Prieš trejus metus kėlėme ambicingus tikslus, kad kuo daugiau darželių ir mokyklų būtų aprūpinti vietiniais ekologiškais produktais. Pandemijos akivaizdoje, kai vis daugiau dėmesio skiriame sveikai mitybai, imuninei sistemai stiprinti, tikėjomės ir sveikos mitybos šuolio ugdymo įstaigose. Tačiau pasitinkant naujuosius mokslo metus absoliučios daugumos darželinukų, mokyklinukų lėkštėse ekologiškų produktų nė su žiburiu nerasime. Ekologinių ūkių atstovai pabrėžia, kad yra pajėgūs išmaitinti ikimokyklinukus ir mokinius, tačiau laukiant proveržio privalo 90 proc. produkcijos eksportuoti.

Maitinimas brango dvigubai

Ne be reikalo teigiama, kad darželyje prasideda pirmoji gyvenimo mokykla. Kokius įgūdžius vaikams įdiegsime nuo mažų dienų, tikėtina, jais mažieji vadovausis ir paaugę. Nuo 2018 m. dviejuose Ukmergės vaikų lopšeliuose-darželiuose – „Nykštuke“ ir „Žiogelyje“ – vaikai kasdien valgo maistą, paruoštą iš ekologiškų produktų. Tai buvo vietos valdžios, ūkininkų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyva. Geras pavyzdys užkrėtė ir kitus miesto darželius. Šiemet visi Ukmergės darželiai ruošiasi vaikams tiekti ekologiškus produktus, kurie sudarys 80 proc. raciono.

Ekologišką duoną, kruopas, pieną, daržoves, vaisius ir mėsą Ukmergės lopšelio-darželio „Žiogelis“ auklėtiniai valgo jau treti metai iš eilės. Darželio direktorei Birutei Jucevičienei šiandieną didžiausias rūpestis, kad gaunama parama nesibaigtų, mat ekologiškas maistas yra dvigubai brangesnis už tiektą anksčiau. Palyginimui: darželinuko dienos maistas anksčiau atsiėjo 2,72 Eur, dabar – antra tiek. Direktorė atvirai sako, kad savivaldybė vargu ar atrastų papildomų lėšų kokybiškesniam maitinimui, o vaikų tėvai taip pat neišgalėtų skirti tiek lėšų. „Dabar man vienintelis klausimas – kas, jei finansavimas bus nutrauktas? Būtų puiku, jei sveikesnis maistas būtų tiekiamas ir mokyklose. Manau, turime kalbėti apie tai, kaip išlaikyti tęstinumą, o ne kaip sėkmingą patirtį nutraukti“, – įsitikinusi darželio vadovė.

Kelių ministerijų klausimas

Finansų klausimą, anot Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Sauliaus Daniulio, padėtų išspręsti Vyriausybė, nes ekologiško maisto tiekimas turėtų būti ne tik ŽŪM, bet ir Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atsakomybė. „Valgydami sveiką maistą vaikai rečiau serga, turi mažiau alergijų, todėl jiems reikės mažiau kompensuojamųjų vaistų. Be to, kai vaikai serga, vienas iš tėvų turi likti namuose, vadinasi, jis nedirba. Maža to, vartojant ekologišką maistą susidaro mažiau maisto atliekų, nereikia ieškoti, kur jas utilizuoti, produkcija greičiau įveikia atstumą nuo tiekėjo iki stalo. Taigi, ar tai turėtų būti tik ŽŪM atsakomybės klausimas?“ – pabrėžia ekologinių ūkių atstovas.

Tuo metu ŽŪM specialistai tikina, kad bent artimiausiu laiku finansinės injekcijos nenutrūks. Parama pagal taisykles skiriama iš valstybės biudžeto lėšų, šiam tikslui 2019 m. skirta 186 tūkst. Eur, 2020 m. – 571 tūkst. Eur, 2021 m. – 1,008 mln. Eur. Numatyta proporcingai didinti lėšas ir 2022 bei 2023 m.

Vaikai serga rečiau

Pereiti prie ekologiško maitinimo, pasak B.Jucevičienės, teko palaipsniui. Darytos degustacijos ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, kalbėta, derinta, kokius produktus vaikai mėgsta, kaip maistas turėtų būti patiekiamas. Šiandieną darželinukai pietus valgo švediško stalo principu, o nesuvalgytas įvairiausiomis formomis supjaustytas paprikas, ropes, morkas ar kitas daržoves mielai triauškia popietinių veiklų metu. Toks pusryčių ir pietų pateikimo būdas padėjo iki minimumo sumažinti maisto atliekų kiekį, tad nebereikia sukti galvos, kur jas utilizuoti.

