Besibaigiant javapjūtės darbams nereiktų pamiršti ir pagrindinės organinės medžiagos bei energijos šaltinio – šiaudų. Dirvožemio derlingumo blogėjimas ir organinių medžiagų dirvožemyje mažėjimas yra bendra tendencija pasaulio žemės ūkyje, kuri neigiamai veikia jo produktyvumą. Cheminės trąšos padidina pasėlių derlingumą, tačiau nuolatinis ir visapusiškas cheminių trąšų naudojimas daro nepageidaujamą poveikį žemės ūkio ekosistemai.

Augalinių liekanų grąžinimas yra rekomenduojamas kaip veiksminga strategija, siekiant kompensuoti organinių medžiagų nuostolius. Tokių augalinių liekanų kaip biotrąšos naudojimas – svarbi augalininkystės technologijų dedamoji dalis, praturtinanti arba atstatanti nualintus dirvožemius.

Dirvožemyje vykstančių procesų (nitrifikacijos, azoto fiksacijos ir kt.) sparta priklauso nuo dirvožemio mikrobų bendrijos struktūros, apimančios įvairiausius rizosferos mikroorganizmus, tokius kaip arbuskuliniai mikoriziniai grybai, augalų augimą skatinančios rizobakterijos, azoto fiksatoriai ir fosforą tirpinantys mikroorganizmai.

Šiaudai – energijos šaltinis. Kad augalinės liekanos taptų vertinga organine trąša, o ne kliuviniu žemės dirbimui ir sėjai, reikia, kad šiaudai kuo greičiau suirtų. Deja, praktikoje dažnai pažeidžiami technologiniai reikalavimai, šiaudai susmulkinami ir paliekami dirvos paviršiuje. Praėjus tam tikram laikui, šiaudai išdžiūsta ir irimo procesai sulėtėja.

Tyrimais nustatyta, kad augalines liekanas paveikus mikrobiniais biostimuliatoriais, nulemiama šiaudų skaidymosi sparta, o tai ypač aktualu sėjant tiesiogiai, nes dirvos paviršiuje esančios augalinės liekanos trukdo kokybiškam sėjos mašinų darbui. Augalinių liekanų perpjovimui reikalinga jėga yra technologinis rodiklis, atskleidžiantis, kaip lengvai mašinų diskai perpjaus augalines liekanas. Yra galimybė pasirinkti populiarius preparatus šiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į dirvožemio savybes ir naudojamų priemonių visumą: rekomenduojama naudoti „Ruinex“, taip pat jį derinti su kitais – augalų mikrobiniu biostimuliatoriumi „Bacto-C“, skirtu organinės anglies kiekio didinimui dirvožemyje, bei „penergetic b“, pasižyminčiu dirvožemio struktūringumo bei derlingumo gerinimu.

Šiaudų įterpimas į dirvą didina humusingumą, gerina dirvožemio struktūrą, mažina eroziją, inicijuoja azoto fiksavimo procesus dirvožemyje. Šiaudai tam tikra prasme yra dirvožemio mikroorganizmų maistas, be kurių pagalbos dalis maisto medžiagų augalams būtų sunkiai prieinamos.

Tvarkant šiaudus ypač svarbu pasirinkti tinkamą apdorojimo biologiniais preparatais strategiją ir išaiškinti jų poveikį šiaudų skaidymo spartai bei anglies sekvestracijai. Reikia nepamiršti, kad ES, o tame tarpe ir Lietuva, įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

Dr. Laura Masilionytė

ŽŪR konsultantė