ES iki 2030 metų 55 proc. turės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus. Pasirengimo įgyvendinti šį tikslą priemonių rinkinio pristatymą Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) lydėjo komentarai, jog kai kurie suplanuoti tikslai dvelkia utopija, ir kad Lietuva jau dabar išmetimus yra sumažinusi net 57 proc. Žemdirbių atstovai apgailestavo, kad įgyvendinti žaliąją pertvarką jie verčiami tik vis stipriau mojuojant bizūnu – be jokių meduolių.
Atsigavimui – nulis lėšų
Europa yra deklaravusi istoriškai neregėtą siekį – iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje klimato poveikiui neutraliu žemynu. Tokį siekį lydi daugybė įvairių dokumentų ir iškeltų tikslų. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė KRK pristatė EK iniciatyvas, kurios skirtos užtikrinti, kad ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto, mokesčių politika leistų pasiekti tarpinius tikslus iki 2030 metų – ŠESD išmetimą sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990-aisiais.
„Pristatant šį dokumentų rinkinį pabrėžiamas esminis reikalas, kad tai negali būti dirbtinis dalykas. Tai turi būti ekonomikos augimui skirtos priemonės. Nuo 1990 metų ŠESD išmetimas sumažėjo 24 proc., o ekonomika augo 60 proc. Daroma prielaida ir ieškoma priemonių, kad ekonomikos augimas būtų užtikrintas ir taikant dabar suplanuotas priemones“, – aiškino L.Pilukaitė.
Akivaizdu, jog suplanuotos priemonės pareikalaus nemažų investicijų visuose sektoriuose. EK atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė nurodė vieną iš finansavimo šaltinių – ekonomikos gaivinimui skirtas lėšas, kurių Lietuvai atriekta per 2,2 mlrd. eurų. Iš jų beveik 38 proc. turėtų būti skirta žaliajai pertvarkai. Šio finansavimo šaltinio minėjimas yra gana skausmingas žemdirbiams, nes, kaip jau ne kartą rašė „Valstiečių laikraštis“, tiesiogiai žemės ūkiui iš jo neliko nieko, tik pelkių atkūrimui skirti keliolika milijonų eurų.
Šalims našta skirtinga
L.Pilukaitė pristatė, ko siekiama pramonės, transporto, atsinaujinančių išteklių energijos srityse, trumpai užsiminė apie žemės ir miškų ūkį. Ji pabrėžė, kad kuriama nauja priemonė – Socialinis klimato fondas. Jo lėšomis bus siekiama palengvinti asmenų, kuriuos pokyčiai paveiks labiausiai, finansinę naštą ir užtikrinti, kad pertvarka vyktų teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Taigi, pripažįstama, kad žalioji pertvarka sukurs daug socialinių problemų.
Pasak EK atstovybės Lietuvoje atstovės, šiame fonde 2025–2032 metais ketinama sutelkti 72,2 mlrd. eurų. „Iš pradžių tai bus įnašas iš ES biudžeto, vėliau čia bus kaupiamos lėšos iš apyvartinių taršos leidimų ir kitų pajamų, kurias generuos numatomos priemonės. Manoma, kad prie to prisidės valstybės narės, ir fondas turėtų pasiekti 144 mlrd. eurų“, – teigė ji.
G.Krušnienė: „Savi valdininkai žemdirbius spaudžia labiau nei to reikalauja Briuselis.“
Pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą EK kiekvienai ES valstybei narei paskirstė skirtingą žaliosios pertvarkos naštą. Lietuvai ŠESD išmetimų (iki 2030 metų, palyginti su 2005-aisiais) sumažinimo tikslas – 21 proc. Pavyzdžiui, Lenkijai ir Latvijai numatyta sumažinti 17 proc., Estijai daugiau – 24 proc.
Siekis – kuo daugiau lėšų
Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė priminė, kad Lietuvoje apie trečdalis minėtų žaliosios pertvarkos įsipareigojimų naštos tenka žemės ūkiui. Ji pripažino, kad Seimo patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje žemės ūkiui nubrėžtas tikslas yra didesnis nei ES pateikti įpareigojimai, – išmetimus mažinti 25 proc. Taigi, savi valdininkai žemdirbius spaudžia labiau nei to reikalauja Briuselis.
„Aplinkos ministerija supranta klimato problematiką ir tai, kad ši kryptis nedings, todėl mūsų strateginis siekis – gauti kuo daugiau lėšų transformacijai įgyvendinti“, – atvirai kalbėjo aplinkos viceministrė. Ji pridūrė, kad Modernizavimo fondas, iš kurio bus finansuojamas ir žemės ūkis, dvigubėja – nuo dabar esamų 800 mln. iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Tiesa, žemės ūkiui, tiksliau, neariminei žemdirbystei, žadama paberti trupinių – vos 30 mln. eurų.
G.Krušnienė pabrėžė, kad kitas didelis potencialus finansavimo šaltinis – Socialinis klimato fondas, tačiau dar neaišku, kiek jame bus sukaupta lėšų. „Dar didelis klausimas, ar pavyks įvesti apyvartinius taršos leidimus transporto ir pastatams naudojamų degalų sektoriuose, nes pasiūlytoms sąlygoms pritaria tik 3 šalys iš 28. Lietuva irgi nepritaria, nes reikės apmokestinti iškastinio kuro degalų tiekėjus. Tai nėra blogai, ir Vyriausybė tai numačiusi, bet problema, kad iš apmokestintų lėšų grįžtų tik ketvirtis. Tai mūsų visiškai netenkina, nes auka per didelė, o grąža maža“, – aiškino aplinkos viceministrė.
