Vyriausybė trečiadienį sutarė, kad Lietuva kreipsis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį Teismą – su prašymu panaikinti Europos Komisijos (EK) sprendimą sumažinti paramą Lietuvos žemės ūkiui maždaug 13 mln. eurų.

Lietuvos teigimu, Komisija liepos 3 d. atliko neproporcingai didelę finansinę pataisą ir skyrė mažiau iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai numatytų lėšų augalininkystei ir gyvulininkystei. 7,585 mln. eurų finansinė pataisa skirta 2019 m. dėl kompleksinės paramos neatitikties ES teisės reikalavimams, o 5,545 mln. eurų – dėl savanoriškos susietosios paramos už gyvulius neatitikties 2020 m. Pasak Lietuvos pozicijos rengėjų – Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos – parama sumažinta neproporcingai. Finansinės pataisos dydį Lietuva sieks sumažinti 2,17–4 mln. eurų ir 2,5 mln. eurų.

„Vadovaujantis Lietuvos institucijų atliktais skaičiavimais, kompleksinės paramos neatitikčiai sankcijos dydis turi būti mažesnis. Vietoje dabar skirtos per 7,5 mln. eurų finansinės pataisos, Lietuva siūlė skirti nuo 2 iki 4 mln. eurų. Gyvulininkystei – 5 proc. pataisa, augalininkystei – 2 proc. pataisa.

Lietuvos institucijų skaičiavimais, dėl savanoriškos susietosios paramos už gyvulius skirta finansinė pataisa vietoje 5,5 mln. eurų turėtų būti sumažinta iki 2,5 mln. eurų“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarimo metu teigė žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas. Jo teigimu, Lietuvos pozicija parengta atlikus išsamią duomenų analizę. „Buvo atlikta detali duomenų analizė, kurios pagrindu buvo apskaičiuota didžiausia galima fondų nuostolių suma, kuri fiksuoto dydžio sankciją viršijo 3 kartus gyvulininkystės srityje, 5 kartus – augalininkystės srityje“, – sakė V. Abukauskas. Pasak jo, EK nepriėmė Lietuvos pateiktų duomenų ir taip parodė „akivaizdų nenorą bendradarbiauti, ieškoti abiem šalims tinkamo, logiško, pagrįsto, proporcingo, teisingo ir teisėto sprendimo, pažeidžiant pagrindinius ES teisės principus“.