Visoje Lietuvoje sveiku, kokybišku lietuvišku maistu vaikus maitinti panoro tik 45 darželiai ir pradinio lavinimo mokymosi įstaigos. ŽŪM skaičiavimu, produkciją iš ūkininkų Lietuvoje galėtų pirkti 58 privatūs ir 679 valstybiniai darželiai, taip pat 20 privačių ir 447 valstybinės mokyklos.

Darželio vadovė pastebi ir dar vieną ekologiškos mitybos naudą. Jau antraisiais metais vaikams tiekiant Lietuvoje išaugintą produkciją, šaltuoju metų laiku vaikai mažiau sirgo, žymiai pagerėjo vaikų darželio lankomumas.

Trūksta kai kurių produktų

B.Jucevičienė tikina, kad Ukmergės darželiams pasisekė, jog rajone yra nemažai ekologinių ūkių, kurie ir užtikrina pastovų įvairių prekių tiekimą. O štai kitiems rajonams tai savotiškas kliuvinys – ekologinių ūkių nedaug, o šioje programoje gali dalyvauti tik ekologinį ar nacionalinės kokybės produktų sertifikatą turintys ūkiai. „Mes patys pirmieji Lietuvoje gavome Viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo sidabrinį ženklą. Mūsų vaikų maitinimas iki 80 proc. yra ekologiškas. Tačiau norint pirkti dar daugiau ekologiškos produkcijos, nemažas iššūkis jos gauti. Galbūt tai sausos vasaros pasekmė, tačiau pastaruoju metu sunku gauti ekologiškų bulvių, morkų“, – iššūkių neslepia darželio direktorė, pabrėždama, kad šiemet stengsis dar labiau kelti ekologiškų produktų kartelę siekiant auksinio ženklo.

Ekologijos lašas jūroje

Tikėtasi didelio proveržio ir kitose mokymo įstaigose, tačiau idėja susižavėjo tik pavieniai darželiai atskirose savivaldybėse. LEŪA vadovas Ukmergėje pasiektą rezultatą vadina didžiule sėkme, o štai padėtį likusiose Lietuvos savivaldybėse laiko apverktina. Pasak jo, Kaune ir Klaipėdoje ekologiškai maitinti vaikų nepanoro nė vienas darželis, Vilniuje vos vienas. Pašnekovas suskaičiavo, kad visoje Lietuvoje sveiku, kokybišku lietuvišku maistu vaikus panoro maitinti tik 45 darželiai ir pradinio lavinimo mokymosi įstaigos. ŽŪM skaičiavimu, produkciją iš ūkininkų Lietuvoje galėtų pirkti 58 privatūs ir 679 valstybiniai darželiai, taip pat 20 privačių ir 447 valstybinės mokyklos.

„Daugeliu atvejų savivaldai, miesto merams vaikų maitinimo klausimas visiškai neįdomus. Gal jų vaikai, anūkai jau neina į darželius, pradines mokyklas, todėl jie ir neturi jokio intereso. Be to, pastebiu, kad ir darželinukų tėvams visai nusišvilpti, kas vaikams bus padėta ant stalo. Jeigu darželiai, pradinės mokyklos gali gauti finansavimą, kodėl tėvai tyli? Kodėl nėra keliami klausimai darželio vedėjai, savivaldai? Finansavimas skiriamas, bet iš mirties taško šis klausimas vos juda. Matyt, nėra noro papildomai dirbti – reikia pildyti daugiau dokumentų, buhalterei daugiau darbo, todėl kam apsikrauti?“ – nenoro vaikų mitybą papildyti sveika, ekologiška produkcija nesupranta S.Daniulis.

Tik dvi „kregždės“

Lazdijų r. savivaldybės merė Ausma Miškinienė pripažįsta, kad ši tema jų savivaldybei aktuali. „Esame išties ryžtingai nusiteikę ir siekiame, kad visose mūsų rajone esančiose ugdymo įstaigose vaikai būtų maitinami sveika, vietine produkcija. Žengiame žingsnis po žingsnio. Jau antri metai Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos bei Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuose patiekalai ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams gaminami iš ekologiškų arba nacionalinės kokybės produktų. Planuojama, kad iki kitų metų produktais, pagamintais iš minėtų žaliavų, maitinsime visų Lazdijų rajono ugdymo įstaigų mažiausiuosius“, – planais dalijasi merė.

Bus siekiama viešuosius pirkimus perleisti pačioms mokymo įstaigoms. Siekdami šio tikslo investuojame į mokyklų valgyklų atnaujinimą ir mokinių maitinimu įpareigojame rūpintis pačias ugdymo įstaigas. „Jau artimiausiu metu visų vaikų maitinimu rūpinsis ugdymo įstaigos, o valgyklos nebus nuomojamos privačiam verslui. Dėl to pasiekti tikslą vaikus maitinti sveikais, lietuviškais, iš kuo arčiau ugdymo įstaigos užaugintų žaliavų pagamintais patiekalais bus daugiau galimybių“, – užtikrino A.Miškinienė.

