Kuo valdžia deda daugiau pastangų ekologinių ūkių plėtrai, tuo jų dar labiau mažėja. Praėjusiais metais ūkiuose ekologiška produkcija buvo auginama 242 200 ha, nors dar prieš metus – 275 842 ha. Pernai ekologinių ūkių sumažėjo 10 proc. Iš jų ekologiškai ūkininkauti atsisakė 9 proc. 100–200 ha, 23 proc. – 200–300 ha ir net 29 proc. – 300–500 ha dydžio ūkių. Didelė tikimybė, kad tokios tendencijos išliks ir šiemet.

Sumenko grūdų eksporto apyvartos

Žemės ūkio kooperatinė bendrovė (ŽŪKB) „Bio LEUA“, įkurta 2018 metais, dabar vienija per 30 ūkių iš visos Lietuvos. Bendrovės direktoriaus Nikolajaus Dubnikovo teigimu, ūkininkaujančiųjų ekologiškai Lietuvoje mažėjimo priežasčių toli ieškoti nereikia – ūkiai susiduria su biurokratija, konkurencija, lūkesčių neatitinka produkcijos kainos ir paklausa.

Vadovo teigimu, produkcijos paklausa mažėja daugiausia stambiųjų grūdinių augintojų sąskaita. Per šį kooperatyvą ekologiniai ūkiai produkciją eksportuodavo į Vakarus, tačiau ekologinių grūdų paklausa Vakaruose sumažėjo. Prieš porą metų, kada buvo išaugusios įprastiniu būdu auginamų grūdų supirkimo kainos, deja, ekologinių grūdų kainos nekilo, o kai kurių kultūrų – net susilygino su chemizuotų grūdų kainomis. Negana to, nepadidėjo ir ekologiniam ūkininkavimui iš ES paramos lėšų skiriama dalis.

Taip pat ūkiams iššūkių kelia gana sudėtingas ūkių sertifikavimo procesas. „Ekologiniams ūkiams keliami tikrai aukšti reikalavimai. O kartais Lietuvoje taikomi reikalavimai dar aukštesni, nei reikalauja ES reglamentas. Ar produktas sertifikuotas Lietuvoje, ar kitoje šalyje, nesukuria jokios pridėtinės vertės galutiniam produktui. Anksčiau net iš trečiųjų šalių atkeliaudavę grūdai būdavo ženklinti ekologiniu europiniu sertifikatu“, – padėtį aiškino N.Dubnikovas.

N. Dubnikovas: „Kooperatyvas užsiima ne vien grūdinių kultūrų eksportu – turi ir kitą nuoseklią kryptį: ekologiški produktai pasiekia vietos vartotojus trumposiomis grandinėmis. Manau, kad šis kelias ateityje yra labai perspektyvus.“

Direktoriaus pastebėjimu, kai mažėja ekologinių grūdinių kultūrų eksporto apimtys, tai turi įtakos ir „Bio LEUA“ veiklai – tiek besijungiančių į kooperatyvą ūkininkų pajamoms, tiek paties kooperatyvo, nes kooperatinė bendrovė gyvena iš komisinių už parduotą produkciją. Prieš keletą metų grūdų augintojai sukurdavo net apie 90 proc. visų kooperatyvo pajamų. Daugiausia grūdų eksportuodavo į Vokietiją ir Austriją. 2020 metais eksportuota per 7 300 t ekologinių grūdų, o vidaus rinkoje kooperatinė bendrovė pardavė apie 400 t grūdų.

Be to, anot N.Dubnikovo, šiuo metu jau nėra ir planuoto kooperatyvo narių gretų didėjimo, nors steigiant kooperatyvą situacija buvo kardinaliai priešinga, nei yra dabar. Galimų kandidatų įstoti į ŽŪKB yra, bet tokių – labai nedaug. Šeštus metus skaičiuojanti ŽŪKB „Bio LEUA“ išaugo iš kūdikio amžiaus, jai ankstyva vaikystė ir kooperatyvui augimas dar būtinas.

Koks yra išsigelbėjimas?

Anot vadovo, jų kooperatinės bendrovės veiklos rezultatai atspindi situaciją ir rinkoje, ir visoje ekologinės produkcijos gamybos aplinkoje. Kooperatyvas užsiima ne vien grūdinių kultūrų eksportu – turi ir kitą nuoseklią kryptį: įvairūs ekologiški maisto produktai pasiekia vietos vartotojus trumposiomis grandinėmis. „Manau, kad šis kelias ateityje yra labai perspektyvus. Trumpųjų grandinių srityje mes turime nuoseklų augimą“, – kalbėjo N.Dubnikovas.

