitusios logistikos schemos prasidėjus karui. Pirmosiomis karo dienomis dėl didelio žemės ūkio įmonių išsklaidymo beveik visoje šalyje sutriko gamyba ir techniniai bei technologiniai ryšiai. Dėl to net tos žemės ūkio valdos, kurių žemė buvo už aktyvių karo veiksmų zonos ribų, negalėjo apdirbti savo laukų, nes buvo sutrikdytos tiekimo grandinės. Pavyzdžiui, pesticidai ir sėklos saugomi sandėliuose netoli Kijevo, technika ir traktoriai – kitoje vietoje, o darbo jėgą teikia mobilios profesionalių mechanikų komandos, kurios taikos metu buvo pervežamos iš vieno regiono į kitą. Prasidėjus karui, agroverslo įmonės praktiškai negalėjo tęsti savo veiklos, nes nesugebėjo susitvarkyti su logistika.

Trūksta trąšų, dyzelino ir žmonių

Sumažėjo trąšų ir specializuotų augalų apsaugos produktų importo kiekis, o tai neigiamai veikia derlių ir kenkia žemės kokybei. Dėl karo Ukrainos žemės ūkio įmonės buvo priverstos ieškoti naujų trąšų tiekimo šaltinių, nes tradicinės tiekimo grandinės iš Rusijos ir Baltarusijos tapo nepasiekiamos. Anksčiau šios šalys buvo pagrindiniai kalio ir kitų trąšų tiekėjai. Dabar Ukrainos ūkininkai trąšas perka iš Lenkijos, Vokietijos, Uzbekistano, Maroko ir Jordanijos. Pavyzdžiui, bendrovės „OCP Group“ iš Maroko ir „Arab Potash Company“ iš Jordanijos pristatė didelės apimties kalio ir kitų sudėtinių trąšų krovinius į Ukrainą.

„Visgi patenkinti pilną Ukrainos trąšų poreikį sudėtinga dėl didelių transporto išlaidų ir logistikos kliūčių. Ukrainai vis dar trūksta kalio trąšų, nes pasaulinė kalio paklausa auga, o jos tiekimas yra labai koncentruotas tam tikrose rinkose. Maža paslaptis, kad rinkoje yra ir tų pačių rusiškų ar baltarusiškų trąšų, tačiau jos dabar mūsų šalį pasiekia su Vidurinės Azijos šalių kilmės dokumentais. Niekur nedingsi, užsidirba tarpininkai. Beje, panašios problemos ir dėl dyzelinio kuro. Prieš karą šalis nemažą dalį dyzelino importuodavo iš kaimyninių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, tačiau vėliau šie importai buvo nutraukti. Dėl to Ukrainos įmonės pradėjo ieškoti alternatyvų Vakarų šalyse, tokiose kaip Lenkija ir Vengrija, taip pat kituose ES regionuose. Čia pasitaiko net ir painokų schemų. Štai žinau keletą didesnių žemės ūkio bendrovių, kurios dyzeliną automobilinėmis cisternomis veža iš Šiaurės Europos. Kilmės dokumentai skandinaviški. Tačiau visi supranta, kad tą dyzeliną skandinavams veža Europoje registruota, bet rusų kapitalo įmonė. Ironija, bet tokiu būdu mūsų ūkininkai kartais naudoja rusišką kurą, nors mūsų kariai tolimo veikimo bepiločiais orlaiviais tikrai sėkmingai naikina Rusijos naftos perdirbimo įmonių rafinerijas“, – taip apie painius trąšų ir dyzelino kelius šių eilučių autoriui Kijeve prieš savaitę pasakojo pilno savo vardo atskleisti nenorėjęs vienos iš Ukrainos žemės ūkio bendrovių šalies pietuose akcininkas Pavelas.

Daugeliui ūkininkų trūksta lėšų investicijoms į būtiną įrangą, trąšas ir darbo jėgą. Karas pablogino finansinę situaciją daugelio Ukrainos žemdirbių, nes dėl neapibrėžtumo ir rizikos ūkininkai sunkiai gauna paskolas ir kitas finansines priemones. Finansų trūkumas lemia, kad daugelis jų negali pradėti arba tinkamai vykdyti savo veiklos, o tai tiesiogiai veikia ir bendrą žemės ūkio produktyvumą bei šalies ekonominę būklę. Trūksta ne tik lėšų, trūksta ir pačių žmonių.

