Neretai gerais norais būna ir kelias į pragarą grindžiamas. „Valstiečių laikraštis“ šių metų kovo 25 d. rašė apie Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) dar tik kojas apšylančio Andriaus Palionio ambicijas ignoruoti ne tik žemdirbių nuomones (str. „Pandemijos šešėlyje – kitoks virusas žemės ūkio ministerijoje“), bet ir ES teisės aktus. Prieš savaitę mūsų įtarimus patvirtino ir teisingumo ministras. Regis, žemės ūkio ministras turėjo nusileisti ant žemės ir savo ketinimų atsisakyti. Deja. Kokios pasekmės? Įsivaizduokime, kad nerangus dramblys įsmuko į porceliano gaminių parduotuvėlę.

Pritarimas – ne indulgencija

Kai išspausdinome minėtą straipsnį apie Žemės ūkio ministerijoje įsisukusį kitokį virusą, „Valstiečių laikraštį“ pasiekė ŽŪM paskubomis išplatintas raštas žemdirbių asociacijoms, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) „Dėl savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms“. Rašte, kaip skaidriame vandenyje, atsispindi ministerijos nerimas dėl padarytų klaidų, tačiau apie svarbiausią ir esminę klaidą jame neužsimenama. Kodėl taip elgiamasi? Prieš priimdamas ES teisės aktus pažeidžiantį įsakymą, ministras galimai nori išvengti atsakomybės ar ją bent sumažinti – gauti šalies žemdirbių asociacijų pritarimą. Tačiau net jeigu taip nutiktų, pritarimas – ne indulgencija. Taigi, ministro vardu pateiktame rašte asociacijoms paaiškinama, „kad 2020 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu pareiškėjai galės savanoriškai pasirinkti, ar skirti dalį sumos (1 Eur/ha) nuo jiems priskaičiuotos ir reikalavimus atitinkančios tiesioginių išmokų paramos ūkininkus vienijančioms ir jų interesams atstovaujančioms organizacijoms“.

Jeigu pamanėte, kad ministras nusileido ant žemės ir pakvietė žemdirbių asociacijas į diskusiją šiuo svarbiu klausimu, tai dar kartą apsirikote. Sakote, įsakymas pakenktų ilgus metus lipdytai šalies žemdirbių savivaldos sistemai ir dar labiau sumenkintų smulkiųjų ir vidutinių ūkių galimybes kovoti už savo interesus su stambiaisiais ūkiais? Jūsų nuomonė valdžiai nerūpi. Valdžia geriau už jus žino, ko jums reikia.

Ar jūs – kupranugariai?

Žemės ūkio ministro rašte žemdirbių asociacijoms juodu ant balto pateikiamas tarsi rafinuotas ultimatumas: „Jeigu nepageidaujate dalyvauti šiame paramos skyrimo procese (paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje bus matomas asociacijos pavadinimas, kurį pareiškėjai galės pasirinkti), prašome iki balandžio 13 d. atskiru kreipimusi informuoti apie tai ŽŪM. Neinformavus laikysime, kad Jūs pritariate, jog pareiškėjai 2020 m. pasėlių deklaravimo metu gali pasirinkti Jūsų organizaciją, kuriai skiria dalį savo paramos“.

Pasiaiškinkime. Žemdirbių asociacijų yra prašoma pranešti ministrui, kad jos – ne kupranugariai. Tiesiai šviesiai – jeigu pranešite, kupranugariais laikomi nebūsite, o jeigu nepranešite, tai... atsirūgs jums, kai į ŽŪM kreipsitės kokiais nors kitais klausimais. Potekstė tokia.

ŽŪM taip skubėjo, kad net nepažvelgė į kalendorių. Tarkime, kad raštą ruošę tarnautojai yra cicilikai, bet dauguma žemdirbių balandžio 13-ąją ir visą šį savaitgalį, nors ir karantino sąlygomis, švęs šv. Velykas. Taigi pasirinkimui ŽŪM galėjo paskirti kitą terminą, pavyzdžiui, balandžio 10 ar 14 d. Tačiau protingiausias sprendimas – kol nevėlu, kol neprisidirbo didesnių bėdų – įdėmiai perskaityti balandžio 2 d. pasirašytą teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus išvadą ir atsisakyti ydingo įsakymo projekto.