Realybė niūri
Po žaliosios pertvarkos tikslų pristatymo KRK narys
Kęstutis Mažeika sakė pasijutęs tarsi dalyvautų parlamentiniame Aplinkos
apsaugos komitete: „Apie žemės ūkį užsiminta tik keliais sakiniais, nors jam
tenka trečdalis „žaliųjų“ įsipareigojimų. Kokios čia bus priemonės ir
finansavimas? Jeigu iš Modernizavimo fondo šiemet 8 mln. eurų bus skirta
neariminei žemdirbystei, tai įvertinus, kiek kainuoja vienas padargas, maždaug
100 ūkininkų galės pasinaudoti parama.“
K.Mažeika palygino „žaliuosius“ siekius su dabartine realybe: „Štai skaitau, kad ES prašo Rusijos daugiau anglių, nes artėja šildymo sezonas. Taigi, viena ranka rodome į „žaliąją“ Europą ir Lietuvą, ruošiamės veržtis diržus, o kitą tiesiame į anglies kasyklas. Tikslas gražus, bet kalbant apie tai, kas dabar vyksta energetikos srityje, realybė pakankamai niūri ir tamsi.“
Jau pralenkė tikslus?
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis pro ausis nepraleido atsinaujinančių išteklių energijos srityje EK nubrėžto siekio – iki 2030 metų atsinaujinančios energijos dalį padvigubinti nuo dabartinių 20 proc. iki 40 proc. „Tai nėra realu, skamba utopiškai. Apskritai tas priemonių paketas kol kas nėra subalansuotas, todėl politikams reikia labai atsakingai pasižiūrėti, kokius įsipareigojimus prisiimti“, – konstatavo jis.
A.Gaižutis ištraukė aplinkosaugininkams nepatogius skaičius dėl taršos: „Apskaičiuota, kad Lietuva jau yra sumažinusi taršą net 57 proc. Ir tai, ką dabar Lietuva prisiima, jau būtų 63 proc. sumažinimas. Tai reikia žinoti ir įvertinti šnekant apie konkurencingumą, ekonominę plėtrą.“
Miškų savininkų asociacijos atstovas užsiminė ir apie miškus: „Jiems numatyta padidinti anglies sekvestravimą 40 mln. t, o tarša iš transporto ir energetikos – 3 000 mln. t. Tai neproporcingi dydžiai, tad nerealu tikėtis, kad miškais „uždengsime“ šią taršą.“
Žemės ūkiui bus riesta
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis nusistebėjo, kad KRK pristatant įsipareigojimus dėl ŠESD išmetimų sumažinimo žemės ūkis buvo paminėtas vos kelis kartus, o apie numatomų tikslų įgyvendinimo finansavimą nieko nekalbama.
„Nustebino tai, kad beveik visi komiteto nariai tai ramiai išklausė. Noriu užtikrinti, kad jeigu bus taip, kaip čia numatyta, žemės ūkio augimas bus minusinis ar net labai minusinis. O neariminė žemdirbystė, kuri siūloma kaip panacėja, yra šioks toks nesusipratimas, nes mes dar nežinome jos pasekmių“, – tvirtino J.Sviderskis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad ūkininkai dar prieš keletą metų, kai apie Žaliąjį kursą tik buvo pradėta kalbėti, šioje kryptyje matė galimybes. Dabar akivaizdu, kad užstrigta strategijų kūrimo etape, o įvairios strategijos nedera tarpusavyje. „Ta politika vis dar stipriai nesubalansuota. Dabar jau matome, kad ir EK, ir Europai atstovaujantys politikai susivokia, jog strategijos, neparemtos moksliniu pagrindimu ir įvertinimu, yra bevaisės. Kai tokių vertinimų atsirado, paaiškėjo, kad jos gali būti labai stipriai atitrūkusios nuo gyvenimo“, – kalbėjo LŪS vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kokios bebūtų teoriškai gražios strategijos, jos turėtų būti priimtos žmonių – gamybininkų ir vartotojų. „Minėta, kad ES turės gintis nuo trečiųjų šalių produkcijos ją apmokestinant, nes ES, laikydamasi Žaliojo kurso, gamins brangesnę produkciją. Tai turi suvokti ir gamybininkai, ir vartotojai“, – į laukiančias pasekmes pirštu dūrė ūkininkas.
LŪS vadovas užsiminė, kad paprastai yra derinamas botago ir meduolio principas, tačiau dabar, anot jo, virš žemdirbių galvų vis smarkiau sukamas bizūnas, o meduolio ne tik, kad nėra, bet net ir ateityje nesimato. „Žemės ūkio gamyba traukiasi, o kai kuriose srityse net tragiškai, kai kurios jau visai išnykusios. Žaliojo kurso politika turėtų visus vienodai paliesti, bet matome, kad kai kurie sektoriai, ekonomika auga, o žemės ūkyje – negeros tendencijos. Tada iškyla problema, kaip aprūpinti kaimo gyventojus pajamomis, sumažinti atskirtį. Juk skirstant lėšas kaimas nėra prioritetas“, – apie problemų kupiną kaimiškų vietovių realybę kalbėjo R.Juknevičius.