Ar gali būti, kad įprasta obelis nokintų auksinius obuolius ar įprasta višta dėtų auksinius kiaušinius? Pagal biurokratinį išaiškinimą, kai kalbama apie pluoštinę kanapę, kaip tik taip ir yra – ekologiškomis gali būti pripažintos tik sėklos, bet jokiu būdu ne augalas. Tokios nuostatos siena nepramušama.

Netradicinis ūkininkas – inovatorius

„Esu netradicinis ūkininkas – inovatorius“, – prisistato Kauno rajono ūkininkas Aidas Adomaitis, pluoštines kanapes auginantis nuo pat 2014 metų. Kitaip sakant, nuo to laiko, kai augalas Lietuvoje įstatymu buvo „legalizuotas“.

Tai ūkis su moksline pakraipa – bendradarbiauja su moksliniais institutais. Čia vykdytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto bendras mokslinis projektas. Ir šiais metais trys institucijos atlieka keletą projektų.

Pasak ūkininko, vieno tyrimo metu prieš sėją sėkla buvo apdorojama įvairiais būdais – šalta plazma ir kt. Tam tikrą darbų dalį atlikusio Lietuvos energetikos instituto laboratorijoje sėklos buvo apdorojamos pasitelkiant nanotechnologijas. Tuomet buvo stebimi augalo kokybiniai pokyčiai. Priklausomai nuo metodo, gali užaugti 10–15 proc. daugiau biomasės.

A.Adomaičio ekologinis ūkis nedidelis, pluoštinės kanapės 2 ha plote daugiausia sodinamos rankomis. Dalį biomasės ūkininkas parduoda į užsienį – ES kosmetikos pramonei. Aktualu, kad žaliava būtų ekologiška. Tam reikia pateikti patvirtinamąjį dokumentą.

Tarsi kirviu būtų nukirtę

Kurį laiką viskas buvo sklandu. Sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“ išduodavo ekologinės gamybos sertifikatą, patvirtinantį, jog šio ūkininko užauginti augalai ir augalininkystės produktai yra sėjamosios kanapės ir kad tai ekologiškas produktas. Bet vienais metais – tarsi kirviu kas būtų nukirtę.

Paskutinis patvirtinamasis dokumentas su tokiu įrašu, kuris taikytas visam augalui (nesvarbu, tai stiebas ar lapai, ar sėklos) ūkininkui buvo išduotas 2017 metų spalį ir galiojo iki 2018 metų pabaigos.

Nuo tada įrašas sertifikate pasikeitė. Pagal jį ekologiškas produktas dabar yra kanapių sėklos. Ir niekaip kitaip.

„Aš neauginu sėklų, dokumentas reikalingas visam augalui“, – ne vienus metus sertifikavimo įstaigai įrodinėja augintojas. Aiškina, kad užsienio gamintojui tiekia pluoštinių kanapių biomasę, taigi lietuvio partneris pageidauja ir atitinkamo sertifikato, nes, savo ruožtu, ant pagaminto ekologiško produkto etiketės turi nurodyti atitinkamą standartą patvirtinančius ingredientus.

Ekologiško produkto patvirtinamajame  dokumente žodį „sėklos“ pakeisti įrašu „pluoštinės kanapės“ kategoriškai atsisakoma.

Kantrybės netekęs lietuvis svarsto: gal yra koks nors slaptas valstybės potvarkis, liepiantis spęsti ūkininkui kliūtis?

Prireikė naujų potvarkių

Matydamas, kad pastangos neduoda jokių vaisių, ūkininkas į sertifikavimo įstaigą ryžosi kreiptis per advokatą. Nieko nepešė. Iš formalaus atsakymo paaiškėjo, kad reikia laukti kažkokių naujų poįstatyminių teisės aktų.

Neabejotina, kad pluoštinė kanapė yra ypatingas augalas. Itin griežtai reglamentuojama visa jo tiekimo į rinką grandinė. Ypatingi saugikliai nustatyti dėl augale esančios psichiką veikiančios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC). Išdžiovintoje žaliavoje didžiausia leistina THC riba yra 0,2 proc. Veikia kontrolės mechanizmas, kuriame yra visas būrys „sargų“. Pluoštinių kanapių auginimą prižiūri Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), iš laukų imamuose mėginiuose THC kiekį tiria Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorija. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras VAT ir Policijos departamentui ministerijos pateikia detalizuotus duomenis apie pluoštinių kanapių pasėlių plotus...

Tačiau Pluoštinių kanapių įstatymas buvo priimtas 2013 metų gegužę ir įsigaliojo nuo 2014 metų sausio. Kodėl po daugelio metų šio augalo auginimui prireikė naujų potvarkių?

Koją pakišo kelerius metus rengtos to paties įstatymo pataisos, kurios buvo priimtos pernai birželį ir įsigaliojo nuo lapkričio. Atrodo, kad įstatymų leidėjai norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada.

Pataisos ne apie auginimą

Pataisų nekantriai laukė verslas – praplėstos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės. Iki šiol augalą buvo legalu auginti tik pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms) bei šiek tiek sodininkystėje. Dabar leista perdirbti visą augalą – gaminti maistą, pašarus, kosmetiką ir kitus gaminius su pluoštinių kanapių produktais.