Demokratija ar diktatūra?

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Andriejaus Stančiko, kuris dar vadovaudamas Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) ne vienerius metus nagrinėjo žemdirbių savivaldos finansinio išsilaikymo klausimus, tik neįsigilinusiam žmogui gali atrodyti, kad tai įgyvendinti yra labai paprasta. Esą tereikia automatiškai nuo tiesioginių išmokų atskaičiuoti po 1–2 eurus už hektarą. Lietuvoje turime apie 3 mln. ha dirbamos žemės, taigi per metus teoriškai būtų įmanoma surinkti tarp 3 ir 6 mln. eurų. Tačiau, pasak A.Stančiko, kai pradedi aiškintis ir eini gilyn į mišką, tada pamatai, kad medžių (problemų) vis daugėja ir supranti, kad šį ketinimą įteisinti yra labai sudėtinga. Tiek A.Stančikas, tiek buvęs ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas šį klausimą ne kartą aptarė su Finansų ministrais ir visuomet iš jų kabineto išeidavo su didesne, nei į tą kabinetą atsinešdavo, klausimų puokšte. Žinoma, jeigu gyventume diktatoriaus valdomoje valstybėje, teisinių problemų nekiltų. Bet juk mes gyvename ne Šiaurės Korėjoje, todėl ir žemės ūkio ministras A.Palionis suklystų bandydamas įsijausti į Kim Jong Uno vaidmenį. Ministre, mes gyvename Europoje! Dar Winstonas Churchillis yra pasakęs: „Demokratija yra siaubinga valdymo forma, bet kol kas nėra sugalvota nieko geresnio.“

Andriejus Stančikas

Į teisininkus nesikreipė

Akmenėlį reikėtų įmesti ir į Seimo KRK daržą. Ten irgi svarstė žemės ūkio ministro ketinimą ir minimalia balsų dauguma pritarė. Vis dažniau išgirstame žemdirbių nuomonių, kad Seimo KRK pasiduoda stambiųjų ūkininkų organizacijų spaudimui – arba tiesiogiai, arba per lobistus. Taigi, kas nutiko?

„KRK narių nuomonės išsiskyrė. Sulaukėme žemdirbių klausimų, kodėl tylime. Tas mokestis būtų savanoriškas, tačiau kai kurie žemdirbiai yra įsitikinę, kad nuo savanoriško iki privalomo mokesčio yra tik vienas žingsnis“, – sakė Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas.

Kodėl Seimas, priimantis teisės aktus, prieš balsavimą nesikreipė į tikrai kompetentingus Seimo teisininkus?

„Nujaučiau, kad gali kilti teisinių keblumų, tačiau šiuo atveju mes išsakėme tik komiteto poziciją dėl ministro įsakymo projekto, o teisininkų išvada yra būtina, kai svarstome įstatymų pakeitimus. Tai – ministro įsakymas ir jo atsakomybė“, – paaiškino A.Stančikas.

Apakinti godumo

Regis žemės ūkio ministras ir Seimo KRK nariai neišgirdo ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio argumentų. Jis įtarė, kad šiuo klausimu labiausiai suinteresuotos yra stambiausių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių interesus ginančios organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.

V.Juodsnukis

„Jos organizuotos, susitelkusios, jų nariai iki šiol, su valstybės leidimu, buvo labiausiai remiami ES ir valstybės lėšomis. Be to, jos ir ŽŪM kasmet yra visų mūsų lėšomis šelpiamos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) akcininkės. Nejaugi Seimo nariai nesupranta, kad smulkiesiems ir daugeliui vidutinių ūkių LŽŪKT paslaugos yra neįkandamos, o jeigu ir bus, tai negi nesupranta, kad mums, smulkiesiems, gali būti daromas spaudimas, kad prisijungtume prie stambiųjų ūkininkų organizacijų ir joms skirtume vadinamąjį savanorišką mokestį?“ – rėžė V.Juodsnukis.