Susidomėjimas ekologine produkcija Lietuvoje kasmet pamažu auga. Programoje dalyvauja ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios gauna paramą už vaikų maitinimą ekologiškais produktais, o ŽŪKB „Bio LEUA“ dalyvauja šiame projekte kaip produkcijos tiekėja. Tiesa, N.Dubnikovas pastebėjo, kad kooperatyvas nėra tarpininkas tarp ūkininko ir vartotojo. Jis yra ūkininkų kolektyvinis darbo įrankis tam, kad būtų paprasčiau ir lengviau įgyvendinti rinkos, biurokratinius reikalavimus, kurie pavieniui ūkininkui dažnai neįveikiami. Tad, jeigu nori dalyvauti šitoje grandinėje, reiškia, turi kooperuotis. Ir kooperatyvas padeda.

„Šie žingsniai pasiteisino, bet visada norisi dar geriau. Pradėjus vystyti šią kryptį, lūkesčiai buvo gal ir didesni, o augimo tikėjomės didesnio ir spartesnio, bet jis yra toks, koks yra. Augimą diktuoja rinka, lemia kiti niuansai. Tačiau iš esmės mūsų ūkininkams, gamintojams, augintojams, produkcijos perdirbėjams ši sritis yra vienintelis išsigelbėjimas, nes gyvenimas rodo, kad vien grūdinių kultūrų, kaip žaliavinės produkcijos, realizacija, orientuota į eksportą, ekologijos tikrai neišlaikys ir neišgelbės“, – apie perspektyvas kalbėjo N.Dubnikovas.

Be projekto, orientuoto į šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pasak N.Dubnikovo, yra kitas, ne mažiau svarbus ir apimtimi gal net didesnis bei perspektyvesnis projektas – viešieji pirkimai, orientuoti į žaliuosius pirkimus, į trumpąsias grandines. Jų įgyvendinimas teigiamos įtakos turi ir asortimento kitimui, jo įvairovei – tam, ką ūkininkai gali pasiūlyti, taip pat produkcijos kiekiams.

Be to, ūkininkams atsiranda galimybė savo ūkių aukštesnės pridėtinės vertės produktus realizuoti vietos rinkoje. „Tai ypač svarbu, nes mums konkuruoti su iš kitų šalių atvežta ekologiška produkcija, taip pat – ir kitose šalyse su vietos produkcija, yra labai sudėtinga, o daugeliu atvejų net neįmanoma“, – tikino „Bio LEUA“ direktorius.

Sugebėjo sumažinti išmokas

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko Mindaugo Petkevičiaus nuomone, šalies valdžia ekologinių ūkių plėtrai deda per mažai pastangų. LEŪA yra pateikusi ne vieną pasiūlymą, kuris galbūt lemtų naujų ekologinių ūkių kūrimąsi ir anksčiau įsikūrusiųjų nesitraukimą iš ekologinio ūkininkavimo, tačiau į asociacijos siūlymus atsižvelgiama ne visada. LEŪA vienija įvairių krypčių ekologinius ūkius – daržovių augintojus, gyvulininkystės ūkius – mėsininkus ir pienininkus, grūdininkus ir visų kitų krypčių ūkininkus.

M.Petkevičius: „Valdžia neįsiklauso į socialinių partnerių siūlymus. Tiesiog jie mano, kad yra 100 proc. teisūs ir padarę viską, ką galėjo padaryti, bet taip nėra.“

„Valdžia neįsiklauso į socialinių partnerių siūlymus. Tiesiog jie mano, kad yra 100 proc. teisūs ir padarę viską, ką galėjo padaryti, bet taip nėra. Kalbu apie pinigus ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Jie net sugebėjo sumažinti ekologiniam ūkininkavimui skirtus pinigus, perkeldami juos kitur, numatyti mažesnį remtiną plotą iki 2027 metų, sumažinti ūkiams finansavimą“, – teigė M.Petkevičius.

Dėl prastėjančios situacijos retėja LEŪA narių gretos – asociacija sulaukia vieno kito prašymo išstoti iš asociacijos, nes kai kurie ūkiai nutraukia ekologinį ūkininkavimą, bet kol kas tai dar nėra masinis reiškinys. Tam, kad Lietuvoje augtų ekologinių ūkių skaičius, pasak M.Petkevičiaus, turėtų būti sąžiningai paskaičiuota kompensacinė išmoka už ekologinį ūkininkavimą, už patirtas išlaidas ir negautas pajamas. LEŪA vadovo pastebėjimu, skaičiuojant gali būti padarytos klaidos ar tiesiog neįsigilinta. „Labai tikimės, kad kažkas atkreips į tai dėmesį ir ateityje tos klaidos bus ištaisytos“, – VL teigė LEŪA vadovas.

