Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kailinių žvėrelių ūkių ateitį lems isteriškų emocijų bei praktiškumo dvikova

Artėja laikas, kai Lietuva turės priimti lemiamą sprendimą dėl tradicinio kailinių žvėrelių verslo Lietuvoje ateities. Todėl aštrėja diskusijos dėl įstatymų pataisų, kuriomis siekiama, kad valstybė atsisakytų pelningai veikiančios, valstybės paramos nesiekiančios ir mokesčius mokančios ūkio šakos – kailinių žvėrelių auginimo ir šios produkcijos eksporto. Taigi vienoje barikadų pusėje liejasi isteriškos emocijos dėl kailinių žvėrelių skerdimo, o kitoje – praktiškieji kailinių žvėrelių augintojai, siekiantys, kad valstybė leistų jiems užsiimti šiuo tradiciniu verslu.

Faktais neparemti argumentai

Diskusijose kraują kaitina „LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500“ 2, 3, 10,12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104 ir „LR laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498“ 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1105. Akivaizdu, kad šių įstatymų projektų rengėjai atvirai daro spaudimą Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir LR Vyriausybei įstatymų projektų įžangoje įrašydami abejotinus ar prieštaringus teiginius. Pavyzdžiui, rašoma, kad „Lietuva siekia prisijungti prie 2022 m. kovo 16 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/482 dėl prašymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/788 užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą „Fur Free Europe“ („Kailiams Europoje – ne“).  

Klausimas – kas, kada ir kokiais teisiniais aktais patvirtino, kad Lietuva siekia minėto tikslo? Bent kol kas tai yra greičiau tik vienos negausios, bet agresyviai veikiančios organizacijos (VšĮ „Tušti narvai“) atstovų keliamas reikalavimas, neprisiimant atsakomybės už ekonomines pasekmes, jeigu įstatymų projektai įsigaliotų.

Taigi ši organizacija ir ją palaikantys fiziniai asmenys reikalauja, kad Lietuvoje, būtų draudžiama „laikyti ir žudyti gyvūnus vien tik arba daugiausia dėl jų kailio...“ ir t.t.

Ši piliečių grupė tikina, kad „pagal apklausų duomenis, didžioji dauguma ES piliečių nori, kad gyvūnų auginimas dėl kailio būtų uždraustas“.

Vėl klausimas – kas ir kada atliko šias apklausas ir kokie konkretūs apklausų duomenys? Atsakymų į šiuos klausimus niekas nepateikia.

Bando raminti viltimis be garantijų

Projektų rengėjai kaip lengvinančią aplinkybę siūlo kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo datą Lietuvoje nukelti į 2027-ųjų pradžią. Dar primenama, kad nuo 2028-ųjų prasidės naujasis ES bendrosios žemės ūkio politikos paramos laikotarpis, todėl bandoma suteikti viltį, kad uždaromiems kailinių žvėrelių augintojams atsirastų galimybė pretenduoti į finansinę paramą, jeigu jie investuotų į kitas žemės ūkio sritis. Tačiau tai – tik viltis be menkiausių garantijų. Taigi iš kailinių žvėrelių augintojų ketinama reikalauti, kad šie nutrauktų tradicinį verslą per 4 metus. Kas toliau? Kaip toje patarlėje: kažkas iš ratų – ratams lengviau. Ar taip buvo elgiamasi ES šalyse, kurios priėmė sprendimą atsisakyti šio verslo? Ne, buvo kitaip – neretai verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis siekdavo net iki 11 metų.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytas planuojamų lėšų kompensacijoms poreikis. Kol to nėra, ar galima priimti sprendimus? Ko vertos diskusijos, jeigu neaišku, kokios būtų pasekmės ne tik žvėrelių augintojams, darbuotojams ir apskritai šiai šakai ir valstybei

Isteriškas spaudimas

Mūsų kalbinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tarnautojai nenorėjo viešai komentuoti minėtų įstatymų projektų. Galime juos suprasti, juk dabar atsakomybė užkraunama žemės ūkio ministrui. O šis neskuba sudėlioti visų taškų, nes supranta, kad valstybei toks sprendimas gali brangiai kainuoti. Ir pirmiausia ŽŪM šiuo metu daromas isteriškas spaudimas. „Tušti narvai“ organizuoja akcijas siųsti ministrui laiškus, kuriuose būtų reikalaujama tiesiog uždrausti kailinių žvėrelių auginimo ūkius. Taigi norima gyventi demokratinėje valstybėje, tačiau savo tikslų siekiama bolševikiniais metodais.

