Nacionalinė Mokėjimo agentūra (NMA) paskutinėmis gruodžio dienomis išplatino pranešimą, kad net 30 tūkst. šalies ūkininkų turės atkurti anksčiau suartas daugiametes pievas. Tokia naujametinė „dovanėlė“ ne juokais išgąsdino ir papiktino ūkininkus.

Šį trečiadienį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) organizavo nuotolinę konferenciją apie daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimą. Joje diskutavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), NMA, žemdirbių asociacijų vadovai. Kad klausimas daugeliui aktualus, parodė ir prisijungusių diskusijai dalyvių skaičius – jų buvo beveik tūkstantis.

Bandė išsklaidyti nerimą

Ko gero, seniai žemės ūkyje nebuvo klausimo, kuris praktiškai paliestų bene visus jo sektorius. Suartų pievų atkūrimas aktualus ne tik grūdų, bet ir uogų, daržovių, gyvulių augintojams. NMA praėjusių metų pabaigoje net 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė laiškus, informuojančius apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas. Tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad laiškų gavėjų sąrašas suformuotas automatiškai, neatsižvelgiant į individualią ūkininkų situaciją. Įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo. Įpinta ir daugiau nesusipratimų. Pavyzdžiui, jeigu per pastaruosius dvejus metus keitėsi žemės savininkas, dėl pievų atkūrimo pranešimas buvo išsiųstas ir ankstesniam, ir dabartiniam žemės savininkui. 

ŽŪM teisinosi, kad šie laiškai buvo bendro informacinio pobūdžio. Esą tokią informaciją NMA privalo ūkininkams pateikti pagal Europos Sąjungos reglamentą, nors galutinio sprendimo, ar reikės atkurti išartas pievas, dar nėra – Lietuva laukia atsakymo iš Europos Komisijos (EK). Tai turėtų paaiškėti tik vasario pabaigoje.

Tvyrančią nežinomybę bandyta išsklaidyti ŽŪR surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo ŽŪM ir NMA atstovai. ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus ragino specialistus atsakyti į ūkininkų klausimus ir paaiškinti, dėl ko susiklostė tokia neapibrėžta situacija. „Nežinome, kiek tikslus pateiktas žemėlapis, ūkininkai turi labai daug klausimų ir jie tikisi atsakymų, nes jiems ši situacija sukėlė labai daug streso, atsirado daug nežinios“, – kalbėjo jis.

Įstatymas kvailas

Nuotoliniame susitikime su ūkininkais dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neslėpė, kad situacija jam nemaloni ne mažiau negu žemdirbiams. „Jaučiuosi atsidūręs tarp kūjo ir priekalo. Galiu kojomis trepsėti ir pykti, kad įstatymas yra kvailas, jis toks, mano nuomone, ir yra, bet kol jis yra, aš turiu kažkaip jį įgyvendinti. Už tai, kas įvyko prieš naujuosius metus, atsakingas reglamentas, pagal kurį mes skirstome ir valdome Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos pinigus. Jis mus įpareigoja parodyti pastangas, kad šalis siekia atkurti referencinius pievų dydžius. Mes nesakome, kad šiandien eisime į ūkius su kirviais iškirsti krūmus, kad galėtume užsėti pievas. Tai yra labai sudėtingas klausimas. Jis gerokai labiau komplikuotas nei buvo galima įsivaizduoti“, – kalbėjo žemės ūkio ministras, pripažindamas, kad išsiųstas žemėlapis sukėlė šoką, tačiau NMA pranešimai buvo tik informacinio pobūdžio. 

Neteisinga ir nereikalinga

ŽŪM Europos Komisijai jau pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą, uogų ir sodų augintojų padėtį bei kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. EK šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas. EK priėmus sprendimą, apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d. Tačiau A.Svitojus aiškino, kad reikia kalbėti apie pereinamąjį periodą, per kurį ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos. Taip pat diskusijoje iškelta mintis Vidurio Lietuvą išskirti iš kitų regionų, nes ten daugiausia klesti grūdininkystė, o Aukštaitija kartu su Dzūkija ir taip turtingos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės aspektu.

K.Navicko teigimu, numatytas pievų referencinis dydis nėra teisingas ir nėra net reikalingas, nes tiesiogiai prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo neprisideda. „Net ir kvailas įstatymas yra įstatymas, reikia jį vykdyti. Aš pasistengsiu politiniu lygmeniu Europos Komisijoje kelti šį klausimą, nes jis niekur neveda“, – ūkininkams žadėjo ministras.

Krūmus iškirsti?

Daugiamečių pievų atkūrimas sukėlė tikrą diskusijų audrą ir tarp uogininkų. Diskusijoje kalbėjo tiek patyrę uogų augintojai, tiek jaunieji ūkininkai, su parama įveisę uogų ūkius. Juos visus vienija tas pats nerimą keliantis klausimas – ar krūmus, sodinukus teks iškirsti ir vietoje jų sėti žolę. Kaip nurodė ŽŪM atstovai, nors uogininkai laukuose ir turi pasodinę daugiamečių augalų, tačiau jei ūkis nėra sertifikuotas kaip ekologinis, pagal reglamentą jiems būtų privaloma atkurti pievas.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas akcentavo, kad uogų ūkiai yra būtent tie, kurie pritraukia jaunas šeimas ir suteikia joms galimybę kurtis ir išsilaikyti regionuose. „Mano siūlymas stiprus, tačiau teisingas. Siūlau uogininkus, sodininkus išbraukti iš šio sąrašo, nes mes sodiname daugiamečius augalus, o taip pat didžiąją dalį plotų sudaro pievos, kurios prižiūrimos, šienaujamos. Juk mes uogynus organizuojame taip: metras uograkrūmių, 3–4 metrai pievos tarpueilio“, – savo poziciją išdėstė T.Gurskas.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas, laikėsi panašios nuomonės. Jis skatino prie uogininkų, sodininkų nepamiršti pridėti ir daugiamečių trumpos rotacijos želdynų savininkus, kurie taip pat gavo pranešimus apie būtinybę atkurti pievas.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis uogų augintojus ramino, kad tikrai nėra prievolės išarti uogynų ir atkurti pievų, o ar galėtų būti taikoma sankcija – tai galėtų atsakyti NMA. „Labai svarbu pasakyti, kad jei auginate uogakrūmius ar turite įsiveisę sodą, pasėję žieminius kviečius – jokios prievolės naikinti laukus ir užsėti žole nėra ir nebus“, – patikino viceministras.