LEŪA padeda ūkiams, susiduriantiems su produkcijos realizacijos sunkumais. „Mes daugiau dirbame prie galimybių parduoti per viešuosius pirkimus. Bet vėlgi atsimušame į dvi ministerijas – Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kurioms atrodo, kad skatinti ekologinį ūkininkavimą nėra prioritetas. Jos sulygina ekologinį ūkininkavimą su Nacionalinės kokybės produktų (NKP) gamyba, taip pat prilyginami su geografinę nuorodą turinčiais produktais, kurie gali būti auginti kaip įprastiniai.

Mes sakome, kad tausodami gamtą, vandenis ir ūkininkaudami ekologiškai turėtume turėti pirmumo teisę viešuosiuose pirkimuose, kad pirkėjai ieškotų ekologiškų produktų, ir tik jų nesant, galėtų pirkti ir NKP, ir su geografine nuoroda žymėtus produktus. Tiesiog suteikti kaip ir pirmumo kriterijų. Nemanau, kad tai būtų sudėtinga padaryti, nes tai centralizuota pirkimo organizacija, viskas aiškiai matyti – pateiki užklausą ir gauni atsakymą. Tada arba perki, jei yra, arba, jei nėra – neperki“, – aiškino LEŪA pirmininkas.

M.Petkevičius minėjo, jog ir jo šeimos mišrus ūkis – ekologinis. Dirba apie 200 ha žemės, kartu su prieaugliu augina apie 120 gyvulių, iš jų – apie 50 karvių. Patys ekologiškai augina grūdus, ekologiškos ir pievos.

„Parduodame žaliavą – pieną, nes gaminti iki galutinio produkto yra milžiniškas darbas, tam reikia skirti laiko, noro, nėra taip paprasta. Pagaminti visi galime, bet kasdien gaminti ir dar parduoti– jau visai kiti užmojai“, – VL sakė M.Petkevičius. Ekologišką pieną Petkevičių ūkis parduoda kooperatyvui „EKO tikslas“, kuris 80 proc. pieno žaliavos parduoda užsienyje, o 20 proc. – Lietuvoje.

Stringa žodis „tvarumas“

Vienas pirmųjų ekologinio judėjimo pradininkų Lietuvoje, Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys įsitikinęs, kad ekologinis ūkininkavimo būdas jau yra aukštesnis „pilotažas“ – ūkiuose taikomi visai kiti technologiniai sprendimai – be augalų apsaugos priemonių ir mineralinių trąšų, todėl yra ką veikti. Jo nuomone, dabartinė šalies valdžia deda pastangų, kad ekologiniai ūkiai gyvuotų, bet iki pilno sumanymo išpildymo – dar toli gražu. Tam, kad Lietuvoje augtų ekologinių ūkių skaičius, o ne mažėtų jau esančių, pasak V.Genio, reikia tinkamo valdžios požiūrio į šią ūkininkavimo sritį.

Ekologinio ūkio šeimininko V.Genio teigimu, dabar žodį „tvarumas“ deda bet kur. Jam pačiam kiek keistokas tvarumas, kai kalbama apie chemizuotą ūkį, kuriame – žymiai paprasčiau. Naudojant tiesioginę sėją visas „judėjimas“ sukasi apie kombainą, sėjamąją ir purkštuvą. „Valdyti kenkėjų, piktžolių, ligų plitimą naudojant augalų apsaugos priemones yra paprasčiau ir žymiai lengviau. Galima kiek sumažinti „chemijos“, trąšų naudojimą, galima kitur visai nieko nedaryti ir tuoj gali būti tvarus. Todėl kai kurie ūkininkai ir renkasi tokią išeitį, atsisakydami ekologinio ūkininkavimo“, – tikino ūkininkas-ekologas.

V.Genys: „Mūsų, ekologiškai ūkininkaujančių, tiktai apie 8 proc., lobizmas vyksta ir chemizuoti ūkiai nugali. Negalima per daug didelių priekaištų siųsti ir ministerijai, bet ji „abrakadabra“ galėjo spręsti ir kitaip.“

Mat ūkininkaujant ekologiškai, reikalavimai yra kur kas griežtesni. Pasak V.Genio, privaloma taikyti sėjomainą, be kurios niekaip neišsiversi, nes būtina išlaikyti humuso ir maisto medžiagų balansą. „Maisto medžiagų balansas ekologijoje – maistas dirvožemio gyventojams: skaldytojams, vartotojams ir gamintojams. Ir CO₂ yra maistas augalui, bet reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kad būtų išnaudota fotosintezė“, – aiškino pašnekovas.

