Šiemet kiek vėlavusi javapjūtė jau beveik baigta – grūdų augintojai skaičiuoja, jog liko tik nedideli plotai pupų, grikių ar kukurūzų. Nors derlius šiemet didesnis nei pernai, tačiau nuvylė jo kokybė, sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Pasak Aušrio Macijausko, pernai derlius buvo prastas, šiemet jis kiek didesnis, tačiau stebint penkių pastarųjų metų derlių, jis yra vidutinis. „Likę nedideli plotai, pagrinde yra pasibaigusi javapjūtė ir kaip ir prognozavome, derlius šiemet yra vidutiniškas. Nebuvo rekordinių derlių“, – BNS sakė A. Macijauskas.

 „Žieminių rapsų derlius šiek tiek prastesnis nei tikėjomės, kviečių, kaip ir tikėjomės, gal tik kokybė nuvylė, nes prastesnė yra, nei paprastai būna pas mus Lietuvoje, smulkesni grūdai ir kiti parametrai prastesni, dažniausiai nesiekia pirmos klasės reikalavimų“, – kalbėjo jis.

Sužinokite daugiau Vieni ūkininkai sako, kad gyventi galima, o kiti – sustingo: praėjusi vasara dar kartą įrodė seną tiesą Ruduo ir vėl pakvipo obuoliais: sodininkai skina lietuviškų obuolių derlių Dėl prastesnės kokybės sumenksta kviečių kaina, tačiau parduoti juos sunkumų nekyla. A. Macijausko teigimu, kokybei neigiamos įtakos turėjo lietinga vasara bei mažesnis pabrangusių trąšų naudojimas.

 A. Macijauskas sako, kad sudarant specialius tręšimo planus ir naudojant tam tikras technologijas galima išlaikyti tokį pat derlių su mažesniu trąšų kiekiu. „Manau, dar sekančiais metais trąšų bus naudojama mažiau, nes jų kaina neatitinka grūdų kainos, pagal trąšų kainą grūdai turėtų kainuoti daugiau. Tiesiog ūkininkai mažins trąšų naudojimą, daugiau naudos žemės tyrimus, žiūrės, kuriuose laukuose tikrai trūksta, kuriuose netrūksta“, – teigė jis.

 „Jei iki šiol tą darydavo nedaug ūkininkų, bet matome, kad ta praktika plinta. Naudojant tikslius žemėlapius tręšimo galima ir su mažesniu kiekiu trąšų pasiekti tą patį derlių, tiesiog trąšas reikia naudoti racionaliau. Aišku, tam reikia turėti ir atitinkamą techniką, kuri tą galėtų daryti, reikia investicijų. Iki šio nedaug ūkiu turėdavo tokias mašinas, kurios galėtų tręšti pagal iš anksto duot planą, pagal žemėlapį sudaryta ir labai tiksliai tik ten kur reikia ir tiek, kiek reikia“, – kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

 A. Macijauskas taip pat pastebėjo, kad trąšos šiemet brango sparčiau nei grūdų kaina. Jis tikisi, kad per dvejus metus kainos normalizuosis. „Azotinės trąšos brango 4–5 kartus, buvo momentas pavasarį, kai jos buvo šešis kartus brangesnės nei prieš metus. Tai grūdai tiek nepabrango. (...) Normali kaina, kai azotinių trąšų tona galima nusipirkti už pusantros tonos grūdų, dabar už azotinių trąšų toną reikia atiduoti daugiau negu dvi tonas kviečių, beveik tris“, – kalbėjo jis.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo pradžioje kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 308,4 euro už toną – 1,8 proc. brangiau negu prieš savaitę ir 47,6 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Rugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 0,9 proc. iki 240,3 euro, o per metus ji augo 50,7 proc. Pašariniai miežiai buvo superkami vidutiniškai po 270,1 euro – atitinkamai 3,4 proc. ir 39,9 proc. brangiau. Kvietrugių kaina siekė 275,8 euro – atitinkamai 7,2 proc. bei 60,3 proc. daugiau. Rapsų vidutinė kaina per savaitę mažėjo 4,8 proc. iki 613,7 euro, bet buvo 27,6 proc. didesnė nei prieš metus.