Tačiau naujosios nuostatos negalioja tol, kol nepriimti įgyvendinamieji teisės aktai. Sritis itin jautri, susijusi su Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, tad Vyriausybės lygmens darbai užtruko. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) netgi siūlė vėlinti įstatymo įsigaliojimo datą.

Šį kovo mėnesį reikalingi potvarkiai pagaliau priimti. Kovo 16 d. Vyriausybė pritarė gaminių iš pluoštinių kanapių gamybos taisyklėms ir valstybės rinkliavai už šios veiklos leidimą. Kiek anksčiau žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas naujos redakcijos Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašas.

Nepatinka? Kreipkis į teismą

„Mūsų biurokratai ginasi, niekaip to dokumento neišduoda. Pasirengę pralieti paskutinį rašalo lašą, kad tik ūkininkas negalėtų parduoti savo rankomis užaugintos ekologiškos produkcijos“, – apmaudauja ūkininkas. Įstaigai atsisakant keisti įrašą dokumente, jis negali gauti pajamų, valstybė praranda mokesčius.

Sertifikatas su kitokiu įrašu galės būti išduotas tik naujam, 2022 metų derliui.

Nepatinka atsakymas? Prašom kreiptis į teismą. Tačiau bylinėtis su valstybine įstaiga – ne itin perspektyvus kelias. Tam prireiktų mažiausiai pusantrų metų. „Neturiu tam nei laiko, nei išteklių“, – sako ūkininkas, suprasdamas, kad ginčo pusių svorio kategorijos yra nelygios.

„Monopolininkai... Nelabai kuo juos pagąsdinsi“, – atsidūsta ekologinio ūkio šeimininkas.

Dangstymasis įstatymo keitimu nepagrįstas

Pluoštinių kanapių augintojui padėti mėgino Žemės ūkio rūmai (ŽŪR).

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė po oficialaus susirašinėjimo su „Ekoagros“ ir jos steigėja bei dalininke ŽŪM įsitikino, kad tiesa yra ūkininko pusėje, o formaliuose atsakymuose pasigenda aiškumo.

ŽŪR atstovės vertinimu, yra dangstomasi įstatymo keitimu, nors tas keitimas auginimo procesui jokios įtakos neturėjo. Juk nebuvo draudžiama auginti pluoštinių kanapių.

„Įstatymo pakeitimu tik buvo išplėstas tikslas. Anksčiau galima buvo auginti kanapes pluoštui ir sėkloms ar sodinukams, o dabar tų tikslų yra daugiau, galima tikslingai panaudoti įvairias kanapių dalis. Bet augintojui tai visiškai nesvarbu. „Ekoagros“ nesertifikuoja auginimo tikslo. Ji sertifikuoja augalą“, – teigia A.Žliobaitė.

Problema – paslaugų monopolis

Iš šios istorijos galima būtų padaryti išvadą, kad prieš biurokratinę sistemą verčiau nesišiaušti, nes galiausiai vis tiek liksi neteisus. Išties yra problemų kamuolys.

Viena to kamuolio gija veda į Vyriausybę – į ŽŪM. Vyriausybės nutarimu (2014 m., Nr. 856) jai patikėtos VšĮ „Ekoagros“ savininkės teisės, ji yra vienintelė dalininkė.

Daugelį metų ekologinių ūkių bendruomenė, ŽŪR kalba apie tai, kad sertifikavimo paslaugų rinkoje reikalinga konkurencija. Lietuvoje teisę sertifikuoti ekologiškus gaminius, augalus, produktus turi vienintelė įstaiga.

Pasak A.Žliobaitės, rūmus pasiekia žinios ir apie piktnaudžiavimo galiomis atvejus, tačiau žmonės vengia apie tai garsiai kalbėti, nes yra priklausomi, neturi pasirinkimo. Tuo tarpu oficialiai yra džiaugiamasi, kad klientų pasitikėjimas sertifikavimo įstaiga siekia 99 proc.

Galimybę rinktis turi kaimyninės Latvijos „ekologai“ – ten paslaugas teikia dvi sertifikavimo įstaigos, privati ir valstybinė. Lenkijoje tokių įstaigų net trylika, Belgijoje – keturios, ekologinės žemdirbystės lyderėje Austrijoje – devynios...

Lietuva pasirengusi skatinti ekologinę žemdirbystę, plėsti ekologinius plotus. Tačiau nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad kartu turėtų atsirasti patrauklesnė, tobulesnė paslaugų rinka. Valstybė neketina atsisakyti monopolio.

ŽŪM parengė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisą, kurią ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Pagal projektą, oficialią kontrolę ekologinės gamybos bei nacionalinių žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų srityse „atlieka viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė“.

Ekologiško produkto patvirtinamajame  dokumente žodį „sėklos“ pakeisti įrašu „pluoštinės kanapės“ kategoriškai atsisakoma. Kantrybės netekęs lietuvis svarsto: gal yra koks nors slaptas valstybės potvarkis, liepiantis spęsti ūkininkui kliūtis?