Achilo kulnas – logistikos centrai

S.Daniulio teigimu, ekologiška produkcija būtų labiau susidomima, jei pastarieji regionai turėtų daugiau logistikos centrų, į kuriuos ūkininkai atvežtų savo produkciją. Paprastai sakant, tokiu būdu produkcija būtų priartinama prie vartotojų. Tačiau kol kas didelė dalis paramos nubyrės logistikos centrams, statomiems prie didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. „Vilniuje tik vienas darželis, kuris ima mūsų produkciją. Tad paskaičiavus bus trys logistikos centrai vienam darželiui. Manau, kad tokius logistikos taškus reikia traukti arčiau regionų, kur yra daugiau ūkininkų. Iš regionų sukrovus prekes į mikroautobusą, puikiausiai galima jas pristatyti ir į didmiesčius. Paskaičiuokite, kiek mieste kainuoja žemė, kiek atsieis statybos ir t. t.“

Išmaitintų ir kariuomenę, ir mokinius

Net jei ir šį rudenį daugiau darželių panorėtų vaikus maitinti kokybiškiau, taip greitai lėkštes pripildyti ekologiška lietuviška produkcija nepavyktų. S.Daniulis pabrėžia, kad tam reikia padaryti namų darbus ir apie poreikį ūkininkus turėtų įspėti dar pavasarį. „Kalbame su darželiais ir jeigu jie nori nuo rudens pradėti vaikus maitinti ekologiškai, tai turi nuspręsti pavasarį. Tai padėtų jiems gauti geresnę kainą, o ūkininkams planuoti darbus. Jeigu šiandien atsirastų didelis poreikis, tai padaryti būtų įmanoma. Atsiras verslo įmonės, kurios įveš ekologiškos produkcijos. Tačiau čia turėtume atvirai ir aiškiai atsakyti, ar tai atitiks trumpąsias maisto tiekimo grandines, Žaliąjį kursą ir už kokią kainą ta produkcija būtų perkama. Žiūrint iš esmės, mūsų ekologinis sektorius galėtų drąsiai išmaitinti visas mokyklas, darželius, ligonines, kariuomenę, bet mums tenka 90 proc. produkcijos eksportuoti, nes čia jos niekam nereikia“, – pabrėžia LEŪA vadovas.

Pasak S.Daniulio, teisės aktai, viešieji pirkimai neturėtų tapti kliūtimi organizuojant sveikesnį vaikų maitinimą. Jis pastebi, kad kai kur savivaldos atstovai jais prisidengia norėdami išlaikyti seną tvarką, tačiau viešųjų pirkimų eilutes jie gali pakreipti taip, kaip nori: „Teisės aktai leidžia pačiam parašyti, ko nori. Norite pigiausios prekės – parašykite „pigiausia ekologiška prekė“. Viešuosius pirkimus galima išskaidyti, bet čia jau atsiranda papildomas darbas“, – per ilgus metus nusistovėjusią tendenciją mato S.Daniulis.

Reikalingas platesnis asortimentas

ŽŪM pabrėžia, kad už vaikų maitinimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Reglamentuodama vaikų maitinimą vaikų ugdymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja pirkti maistą trumposios grandinės principu, taip pat ekologiškus, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus maisto produktus. Šiuo metu svarstomas šių dokumentų keitimas.

„Viešuosius pirkimus vykdo pačios ugdymo įstaigos arba savivaldybė. Ten, kur savivalda prisideda ir labiau skatina naudoti vietinius kokybiškus produktus, matomi ir geresni rezultatai. Todėl manome, kad vienas iš pagrindinių veiksnių yra glaudus vietos ūkininkų bei savivaldos bendradarbiavimas“, – aktyviau kalbėtis su savivaldos atstovais ragina ŽŪM specialistai.

Lazdijų r. savivaldybės merės nuomone, tam, kad daugiau minėtos lietuviškos produkcijos būtų patiekiama į ugdymo įstaigas, tokia produkcija turėtų patekti ir į kitas įstaigas (socialinių paslaugų centrai, ligoninės ir pan.). Kad taip būtų, A.Miškinienės manymu, reikia dviejų dalykų. Visų pirma – didesnės šių produktų kiekinės ir asortimento pasiūlos, kurią užtikrinti turėtų ūkininkai. Taip pat svarbu, kad siekis maitinti vaikus ir kitas socialiai jautrias grupes taptų ne formaliu, o realiu tiek valstybės, tiek savivaldos prioritetu.