Kitas niuansas – nejaugi Seimo nariai taip greitai užmiršo atkurtas pirmojo ŽŪR pirmininko prof. A.Stancevičiaus pastangas visus šalies žemdirbius suburti po vienu stogu? Deja, gausiai remti, lepinti ir praturtėję bei godumo apakinti stambieji ūkininkai parodė savo tikrąjį veidą – nusprendė nebesėdėti už vieno stalo su smulkiaisiais broliais. Ūkių, kurių apyvarta skaičiuojama milijonais eurų, savininkams pasidarė sunku suprasti kelias dešimtis tūkstančių eurų apyvartą turinčių ūkių problemas. Taip žemdirbių vienybė sutrūkinėjo. Kam tai naudinga?

„Nors dabar aš politikas, esu ir žemdirbys, todėl neslėpsiu, kad dėl žemdirbių vienybės trūkumo labiausiai gali džiaugtis valdžia. Deja, posakis „Skaldyk ir valdyk“ nepaseno“, – pripažino A.Stančikas.

Atverskime kortas: vykdomoji žemdirbių valdžia yra ŽŪM, taigi pirmiausia jai ir gali būti naudingos išsiskiriančios žemdirbių nuomonės. Tokiais atvejais bet kuris ministras galės pasakyti: „Jūsų nuomonės, mielieji žemdirbiai, išsiskyrė, todėl sprendimą priimsiu AŠ.“

Nesuderinama su ES teise

Nors žemės ūkio ministras A.Palionis patarimo į Teisingumo ministeriją (TM) nesikreipė, šios ministerijos raštą apie jo įsakymo projekto neatitikimą ES teisės aktams, kaip jau minėjome, gavo. Susipažinkite ir jūs.

Galutinė teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus išvada tokia: „Projekto 25 punktu dėstomas įsakymo XIII skyrius, iš esmės, nesuderinamas su nurodytomis Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis“.

Kodėl TM ekspertai padarė tokią išvadą? Remdamiesi Reglamentais Nr. 1307/2013 32, Nr. 1307/2013, Nr. 1307/2013 4 bei ES sutarties 52 straipsniu, kartu su SESV 349 ir 355 straipsniais, ekspertai apibendrino, jog pagal bazinės išmokos paramos sistemą teisė į išmoką priklauso ūkininkui (plačiąja prasme), kuriam teisėtais pagrindais priklauso žemės valda ir kuris verčiasi žemės ūkio veikla. Todėl net ir darant prielaidą, kad ūkininkus vienijančias asociacijas pagal nacionalinę teisę laikytume ūkininkais, joms vis dėlto nepriklauso žemės valdos, už kurias apskaičiuojamos išmokos, o jų pagrindinės veiklos negalima kvalifikuoti kaip žemės ūkio veiklos. Iš to seka išvada, kad ūkininkus vienijančios asociacijos de facto ir de jure netenkina Reglamente Nr. 1307/2013 nurodytų paramos sąlygų.

TM ekspertai nurodo, kad išmokos perleidimas gali vykti tik tarp ūkininkų, turinčių teisę į išmoką. Be to, NMA privalo užtikrinti, kad su ES lėšomis susiję mokėjimai būtų atliekami tik į paramos gavėjų arba į jų teisių perėmėjų banko sąskaitas. Kitos su ES lėšų panaudojimu ūkininko nuožiūra susijusios pinigų perlaidos nėra NMA būdingos mokėjimo procedūros. Tokie mokėjimai pagal savo esmę labiau atitinka bankinių perlaidų disponuojamomis lėšomis paslaugas.

Kita vertus, ūkininkai turi teisę asmenines lėšas skirti asociacijoms pagal sutartis ar kitais civilinės teisės pagrindais. Todėl TM iš esmės stebisi žemės ūkio ministro įsakymo projektu, nes neaišku, kodėl apskritai juo siūloma reglamentuoti aptariamą klausimą, be kita ko, valstybei prisiimant papildomas administracines funkcijas ir su jomis susijusius kaštus.

Jeigu ministras A.Palionis neįvertins TM išvadų – vertinimo sulauksime iš Europos Komisijos. Tikėtina, kad prie ŽŪM vairo tada sėdės jau kitas ministras, turėsiantis kabinti dabartinio privirtą košę, žinoma, naudodamas mokesčių mokėtojų pinigus.