„Ne tik pinigai, užkirsti eksporto keliai bei užminuoti pasėliai, bet ir paprastų kaimo gyventojų žūtys kare daro įtaką šalies žemės ūkio sektoriui. Daugybė žemdirbių šeimų prarado artimuosius, o dėl to ženkliai sumažėjo ir darbo jėgos pasiūla kaimo vietovėse. Mano kraštuose, kad ir toli nuo fronto, pasivaikščiokite pro kaimelių kapines. Pamatysite, kiek ten atgulė žuvusių fronte. Ir juos laidoja kiekvieną savaitę. O tai jauni vyrai, kurie pas mus vairuodavo traktorius, šerdavo gyvulius. Mes jaučiame ir žmonių trūkumą“, – sakė Ukrainos ūkininkų ir privačių žemės savininkų asociacijos garbės prezidentas Mykola Strižakas.

Teko ieškoti naujų eksporto kelių

Rusijos vykdomi išpuoliai prieš uostus ir transporto infrastruktūrą yra dar vienas svarbus veiksnys, trukdantis eksportuoti Ukrainos žemės ūkio produkciją. Prieš karą Ukraina eksportavo didelę dalį savo grūdų per Juodosios jūros uostus, tačiau šie uostai buvo blokuoti arba stipriai apgadinti. Sutrikdžius Juodosios jūros grūdų eksporto maršrutus, Ukrainos eksportuotojai patiria sunkumų bandydami ieškoti alternatyvių logistikos kelių per ES arba kitus regionus. Tai ženkliai sumažino eksportuojamos produkcijos apimtis ir padidino logistikos sąnaudas. Pasak ekspertų, didžiausia žala Ukrainos grūdų eksportui buvo padaryta karo pradžioje, kai Rusijos karinis jūrų laivynas užblokavo Juodosios jūros uostus, per kuriuos anksčiau į užsienį buvo gabenama 95 proc. Ukrainos grūdų eksporto. Tai visiškai paralyžiavo į eksportą orientuotą Ukrainos žemės ūkį ir sukėlė precedento neturinčią pasaulinę maisto krizę.

„Prisiminkime 2022 m. žinių tarnybų reportažus. Tarp pagrindinių naujienų tuomet buvo ne tik karo veiksmų reikalai, bet ir milžiniška maisto tiekimo grandinių krizė. Tuomet daugiau kaip 25 mln. tonų grūdų atsidūrė Ukrainos grūdų saugyklose ir uostuose. Tačiau šiaip ne taip, tarpininkaujant JT ir Turkijai, pavyko susitarti dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, dėl kurios buvo atnaujintas grūdų eksportas iš trijų pagrindinių Ukrainos Juodosios jūros uostų – Odesos, Čiornomorsko ir Južnyj / Pivdennyj. Tačiau ši iniciatyva tik iš dalies išsprendė problemą ir truko tik metus. 2023 m. liepos 17 d. Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos. Ukrainos vyriausybė kartu su tarptautiniais partneriais ir paramos teikėjais bando ieškoti būdų, kaip išspręsti sandėliavimo problemas. Su laiku radome ir alternatyvius eksporto kelius, o padedant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai ir Kanados bei Japonijos užsienio paramos fondams, laukuose buvo įrengtos plastikinės sandėliavimo rankovės ir mobilūs sandėliai, skirti laikinai apsaugoti grūdus. Tiesa, tai problemos neišsprendė, tik pakeitė jos mastus. Žinau, kad pernai dalis grūdų, iš pradžių skirtų eksportui, buvo parduoti vidaus rinkoje labai mažomis kainomis“, – situaciją apibūdino „PravdaTUT Lviv“ analitikas R.Myshkovets.

Precedento neturintys iššūkiai

„Nuolatinis nesaugumas, psichologinis stresas ir netikrumas dėl ateities paveikė daugelio ūkininkų ir jų šeimų gyvenimą. Stresas dėl artimųjų, priešo kariuomenės vykdomų veiksmų ir nuolatinių grėsmių neleidžia ūkininkams susikoncentruoti į darbą ir užtikrinti produktyvumo. Žinokite, kad tai taip pat turi įtakos darbo efektyvumui ir ūkininkavimo rezultatams“, – esamą situaciją apibūdino Ukrainos ūkininkų ir privačių žemės savininkų asociacijos garbės prezidentas M.Strižakas.

Ukrainos žemės ūkis susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, kurie kyla tiek dėl tiesioginio fizinio turto praradimo ir sunaikinimo, tiek dėl sudėtingų ekonominių bei psichologinių aplinkybių. Šios problemos ne tik trikdo šalies ekonomiką, bet ir kelia grėsmę pasaulio maisto tiekimo stabilumui. Ilgalaikis šių problemų sprendimas reikalauja didelių investicijų ir plataus masto tarptautinės paramos, įskaitant teritorijų išminavimą, infrastruktūros atkūrimą, ūkininkų finansinę paramą ir alternatyvių eksporto kanalų kūrimą.

Almantas Karčiauskas