Mūsų protėviai nuo seno balandžio 25-ąją laikė daržų diena. Šią dieną senoliai daržuose pradėdavo judinti žemę, pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Dabar ši diena tik simbolis – pažangūs šalies daržininkai pirmąjį bulviasodį pradėjo jau pirmąją kovo savaitę, jau nuskintas ir pirmasis smidrų derlius. Skirtingus augalus auginantys ūkininkai sako, kad balandį didžiausias galvos skausmas buvo ne laukus nubalinęs sniegas, o perteklinė drėgmė, kuri į žemę geriasi labai lėtai.

Sniegas aplaužė bulvių daigus

Jau tapo įprasta, kad Lietuvoje vieni pirmųjų ankstyvąsias bulves imasi sodinti du patyrę Kėdainių krašto daržininkai – Rimantas Žebarauskas ir Saulius Dambrauskas. Jiedu pirmąsias ankstyvąsias bulves šiemet sodino pirmąją kovo savaitę. Rimantas šioms bulvėms skyrė maždaug 10 ha ploto, Saulius – tiek pat. Visos bulvės apdengtos agroplėvele, pastatyta apsauga nuo šalnų, įrengta speciali laistymo sistema, laiku atlikti pirmieji purškimai, tręšimas.

Praėjusią savaitę iškritęs gausus sniegas gana greitai bulvių laukuose ištirpo palikdamas nemažų nuostolių. Ūgtelėję daigai pridengti plėvele, tačiau šią prispaudė sniegas, ūgliai vietomis smarkiai aplaužyti. „Esame apsisaugoję nuo šalnų, bet nebuvome numatę to, kad balandį bus tiek daug sniego. Mūsų paaugusias bulves užklojo maždaug 8 cm storio sniego danga, daug daigų yra sulaužytų“, – tikino R.Žebarauskas.

Visus savo laukus ūkininkas apdraudė, todėl tikisi gauti draudimo išmoką. Praėjusią savaitę dėl didelės drėgmės jam įžengti į laukus apžiūrėti tikrojo žalos masto dar nepavyko. Nuo ankstyvųjų bulvių plėvelę jis nudengs tik šią savaitę.

Panaši situacija jau buvo nutikusi prieš 4 metus. Anuomet ant 11 ha ankstyvųjų bulvių, kurių ūgliai jau buvo pasistiebę iki 20 cm, užsiklojo stora sniego danga. Netekus praktiškai visų ankstyvųjų bulvių, Rimantui prarastas pajamas pavyko amortizuoti gavus draudimo išmoką. „Tada ir derliaus nelabai buvo, bulvės stresavo, prastai augo, todėl jas kasti galėjau tik liepą“, – prisiminė R.Žebarauskas.

Paklaustas, ar dėl pavasarinių išdaigų ankstyvosios bulvės šiemet nevėluos, prognozuoti, kada prasidės pirmasis bulviakasis, jis kol kas nesiryžta. Anot jo, tai bus galima tiksliau pasakyti tik gegužės viduryje. Tuo metu jo kolega S.Dambrauskas optimistiškesnis. „Bulves turėtume kasti birželio 5 d. Taip esu numatęs ir tikiuosi, kad niekas darbų nesukliudys“, – vilties nepraranda patyręs daržininkas.

Rekordiškai drėgni metai

Pasiteiravus, kaip darbai klostosi sėklininkystės ūkio „Vfarm“ laukuose, gamybos vadovas Evaldas Vasiliauskas atsako lakoniškai: labai sunkiai. Orai neleidžia su sunkiąją technika išriedėti į laukus, per kelias paras jie sulaukė 15 mm lietaus. Klaipėdos krašte įsikūręs sėklininkystės ūkis šiemet gavo itin daug drėgmės, žemė nespėja visko sugerti.

„Nuo rudens iki vasario mėnesio mūsų regionas gavo maždaug 2 metų kritulių normas. Dirvos drėgnos, aišku, kažkiek ir dėl prastos melioracijos, bet daugiausia problemų visgi padarė krituliai. Jų gavome nenormaliai daug. Šiemet Minijos upė buvo stipriai ištvinusi, net 4 kartus skelbta, kad ji pasiekė kritinį lygį. Tai yra nenormalu“, – susirūpinęs kalbėjo E.Vasiliauskas.

Ūkininkas tikisi, kad laukai per 2–3 savaites pilnai išdžius ir visas bulves spės pasodinti iki gegužės vidurio. „Būsime labiau suspausti į terminą, privalome spėti bulviasodį užbaigti iki gegužės 10 d. Pati augalo fiziologija padiktuoja datas, iki kada geriausia pasodinti. Net jei ir po minėtos datos pasisodinsime bulves, nieko nenutiks, tačiau bulviakasis nusikels, todėl viską norime spėti laiku“, – dėstė „Vfarm“ ūkio gamybos vadovas E.Vasiliauskas.

Morkos pasėtos anksčiau nei įprastai

Balandžio pirmomis dienomis Kėdainių krašte pasodinti ir ankstyvieji kopūstai. Juos sodinusi ūkininkė Sandra Kuprevičiūtė apgailestavo, kad ankstyvųjų kopūstų nespėjo uždengti apsaugine agroplėvele. Sodinant kopūstų daigus tiesiog pritrūko darbo rankų, nes viena komandos dalis ruošė praėjusių metų derliaus morkas realizacijai, kita – sėjo morkas jau šių metų derliui. Šiemet morkų sėja pradėta 2 savaitėmis anksčiau nei praėjusiais metais. „Kopūstams tikrai reikalinga danga, tačiau nesuspėjome jų apsaugoti. Vėliau jau plėvelės tiesti nebegalėjome, nes trukdė nepalankūs orai: lijo, buvo vėjuota“, – tvirtino S.Kuprevičiūtė.