ŽŪM atstovai neoficialiai mums paaiškino, kad minėtų įstatymų projektuose yra daug prieštaravimų ir juos pateikė Vyriausybės teisininkai. Pasak ŽŪM specialistų, akivaizdu, kad minėtų įstatymų projektus rengė arba šios srities neišmanantys asmenys, arba tiesiog jie atliko techninį darbą pagal užsakymą, nekreipdami dėmesio į galimas pasekmes, įsigaliojus įstatymų projektams. Deja, už pasekmes neatsakys ne tik jie. Neatsakys ir projektų užsakovai, ir VšĮ „Tušti narvai“ ar jiems pataikaujantys politikai. O kai nelieka atsakomybės, tada griovėjų apetitas auga grandinine reakcija.

Mauna ant vieno kurpalio

LR Vyriausybės teisės grupė, įvertinusi minėtų įstatymų pakeitimų projektų atitiktį įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams, pateikė daug pastabų ir pasiūlymų, kurie turėtų atšaldyti iniciatorių galvas. Ar atšaldys?

Jau projekto įžangoje randame daug klausimų keliančių teiginių. Pavyzdžiui, rašoma, kad „Į Europos Komisiją kreipėsi ir dalis ES šalių narių, skatindamos Europos Komisiją inicijuoti kailinių žvėrelių verslo draudimą Europos Sąjungoje (...)“.  

Jeigu dalis, tai kokia dalis šalių? Juo labiau kad kiekvienoje šalyje situacija yra skirtinga. Juk vienose auginami tik keli tūkstančiai, o kitose – milijonai kailinių žvėrelių. Taigi aplinkybės labai skirtingos ir negalima visų mauti ant vieno kurpalio – jeigu viena valstybė gali nesunkiai atsisakyti šio verslo, nes praradimai būtų finansiškai lengvi, tai kitai šaliai tokie pakeitimai kainuotų šimtus milijonų eurų.

Abejonės dėl kompensavimo

Svarstydama praėjusių metų valstybės biudžetą, premjerė Ingrida Šimonytė dažnai kartojo, kad kiekvienas siūlymas skirti kam nors paramą ar sumažinti mokesčius būtų paremtas konkrečiais naujų pajamų šaltiniais. Taigi reikėtų būti nuosekliems ir šiuo atveju nedaryti išimčių  – pasiūlėte likviduoti kokį nors verslą, tai pasiūlykite ir iš kokių šaltinių reikės kompensuoti praradimus tiek valstybės iždui, tiek ūkio šakai, pradedant žvėrelių augintojus, perdirbėjus bei darbuotojus. Juk įsigaliojus minėtiems projektams visi jie prarastų pajamas. 

Č.Tallat-Kelpša: „Jeigu kažkas nori atimti iš mūsų legaliai sukurtą verslą, kitaip sakant, apiplėšti mus, padaryti mūsų pastatytus pastatus, statinius ir visą infrastruktūrą beverčiais, juos nugriauti ir utilizuoti, tai turi pagal LR Konstitucijos 23 straipsnį teisingai atlyginti.“

