Praėjusią savaitę į Utenos viešojoje bibliotekoje vykusią konferenciją „Šeimos ūkių perspektyvos Aukštaitijoje“ susirinko gausus būrys krašto ūkininkų. Čia buvo aptarti patys svarbiausi pavasario klausimai: deklaravimo naujovės, melioracija, produkcijos realizavimo iššūkiai. Nemažas būrys ekologinių ūkių šeimininkų kalbėjo, kad ekologiškai produkciją užauginti jau daug kas išmoko, tačiau iki šiol niekaip nepavyksta išspręsti esminės problemos – žaliavos realizacijos.  

Trūksta konsultavimo paslaugų

Pilnoje Utenos A. ir M.Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje susitikę ūkininkai daugiausiai kalbėjo apie tai, kas jiems šiandieną kelia didžiausią nerimą, – apie deklaravimo naujoves ir gerosios agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus. Jas žemdirbiams išsamiai pristatė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ir NMA atstovai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Utenos skyriaus pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė, kad Utenos krašto ūkininkų pamatas – smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, todėl nenuostabu, kad prieš įsibėgėjant pasėlių deklaravimui, į ūkininkai tokius renginius renkasi gausiai. 

„Deklaravimo naujienos aktualios visiems ūkininkams. Tačiau regionuose, kur vyrauja šeimos ūkiai, užduodami visai kitokie klausimai nei, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvoje. Ten vyrauja stambūs ūkiai, korporacijos, kur žemės sutelktos į kelias rankas. O Utenos krašte yra šeimos ūkių, čia daug kalvų, pelkių, šlapynių, todėl norint pasėlius deklaruoti nepadarant klaidų, tenka kruopščiai įsigilinti į visas smulkmenas. Natūralu, kad dėl nežinojimo žmonės jaučia nerimą, todėl kartu su ŽŪR, LŪS ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga dirbame kartu, kad padėtume ūkininkams. Pakvietėme ŽŪM, NMA atstovus, kurie tiesiogiai atsakė į ūkininkams rūpimus klausimus. Konferencija užtruko, tačiau pasisakyti galėjo kiekvienas norintis“, – pasakojo dr. A.Svitojus, pastebėdamas, kad regionuose vis dar trūksta kokybiškų konsultavimo paslaugų.

Dėmesys melioracijai

Renginyje taip pat aptartos žemės ūkio kooperacijos ir trumpųjų grandinių perspektyvos Lietuvoje, pieno ūkių problemos ir galimi sprendimo būdai. Kalbėta ir apie melioracijos priemonių planą. Utenos r. Kaimo reikalų ir bendruomenių skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė po diskusijos su išrinktuoju Utenos meru Marijumi Kaukėnu patikino, kad programai reikėtų didesnio finansavimo. „Šį pavasarį turime daug avarijų, laukai tvinsta, melioracijos sistemas būtina taisyti. Tam, kad jas tinkamai sutvarkytume, iš savivaldybės biudžeto reikėtų 100 tūkst. eurų“, – sakė R.Jankauskienė.

Suka į ekologinę gamybą

Konferencijoje pasėlių deklaravimo naujienas atidžiai sekė ir Vyžuonų kaimo augalininkas Mečislovas Bučelis. Jo ūkis šiuo metu ant permainų slenksčio. Tris dešimtmečius ūkininkavimo patirtį kaupęs žemdirbys keičia ūkininkavimo kryptį ir chemizuotą augalininkystės ūkį siekia perorientuoti į ekologinę gamybą. Jam tikru sėkmės pavyzdžiu tapo gretimuose laukuose ūkininkaujantis Darius Varnas. „Jo laukai – kaip iš paveiksliuko. Nė neįtartum, kad ūkis prižiūrimas be trąšų, agrochemijos“, – negailėjo gerų žodžių kaimynui M.Bučelis.

Jis tikisi, kad dar 2025 metais savo dirbamus laukus pavyks sertifikuoti kaip ekologiškus. „Iki šiol nenaudojau daug chemijos, laukus tręšiau tik ten kur būtina. Tačiau atėjo laikas pokyčiams. Ekologiškai auginsiu žirnius, grikius, žieminius kviečius, rugius“, – ūkininkauti tvariau nusiteikęs M.Bučelis, dirbantis 300 ha žemės. Su tiek pat žemės į ekologinę gamybą žada pasukti ir Mečislovo sūnus.

Lietuvoje nėra išvystyta ekologinė perdirbimo grandis, trūksta supirkėjų, o dalis vietos perdirbėjų ir lietuvišką ekologišką žaliavą net nežiūri, nes rinka užpildoma pigia importine produkcija.

Didžiausias iššūkis – realizacija

Nuo 2004 metų ekologiškai žemę dirbantis D.Varnas sako nesustojantis mokytis ir kiekvienais metais aplanko bent kelis seminarus apie ekologinį žemės dirbimą, naujausias technologijas. Šiandieną jis 400 ha ūkyje augina grikius, žirnius, avižas, anksčiau sėjo spelta kviečius. Tačiau jis atviras – ekologišką derlių ūkininkai išmoko užauginti, tačiau kol kas didžiausias galvos skausmas ekologams – produkcijos realizacija. Šiandieną jo sandėliai pilni grūdų, kurių supirkėjams nereikia. Anot D.Varno, jam lieka dvi išeitys: realizuoti grūdus už chemizuotų grūdų kainą arba laikyti toliau ir tikėtis geresnės kainos.

Ūkininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra išvystyta ekologinė perdirbimo grandis, trūksta supirkėjų, o dalis vietos perdirbėjų ir lietuvišką ekologišką žaliavą net nežiūri, nes rinka užpildoma pigia importine produkcija. „Iš neoficialių šaltinių girdime, kad, pavyzdžiui, rusiški grikiai atvažiuoja per Kazachstaną. Grikius visą laiką sėkmingai pardavinėdavo Italija. Tačiau ji dabar „užkimšta“ rusiškais grikiais. Viso to pasekmė – drastiškai kritusios kainos“, – apie įtemptą situaciją ekologiškos produkcijos rinkoje kalbėjo D.Varnas.

Panašios nuomonės ir Utenos LŪS pirmininko pavaduotoja ir tarybos narė Brigita Mosiejauskė. Ji apgailestavo, kad šiandieną ekologišką produkciją parduoti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Jaunoji ūkininkė sako, kad sandėliai pilni ekologiškų grūdų, kol kas nėra kam parduoti produkcijos. „Mūsų ekologiško perdirbimo grandinis Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Grūdai į Vakarų rinką išvažiuoja tik per įvairius perpardavinėtojus. Šiuo metu sandėlyje turime 2 metų grikių, kviečių, tačiau nėra kam jų nupirkti, perdirbti. Manau, kad ekologiška produkcija turėtų skintis kelią į mokyklas, darželius. Kol to nebus, ekologiškos produkcijos perdirbimo grandis merdės“, – tikino B.Mosiejauskė.

Kainos beveik susivienodino

Kaip skelbia leidinys „Agrorinka“, ekologiškų grūdų supirkimo kiekis 2022 m. sumažėjo, o kaina – padidėjo. Ekologiškų grūdų supirkimo kiekis 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 9,67 proc. Sertifikuotos Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės 2022 m. iš Lietuvos augintojų supirko 144,29 tūkst. t ekologiškų grūdų, iš kurių ekologiški kviečiai sudarė 55,64 proc., avižos – 16,50 proc., pupos – 10,16 proc., žirniai – 7,34 proc., rugiai – 3,91 proc., grikiai – 2,61 proc., kvietrugiai – 1,80 proc.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEUA) pirmininkas Saulius Daniulis sako, kad ekologiškų grūdų rinka yra priklausoma nuo chemizuotų grūdų. Praėjusiais metais pastarųjų grūdų kaina svyravo, o avižų, rapsų, kviečių kainos už toną kone susilygino su ekologinės produkcijos kaina. Pasak pašnekovo, ekologinių ūkių šeimininkai tikėjosi, kad ekologinių grūdų kaina taip pat šaus į viršų, tačiau taip neatsitiko. „Kaip ir bet kokioje kitoje rinkoje, taip ir čia, yra grūdų kainos pakilimai ir nuosmukiai. Tie, kas laiku pardavė – išlošė, kas laikė – šiuo atveju turi tai, ką dabar siūlo rinka. Grūdų kainoms iššovus į kosmosą sulėtėjo pašarų gamyba, paukštynai ir kiti gyvulininkystės ūkiai, kurie tiesiogiai priklausomi nuo pašarų kainos“, – dėsto S. Daniulis.

Jis pastebi, kad sandėliai pilni ekologiškų grūdų ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų ES šalių. Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, šiuos klausimus sprendžia operatyviau, siekdama skatinti gamybą ir paremti vietos ūkininkus. „Vokietijoje yra nuoroda, kad perdirbėjai supirktų vietos regionų grūdus. Tačiau čia yra vienas „bet“. Vokietijoje nemažą dalį grūdų perdirbimo grandžių valdo patys ūkininkai. Savaime suprantama, tokiu atveju jie yra suinteresuoti, kad pirmenybė tektų jų žaliavai“, – kalbėjo LEUA pirmininkas ir pridūrė, kad panaši situacija yra Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse.

Tvirtinti perdirbimą ūkiuose

S.Daniulis tikisi, kad ilgainiui ūkininkams pavyks pasiekti, kad vis daugiau ūkininkų įsitrauks į perdirbimo grandį ir inicijuos svarbius pokyčius. Jis pateikia konkretų pavyzdį. Šalyje yra ekologinis avių ūkis, avys šeriamos ekologiškomis žalienomis, ūkis sertifikuotas, tačiau ekologiškos avienos vietos rinkoje nematyti. Priežastis paprasta – nėra nė vienos sertifikuotos skerdyklos.

„Jei norime paskersti ekologinius paukščius, juos turime vežti per visą Lietuvą į skerdyklą Alytaus rajone. Ji kol kas yra vienintelė ir jos kaštai labai dideli. Europoje jau daug kur leidžiama naudotis mobilios skerdyklos paslaugomis, tačiau pas mus tai vangiai juda į priekį. Turime stiprinti perdirbimo grandį, tuomet ūkininkai galėtų kvėpuoti laisviau“, – įsitikinęs ekologinius ūkius vienijančios asociacijos pirmininkas S.Daniulis.