S.Klinavičius: „Balandį smidrų kaina turi atitikti visas įdėtas investicijas. Šiandieną mažmeninė smidrų kaina – 16 Eur/kg. Kad taip baisiai neskambėtų, rišame pundelius po 250 g ir juos pardavinėjame už 4 Eur.“

Kėdainių rajono daržininkės laukai gavo nemažai lietaus – prilijo maždaug 56 mm. Dėl to didžiausiu galvos skausmu šį mėnesį išlieka sunkiai džiūstantys laukai, kurie stabdo kopūstų sodinimą, tolesnę morkų sėją. S.Kuprevičiūtei belieka džiaugtis, kad balandį laikėsi gana nedidelės šalnos, jos nepakando kopūstų ir morkų daigų.

„Kai paskutinį kartą mačiau kopūstus, jie slėpėsi po sniego danga. Praėjusią savaitę ruošėmės Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) patikroms, todėl dėmesys buvo kitur, – užgriuvusi pavasarinio darbymečio kalbėjo ūkininkė S.Kuprevičiūtė. – Įprastai ankstyvuosius kopūstus realizacijai ruošiame antroje birželio pusėje, o ankstyvąsias morkas – rugpjūčio antroje pusėje. Kol kas dar anksti vertinti, koks gali būti derlius, ar jis nevėluos.“

Pirmieji smidrai – iš po sniego

Šiemet iš po sniego žalumynų pasiilgusiems pirkėjams smidrus skynęs ūkininkas Simas Klinavičius iš Molėtų r. sako, kad praėjusios savaitės sniegas laukuose ilgai neužsilaikė, tačiau spėjo padaryti nemažai žalos. Sniegas aplaužė šparagų viršūnėles, dalis produkcijos liko ne prekinės išvaizdos, o atvėsę orai sulėtino šparagų augimo tempą. Tačiau pirkėjams gamtos išdaiga netgi išeina į naudą – nerūšinės kokybės smidrai parduodami kiek pigiau.

Smidrus auginantis pašnekovas tik 1 iš 6 ha laukų apsaugojęs agroplėvele, būtent iš šio lauko pirkėjus pasiekia pirmieji smidrai. „Turiu 10 metų ūkininkavimo patirtį, todėl sniegas balandžio mėnesį man nebuvo jokia staigmena. Iš gamtos galima tikėtis kuo įvairiausių pareiškimų. 

Balandį smidrų kaina turi atitikti visas įdėtas investicijas. Šiandieną mažmeninė smidrų kaina – 16 Eur/kg. Kad taip baisiai neskambėtų, rišame pundelius po 250 g ir juos pardavinėjame už 4 Eur. Tokia kaina laikosi visą balandį, o gegužę, birželį pinga, nes rinką pasiekia daugiau produkcijos iš kitų augintojų. Kiti ūkininkai pasiima paramą ir tiesiog iš ūkio bando užsidirbti papildomai. Mano atvejis kitoks, aš plano B neturiu, mano visos pajamos yra tik iš ūkio. Esu nedidelis šeimos ūkio atstovas, stengiamės dirbti ir užsidirbti. Nuolat bendrauju su esamais klientais, ieškau naujų prekybos taškų“, – pasakoja S.Klinavičius.

Jaunasis ūkininkas atvirame grunte augina ir braškes. Subjurę balandžio orai braškėms nepakenkė, mat jos dar nebuvo sukrovusios žiedų. Jis taip pat augina ir šiek tiek sausmedžių. Praėjusį antradienį žydintys krūmai buvo visiškai prispausti prie žemės, tačiau, regis, šakos atlaikė egzaminą, jos neišlūžo.

Simas sako, kad šiemet jo ūkyje laukiamas 11 derlius. Per visą ūkininkavimo istoriją pasitaikė tik vieni metai, kai nebuvo jokių pavasarinių šalnų ar kitokių šalčio, sniego išbandymų. O štai pernai dėl šalčio ūkininkas neteko 5 t smidrų ir 7 t braškių.

Sniego sulaukė daugiau nei žiemą

Itin gausiai praėjusią savaitę prisnigo Šiaurės Lietuvoje. Biržų rajone žaliuojantys serbentų krūmai, kurie jau sukrovę žiedus, visai dienai užsiklojo stora sniego skranda. Tam, kad į laukus ūkininkai galėtų nuvažiuoti apsižiūrėti savo uogakrūmių, pirmiausia reikėjo paplušėti nusivalant sniegą nuo automobilių. Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius sako jau nepamenantis, kad balandį būtų tiek prikrėsta sniego.

„Esame įpratę, kad pasninga pavasarį, anei joks stebuklas sniegas ir žiemą. Tačiau balandžio 23 d. pas mus prisnigo daugiau nei žiemą. O ir pats sniegas buvo labai šlapias, stipriai prispaudė serbentus. Du trečdaliai serbentų jau žydėjo, lauksime, kas bus toliau, nes turėjome minusinę temperatūrą, dalis žiedų gali neužsimegzti. Mūsų asociacijos narių laukuose taip pat nekokie popieriai. Augintojai fotografavo savo laukus ir siuntė nuotraukas NMA, nes jie visuomet prašo iš anksto informuoti, jei dėl oro sąlygų ūkininkai patiria nuostolių, kad vėliau jiems nebūtų pritaikytos sankcijos dėl prisiimtų įsipareigojimų“, – tikino A.Jasinevičius.