Šios aplinkybės apskritai kelia įtarimus, kad apie kompensavimą net negalvojama. Štai projekte yra rašoma, kad kompensacijos gali būti skiriamos. Ką reiškia „gali būti“? Pasak teisininkų, tokios formuluotės vartojimas teisinio turinio prasme yra ydingas, nes jis neįtvirtina jokio įpareigojimo subjektui, kuriam šis reguliavimas yra skirtas, todėl neaišku, kokiais kriterijais remiantis šios kompensacijos gali būti skiriamos arba neskiriamos.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytas planuojamų lėšų kompensacijoms poreikis. Kol to nėra, ar galima priimti sprendimus? Ko vertos diskusijos, jeigu neaišku, kokios būtų pasekmės ne tik žvėrelių augintojams, darbuotojams ir apskritai šiai šakai ir valstybei, t. y. įvertinti ne tik papildomą lėšų būtinumą, bet ir jų numatymo ir skyrimo galimybes, šaltinius, taip pat kiek bus netekta mokesčių į valstybės biudžetą, uždraudus šį verslą, ir visa tai suderinti su Finansų ministerija. Kodėl su Finansų ministerija? Todėl, kad Aplinkos ministerija (AM) jau nurodė labai aiškiai, jog nesutinka su aiškinamajame rašte pateikta informacija, kad kompensacijos galėtų būti mokamos ir iš AM programų. Be to, AM nurodė, kad įstatymų projektais priskyrus AM nebūdingas funkcijas, būtų sukuriama papildoma administracinė našta ir neefektyviai naudojami valstybės finansiniai ištekliai.

KT išaiškinimas

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad „(...) įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (KT 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, KT yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, (...) turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (KT 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Jeigu ketinama pritarti iš esmės

Kita vertus, kyla abejonių, ar šie svarstymai apskritai yra reikalingi, jeigu įstatymų projektams ketinama pritarti iš esmės. Taigi mes čia ginčysimės dėl apklausų tikslumo, dėl kokių nors formuluočių tikslumo, įstatymų atitikties, tačiau visa tai gali nesustabdyti įstatymų projektų priėmimo.

Laikas parodys. Tačiau dabar mes turime pabandyti atverti akis realiai mąstantiems piliečiams, politikams bei ūkininkams.

Projekte nepaaiškinta, ką reiškia „staigus šios ūkio šakos verslo uždraudimas“ bei „didžioji dalis šių investicijų bus amortizuota“,trumpo pereinamojo laikotarpio numatymas“. Paminėjome tik tris nuostatas, nors jų yra daugiau.

Nebūtina išradinėti dviračio. Minėtas nuostatas galėtume įvertinti, jeigu  būtų nurodyti nors keli konkrečių valstybių pavyzdžiai – kaip ir kurios šalys nustatė minimalų (1 metų) ar maksimalų (11 metų) kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpį.

Užmiršta Konstitucija

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija teigia, kad sausio mėnesį vykusiame Tarpinstituciniame pasitarime nebuvo tinkamai įvertintas ir LR Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame labai aiškiai parašyta, kad nuosavybė neliečiama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

„Mes nenorime nieko plėšti, neprašome jokių milijonų, tačiau jeigu kažkas nori atimti iš mūsų legaliai sukurtą verslą, kitaip sakant, apiplėšti mus, padaryti mūsų pastatytus pastatus, statinius ir visą infrastruktūrą beverčiais, juos nugriauti ir utilizuoti, tai turi pagal LR Konstitucijos 23 straipsnį teisingai atlyginti“, – sakė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

Be reikalo nutylimi ir ŽŪM užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Pasak Č.Tallat-Kelpšos, tyrimo autoriai neblogai įsigilino į kailinių žvėrelių augintojų šakos esmę. Tiesa, asociacijos vadovas sako, kad tyrime numatyta kompensacija yra akivaizdžiai per maža, juk reikėtų nugriauti bei utilizuoti apie 200 km ilgio ir 4,5 m. pločio stoginių grandinę. O kur dar ūkiniai bei buitiniai statiniai, kurie irgi taps nereikalingi, nugriovus fermas? Jų juk neperkelsi į kitą vietą ir nepritaikysi kitai paskirčiai, kaip gali atrodyti kai kuriems politikams.