Kita nuoroda – tik naujai išaugintai produkcijai

Inga Urbonavičienė, VšĮ „Ekoagros“ I sertifikavimo skyriaus vadovė

2021 m. birželio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas Nr. XIV-386 įsigaliojo 2021 m. lapkričio 1 d. Todėl tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. pluoštines kanapes leidžiama auginti visais tikslais.

Ir tik po 2022 m. lapkričio 1 d. užaugintoms pluoštinėms kanapėms, nepriklausomai nuo jų panaudojimo tikslo, ir (arba) pluoštinių kanapių produktams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo bei ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, VšĮ „Ekoagros“ gali išduoti ekologinės gamybos sertifikatus.

Ekologinės gamybos sertifikatai su nuoroda „pluoštinės kanapės / hemp“ bus išduodami tik naujai, 2022 metų išaugintai, pluoštinių kanapių produkcijai.

Dėl 2021 m. išduotų dokumentų keitimo (dėl kanapių)  kreipėsi vienas veiklos vykdytojas.

Pažymėtina, kad kontrolės institucija negali elgtis kitaip, nei numato teisės aktai.

Nesvarsto galimybės keisti sistemą

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius

Pagal ES reglamentą, šalys narės gali pačios pasirinkti ekologinės gamybos oficialiosios kontrolės modelį.

Lietuvoje ši kontrolės kompetencija – ekologinės gamybos oficialioji kontrolė – yra patikėta kontrolės institucijai „Ekoagros“, ir šios sistemos keisti neketinama. Panašias sistemas, kai kontrolę atlieka kompetentingos institucijos, yra pasirinkusios ir kitos ES šalys, tokios kaip Nyderlandai, Danija, Suomija, Estija.

Ši sistema Lietuvoje yra veiksminga – VšĮ „Ekoagros“, kuriai kontrolės kompetenciją patikėjo ŽŪM, sėkmingai atlieka oficialios kontrolės funkcijas ir užtikrina, kad visi ekologinės gamybos nuorodomis paženklinti produktai atitiktų keliamus reikalavimus.

ES reglamentas taip pat numato, kad jeigu valstybės narės pasirenka kontrolės įstaigų modelį, jos papildomai dar turi paskirti institucijas, atsakingas už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą.

Žemės ūkio ministerija nesvarsto galimybės oficialiosios kontrolės užduotis pavesti kontrolės įstaigoms (privačioms), nes tokiu atveju reikėtų papildomai numatyti jų veiklos koordinavimo ir ginčų sprendimo tvarką, užtikrinti, kad jos vienodai vertintų veiklos vykdytojus. Tai padidintų administracinę naštą, oficialios kontrolės sistema taptų sudėtingesnė, kiltų ginčų rizika. 

Taigi, pakeitus oficialios kontrolės sistemos modelį, reikėtų iš naujo kurti sudėtingesnę kontrolės įstaigų ir jas tvirtinančių bei prižiūrinčių institucijų struktūrą – paskirti institucijas, atsakingas už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą. Tai reiškia, kad reikėtų sukurti dar vieną naują priežiūros instituciją, tarpinę grandį tarp kompetentingos institucijos ir kontrolės įstaigų. Tai būtų papildoma administracinė našta, palyginti su dabar veikiančia kontrolės institucija, kurios funkcija patikėta „Ekoagros“.

Nieko nekeisti patogiausia

ŽŪM patogu turėti savo įstaigą. „Ekoagros“ šimtu procentų priklausoma nuo ministerijos. Užsibrėžiam tikslus pasiekt tuos 15 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų, padvigubinti ekologinius plotus – su viena įstaiga. Tose pačiose rankose įsakymų leidimas ir kontrolė. Muziką įstaigai užsako ŽŪM.

Aš nieko blogo negaliu pasakyti apie „Eoagros“ darbuotojus. Nuo jų labai daug kas nepriklauso. Neturi laisvės improvizacijai. Turi dirbti pagal ministerijos nustatytas taisykles.

Žiūrėjome, kokios paslaugų kainos kitur. Man atrodo, kad „Ekoagros“ įkainiai Europoje vieni didžiausių. Latvijos valdiškoje įstaigoje paslaugos 10 proc. brangesnės negu privačioje. Ūkiui 10 proc. yra daug.

Mūsų ŽŪM sako, kad viena viešoji įstaiga yra gerai. Leistų ateiti kitai sertifikavimo įstaigai – pamatytume tikrąjį vaizdą (kiek liktų klientų senojoje įstaigoje). Tada atsirastų bendradarbiavimas, supratingumas, spalvos – nebūtų vien juoda ir balta kaip dabar.

Tačiau ministerija turėtų įkurti skyrių, kuris žiūrėtų, kad būtų vienodos kontrolės sąlygos, ūkininkams būtų taikomos tokios pat taisyklės. Nieko nekeisti yra patogiausia pačiai ministerijai. Daug jos darbų atlieka „Ekoagros“: renka statistinius duomenis, pildo lenteles ir kita.

Nesuprantu, kodėl ūkiniai sprendimai suplakami su politiniais sprendimais.

CBD kanapių aliejus