Sankcijos jau šiemet

NMA atstovai patikslino sankcijų modelį. Sankcija už neatkurtas pievas 2022 m. bus taikoma žalinimo schemoje. Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. pareiškėjų, kuriems gali tekti atkurti pievas, pusės prašoma atkurti ne daugiau kaip vieną hektarą ploto. To nepadaręs ūkininkas, priklausomai nuo savo suartos daugiamečių pievų dalies, nebegautų naujos žalinimo išmokos tik už neatkurtą plotą (mažiau nei 70 eurų už ha), o tiems, kuriems atkurti reikia daugiau nei 3 ha, dar sumažės visa žalinimo išmoka (ne daugiau kaip 25 proc.).

Visi ūkininkai, kurie anksčiau gavo pranešimus apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas, bus dar kartą informuoti individualiai, ar jiems reikės atkurti pievas, įvertinus visus atvejus ir galimas išimtis.

NMA paviešintame žemėlapyje nurodyti visi plotai, kur daugiamečių pievų plotų neliko. NMA skaičiavimu, atkurti reikės tik apie pusę ploto, o tai padaryti galima ir nebūtinai ten, kur pievos buvo suartos – tai galima padaryti ir kitame plote arba deklaruojant visiškai naujus pievų plotus.

Nesusipratimai įvairiuose sektoriuose

Avių augintojas Petras Šiaučiūnas atkreipė dėmesį į jau matomas reglamento spragas. Jis pasakojo per pastaruosius metus didinęs avių bandą, o joms išmaitinti įsigijo ir daugiau žemės. Per dvejus metus pievų plotus nuo 109 ha išplėtė iki 200 ha, tačiau pagal NMA žemėlapius jam reikia atkurti 50 ha pievų. „Kažkur galai nesueina, nes pievų pas mane kaip tik atsirado daugiau. Tokie sprendimai mane labai gąsdina“, – atvirai kalbėjo jaunasis ūkininkas.

Vytautas Buivydas, ŽŪR vicepirmininkas, pristatė ir jo kolegos jaunojo ūkininko Vytauto Abukausko atvejį. „Jis norėjo auginti mėsinius galvijus, tačiau šios minties atsisakė, nes tam reikia milžiniškų investicijų į mėšlides, tvartus. Dėl to jis nusprendė auginti pluoštines kanapes, iš vieno jų hektaro jis gauna iki 5 tūkst. eurų pajamų. O dabar jis gavo pranešimą, kad pievas reikės atkurti ir tai iš dalies stabdo jo pelningą verslą, kuris buvo aktyviai skatintas“, – stebėjosi V.Buivydas.

Surasti „iškritusias“ pievas

Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, reaguodamas į susiklosčiusią padėtį dėl suartų pievų, ironizavo: „Gyvulininkystė yra prioritetas, bet didesnes išmokas mokėjome už ražienas“, – aštriai kritikavo veikusias paramos schemas, kurios vedė prie dabartinės situacijos. „Esu įsitikinęs, kad daugiametės pievos, ganyklos buvo suartos, nes ekonomiškai jų laikyti neapsimokėjo, todėl reikia didinti išmokas už daugiametes pievas. Reikia taip pat atkreipti dėmesį į 20 tūkst. ha pievų, kurios realiai Lietuvoje yra, tačiau  jos nebuvo deklaruotos“, – kalbėjo J.Kuzminskas, svarstydamas, kad jeigu vėl leistume pievas mulčiuoti, nedeklaruotos pievos sugrįžtų į oficialią statistiką. NMA l. e. p. kanclerė Enrika Raibytė pažadėjo, kad visi išsakyti atvejai bus nagrinėjami ir ieškoma sprendimo, į daugelį techninių ar atskirai iškilusių klausimų bus pasistengta atsakyti bendradarbiaujant su ŽŪM. Taip pat kiekvieną situaciją ji sakė pasižymėjusi, ir ūkininkams svarbūs klausimai bus sprendžiami.

Atkurti kitame savo valdos plote

VL primena, kad nearti daugiamečių pievų visos Europos Sąjungos šalys narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo dar nuo 2015 metų. Tai viena iš sąlygų ūkininkams gauti žalinimo išmokas. Jeigu valstybės mastu deklaruojamų pievų plotas, palyginti su 2015 metais, sumažėja daugiau nei 5 proc., valstybė narė privalo pradėti pievų atkūrimo mechanizmą. Taip atsitiko ir Lietuvoje.

NMA, įvertinusi 2021 m. deklaravimo duomenis, nustatė, kad daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu santykiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc.

NMA pranešė, jog jei Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, pareiškėjams, kurių 2021 m. deklaruotas plotas, vadovaujantis dvejų ankstesnių metų deklaravimo duomenimis, buvo pakeistas iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius (ariamąją žemę arba sodus ar uogynus), reikės suartas pievas atkurti. Tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.