Pasak Č.Tallat-Kelpšos, per maža ir ūkininkams numatyta kompensacija – 161,7 euro asmeniui ir tik 6 mėnesiams (Pavyzdžiui, Olandijoje numatyta skirti po 66 500 euro dvejus metus).

Kodėl organizacija „Tušti narvai“ ragina uždaryti kailinius žvėrelius auginančius ūkius, o ne rengia akcijas kailius perkančių žmonių nuomonėms pakeisti?

Dar tektų pridėti kompensacijas darbą praradusiems samdomiems darbuotojams. Taigi beprasmiška tikėtis, kad Lietuvai užtektų tyrimo numatytos 57 mln. eurų kompensavimo sumos. Pasak Č.Tallat-Kelpšos, reikėtų nors 4 kartus daugiau lėšų. Tiek ir turėtų surasti įstatymų projektų rengėjai.

ŽŪR nepritaria projektams

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pranešė LR Vyriausybei, kad pakartotinai susipažinę su Vyriausybės nutarimų projektais padarė išvadą, kad siūlomi įstatymų projektai neįgyvendintų nė vieno įstatymų projektų teikėjų aiškinamajame rašte įvardinto tikslo, pavyzdžiui, dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo. Juk žinoma, kad kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europos Sąjungoje, todėl ūkiai yra įpareigoti siekti aukščiausių gyvūnų gerovės standartų. Kadangi visa produkcija parduodama tarptautiniuose aukcionuose, tai kiekvienas ūkis privalo turėti standartą „Wel Fur“ atitinkantį sertifikatą, kuris užtikrina aukščiausias laikymo, šėrimo, sveikatos ir elgesio su gyvūnais sąlygas. Be to, kailinių žvėrelių ūkius nuolat kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

ŽŪR primena, kad 2019 m. atlikta tik tam tikros visuomenės dalies apklausa buvo neišsami ir respondentai aiškiai nepasisakė dėl kailinės žvėrininkystės, kaip ūkio šakos, uždraudimo. Be kita ko, apklausa buvo paremta išimtinai emociniu pagrindu, neįvertinant kailinės žvėrininkystės ekonominės ir socialinės naudos valstybei (pakilimo metais šis sektorius buvo pasiekęs net apie 10 proc. viso žemės ūkio produkcijos eksporto!). ŽŪR rašte primenama, kad šiuo metu šiame versle dirba apie 600 darbuotojų, o įmonės veikia daugelyje Lietuvos regionų.

ŽŪR primena, kad legalios verslo veiklos uždraudimas įpareigotų valstybę kompensuoti žvėrelių augintojų patirtą žalą. Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, pagal laikomų gyvūnų skaičių Lietuvai reikėtų: vadovaujantis Danijos schema – 210 mln. eurų., Austrijos – 200 mln. eurų, Čekijos – 280 mln. eurų (šiuo metu dar vyksta teisminiai ginčai dėl dvigubai didesnės kompensacijos). Kai kurios šalys (Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Makedonija, Estija, Slovakija) uždraudė kailinių gyvūnų ūkius ir nenumatė jokių kompensacijų mechanizmų, tačiau tik todėl, kad minėtose šalyse nebebuvo likę kailinių žvėrelių fermų. Latvijoje priimtas sprendimas kailinių žvėrelių veiklą uždrausti, tačiau dėl kompensacijos dydžio ir mechanizmo vyksta diskusijos. Be to valstybei tektų prievolė utilizuoti fermas, kadangi kitoms veikloms jos nepritaikomos.

2021 m. gruodžio 10–18 d. „Vilmorus“ atlikta išsamesnė nesuinteresuotų asmenų apklausa. Apklausos dalyvių buvo klausiama: „Šiuo metu Seime yra įregistruotas įstatymo projektas uždrausti kailinių žvėrelių fermas Lietuvoje. Jei LR Seimas nuspręstų uždrausti šias fermas, tai kainuotų mažiausiai 230 mln. eurų arba po 200 eurų kiekvienam dirbančiam Lietuvos piliečiui. Kaip jūs vertintumėte tokį LR Seimo sprendimą, jei jis būtų priimtas?“ Apklausos rezultatai parodė, kad tik 17,6 proc. visų respondentų pritartų sprendimui uždrausti kailinę žvėrininkystę Lietuvoje, o į klausimą „Kaip jūs žiūrite į kailio dėvėjimą?“ 62,2 proc. visų respondentų atsakė, kad teigiamai arba neutraliai. 