Mat ekologiniame ūkyje augalų apsaugos priemones, trąšas tenka gamintis pačiam per sėjomainą, per daugianarius pasėlius, per įsėlius, posėlius, valdant organinių medžiagų, taip pat ir azoto, ciklus, nes salietros ekologiniai ūkiai nenaudoja. Vietoj jos – rotacinė sėjomaina bei iki 30 proc. žemės panaudojimas rizikų valdymui ir trąšų pasigaminimui.

„Kiekvienas gaspadorius mato, jeigu ekologiškai ūkininkaudamas gauni tą patį kompensacinį mechanizmą, o dirbi žymiai daugiau, gaminiesi trąšas ir gauni panašaus dydžio kompensaciją, kaip ir chemizuotas ūkis, bet derlius būna 2 t/ha mažesnis, tada ekologiniams ūkiams labai „skauda“. Todėl ir susiformavo tokia situacija, nes visi moka skaičiuoti. Kam užsiimti ekologišku ūkininkavimu, jei naudodamas „chemiją“ ir tvariai ūkininkaudamas, dalyvaudamas įvairiose ekoschemose, gali gauti vos ne tiek pat“, – paprastai ir aiškiai situaciją apibūdino 43 metus žemės ūkiui atidavęs V.Genys.

Susijungę šeši ūkiai

Ukmergės rajone V.Genys puoselėja ekologinės augalininkystės-sėklininkystės ūkį, tačiau žemę dirba ne vienas, o kartu su bendraminčiais. Jo teigimu, nuo 2010 metų sujungė techniką ir sėjomainą. Kooperatyvo nėra sukūrę, bet lakstyti kiekvienam atskirai į kiekvieną žemės gabaliuką, anot V.Genio, buvę iškastinio kuro deginimas be reikalo. Toks pasirinktas būdas mažina degalų panaudojimą iki 30 proc. Susijungę sukūrė bendrą devynių laukų sėjomainą ir jungia šešių ekologinių ūkių savininkus.

Pasak V.Genio, tokiu keliu pasukę rado neblogą išeitį – reikia mažiau degalų, mažiau žmonių, į tą patį lauką lėkdavo visi, o dabar jungia iš viso apie 2 tūkst. ha žemės ir visi ūkininkauja kartu. Kai laikas derlių nuimti, jį ima vėl bendrai. Tada derlių pasidalina pagal turimą plotą. Per visus šešis ūkius pasigamina didesnius kiekius produkcijos, gali didesnius kiekius siūlyti pardavimui, taip ir rinkoje solidžiau atrodo.

„Iš pradžių buvo sudėtingiau, nes lyg kiekvienas savininkas pardavinėja derlių atskirai, bet kai paaiškini, atvažiavę pamato, kad tai yra vienas masyvas, viena strategija, tie patys tikslai, todėl dabar tų rūpesčių jau nėra. Suformuojame žymiai didesnę produkcijos pardavimo partiją. Tada galima derėtis ir dėl kainos“, – pasakojo V.Genys, neneigęs, kad sėklininkystės srityje neapsieina be tarpininko – tuo užsiimančios UAB „Agrolitpa“.

Ūkininkas minėjo, kad šiemet auga du laukai gerai peržiemojusių žiemkenčių, du laukai daugiamečių žolių sėklai, taip pat žiemkenčių sėklai, bus du laukai vasarojaus – irgi sėklai, du laukai kmynų, nes jie – dvimečiai augalai, ir vienas laukas – pūdymas.

„Mūsų, ekologiškai ūkininkaujančių, tiktai apie 8 proc., lobizmas vyksta ir chemizuoti ūkiai nugali. Negalima per daug didelių priekaištų siųsti ir ministerijai, bet ji „abrakadabra“ galėjo spręsti ir kitaip“, – situaciją vertino V.Genys.

Jo teigimu, žmogus iš prigimties yra toks – jei gali padaryti paprasčiau ir gauti daugiau, tai kodėl to nedaryti. Jis pats pernai pavasarį „svėrė“, ar tęsti ekologinį ūkininkavimą. Kaimynai metė ekologiją ir jam buvo įdomūs motyvai, todėl atsakingai susiskaičiavęs įsitikino, kad jiems dabar dirbti labiau apsimoka. Tačiau jis nori tausoti tėviškės žemę. „Išžudyti dirvožemio gyventojus gali greitai, tačiau atstatyti prireiks dešimtmečių, o gal šimtmečių“, – atviravo V.Genys.