ŽŪR pastebėjo, kad įstatymų projektų lydimuosiuose dokumentuose klaidinančiai nurodyta, kad „(...) Lietuva siekia prisijungti prie 2022 m. kovo 16 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/482 dėl prašymo (...) užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą „Fur Free Europe“ (...)“.

LR ŽŪR duomenimis, tokiose iniciatyvose negali dalyvauti (pasirašyti iniciatyvą) valstybė narė kaip atskiras darinys, kadangi tokios iniciatyvos yra skirtos išimtinai fiziniams asmenims – piliečiams.

Be kita ko, ŽŪR primena, kad kailinių žvėrelių auginimui Lietuvoje naudojama šiuolaikiška, moderni ir aplinkai draugiška įranga, o gyvūnų šėrimui naudojamos maisto atliekos, kurias kitu atveju reikėtų utilizuoti. Taigi kailinės žvėrininkystės sektorius ne tik nekelia jokios grėsmės visuomenės saugumui ir aplinkai, bet priešingai – yra palankus ir aplinkosauginiu požiūriu. Pavyzdžiui, audinių mėšlas yra vertinga trąša dėl jame esančio fosforo, tad išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o nudėvėti kailiai yra biologiškai skaidūs.

ŽŪR, įvertinę objektyvius argumentus, nutarė nepritarti įstatymų projektams.

„Nauda“ iš patarėjo

Europos parlamento (EP) narė Aušra Maldeikienė VšĮ „Tušti narvai“ veidaknygėje (feisbuke) paskelbė savo straipsnį apie mūsų aprašomų įstatymų projektus. Necituosime to straipsnio, nes EP narė, matyt, neturėjo galimybių įsigilinti nagrinėjant šią temą, todėl straipsnyje yra daug prieštaringų teiginių, tačiau pateikiame EP narės komentarą, kuriame užsimenama apie Ministrės pirmininkės patarėją žemės ūkio klausimais. Tiesa, komentare įrašytas tik iškraipytas patarėjo vardas – „ingnas“. Gal tai ne Ignas Jankauskas? Tačiau kito patarėjo žemės ūkio klausimais premjerė neturi. Štai tas komentaras, skirtas VšĮ „Tušti narvai“ FB lankytojams:

Aušra Maldeikienė (2023 m. sausio 12 d. 11:19):

Šiandien bus įkeltas mano gerokai platesnis klausimo pristatymas. Kitą savaitę kalbėsiu apie politinius povandeninius akmenis, kurie lemia tai, kad visokie bukoki ingnai dirba premjerės patarėjais žemės ūkio klausimais. Tikiuosi dalinsitės mano įrašais šia tema. Mane gniuždo tokia „politika“.

Stebėtis, kad EP narė tiek daug laiko skiria būtent kovotojams prieš tradicinę kailinių žvėrelių auginimo šaką, neverta. Tikėtina, kad į EP A.Maldeikienė pateko ne ant žemdirbių balsų pagalvės, taigi ji dabar ir gina ne žemdirbių, bet savo tikrųjų rinkėjų interesus. Turi tokią teisę. Tuo tarpu žemdirbiai teisėtai viliasi, kad Ministrės pirmininkės patarėjas žemės ūkio klausimais Vyriausybės nariams pateiks kompetentingus argumentus. Deja, regis būsime suklydę ir šiuo atveju EP narės pastaba apie patarėją žemės ūkio klausimais gal ir verta dėmesio. Kodėl susidarė tokia nuomonė? Todėl, kad patarėjo žemės ūkio klausimais veikla ūkininkams yra mažai žinoma. Gal jį kritikuojantys ūkininkai perdeda? Pateikėme I.Jankauskui klausimus ne tiek apie EP narės vertinimą, kiek apie kailinių žvėrelių augintojų ateitį. Klausėme, ar Vyriausybė prašė patarėjo žemės ūkio klausimais patarimo vertinant įstatymo projektus? Juk patarėjas turėtų patarti. Jeigu prašė – koks buvo I.Jankausko patarimas tiek dėl kailinių žvėrelių auginimo uždraudimo, tiek dėl kompensavimo, jeigu būtų priimtas toks sprendimas?

Klausėme, ar dėl šios problemos patarėjas diskutavo su ūkininkais? Jeigu taip – su kuo diskutavo, ar diskusijose ūkininkų ir pono patarėjo nuomonės sutapo?

Regis paprasti ir aiškūs klausimai. Ir sulaukėme atsakymo, apie kokį jau buvome girdėję, pavyzdžiui, iš ūkininko Jono T. (Kėdainių r.). Taigi Jonas T. mums tvirtino, kad ponas patarėjas žemės ūkio klausimais nenori girdėti jam nemalonių klausimų. Pasak Jono T., patarėjas jam paaiškinęs, kad jis yra ne ūkininkų, bet premjerės patarėjas. Suprask, su visais bendrauti jis neturintis laiko. Taip nutiko ir mums. Štai ką mums atsakė Ignas Jankauskas: „Siūlau kreiptis į LRV viešųjų ryšių tarnybą ir su ja suderinti klausimus. Dėkoju. Ignas“.

Nepasinaudojome pono patarėjo patarimu „derinti“ klausimus. Manome, kad demokratinėje šalyje nepriimtina reikalauti, kad klausimai valdininkams bei politikams būtų su kuo nors derinami. Be to, apmaudu, kad nors patarėjas jau antrus metus trina kelnes šalia premjerės, bet nežino, kad „LRV viešųjų ryšių tarnybos“ nėra. Patikėkite, LR Vyriausybėje nėra tokios tarnybos!

Kas džiaugsis Pyro pergale?

Prieš aštuonerius metus įsteigtoje Viešojoje įstaigoje „Tušti narvai“ darbuojasi penki žmonės, kurie per mėnesį vidutiniškai uždirba po 1600 eurų. Pasak organizacijos vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, kol kas pagrindiniai jų tikslai yra išlaisvinti iš narvų vištas bei kailinius žvėrelius. Dalį vištų pavyko išvaduoti, tiesa, daugelis vartotojų nepatenkinti, nes kiaušiniai gerokai pabrango. Gal todėl ir atsiliepimai apie šią organizaciją yra labai įvairūs. Kam įdomu, galite pasiskaityti: (https://rekvizitai.vz.lt/imone/tusti_narvai/atsiliepimai/ ).

G.Vaitkevičiūtė nusiteikusi griežtai, bet, regis, jau linkusi atsargiau vertinti kailinių žvėrelių augintojų reikalavimus kompensuoti nuostolius, kurie susidarytų uždarant ūkius. Kokia suma? „Tuščių narvų“ vadovė net nenori girdėti apie 210 mln. eurų sumą, net 57 mln. eurų, jos nuomone, yra per didelė suma.

Kodėl organizacija ragina uždaryti kailinius žvėrelius auginančius ūkius, o ne rengia akcijas kailius perkančių žmonių nuomonėms pakeisti? Pasak G.Vaitkevičiūtės, tokie veiksmai nebūtų efektyvūs.

Ar nenutiks taip, kad uždraudus Lietuvoje bei ES auginti kailinius žvėrelius, žmonės kailius pirks iš Kinijos, kur ši šaka vystoma rekordiniu greičiu? Taigi ar kailinių žvėrelių auginimo uždraudimas Europoje netaps Pyro pergale, t.y. abejotina pergale, kuria labiausiai džiaugsis kitos rinkos?

Rekomenduojami video