Vis garsiau kalbant, kad jau 2020-ųjų sausio 1 dieną bus pradėtas skaičiuoti automobilių taršos mokestis, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ panagrinėjo, kokių gamintojų transporto priemonės patikros metu dažniausiai „išbrokuojamos“ dėl išmetimo sistemos trūkumų.

Lietuvoje yra 505 tūkst. lengvųjų automobilių su dyzeliniais varikliais arba 69,7 proc. nuo viso transporto parko.

Asociacija „Transeksta“, disponuojanti milžinišku kiekiu pačios įvairiausios informacijos apie Lietuvos transporto parką, parengė dažniausiai (ir toli gražu ne visuomet pagrįstos) kritikos dėl poveikio aplinkai sulaukiančių automobilių su dyzeliniais varikliais reitingą, pagal tai, kiek techninės apžiūros metu „didelių trūkumų“ fiksuojama dėl dūmingumo bei išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų.

„Mes daugiausia dėmesio skyrėme populiariausiai  5–12 metų amžiaus grupei, iš kurios 2018 m. techninės apžiūros stotyse apsilankė per 148 tūkst. dyzelių. Kai kurių markių dyzeliniai modeliai sudaro net po 90 proc. visų mūsų šalyje registruotų egzempliorių“, – komentuodamas tyrimo rezultatus pastebėjo asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.

Didžiausiu siurprizu jis pavadino tai, kad mažiausiai „didelių trūkumų“ egzaminuojant dyzelines versijas užfiksuota tikrinant „Land Rover“ markės automobilius: iš 682 automobilių problemų turėjo tik 12 arba 1,76 proc.

Antroje vietoje – dyzeliniai „Porsche“ (2,4 proc. trūkumų turinčių mašinų),  trečioje – BMW (2,55 proc.). Ketvirtoje vietoje rikiuojasi „Volvo“ (3,22 proc.), o penktoje – „Honda“ (3,31 proc.).

Tuo tarpu daugiausia bėdų fiksuota tikrinant „Dodge“ (12,3 proc. ) ir „Citroen“ (11,53 proc.) automobilius. Kiek mažiau bėdų turėjo „Peugeot“ (11,03 proc.), „Ford“ (11,01 proc.) ir „Alfa Romeo“ (10,98 proc.).

Puikiai suvokdama, koks nepopuliarus bus sprendimas paversti taršiausius automobilius finansiškai nepatraukliais, Vyriausybė lig šiol atskleidė tik kai kuriuos būsimojo taršos mokesčio projekto detales, todėl klausimų „kas, kaip, kada, kiek, kodėl“ tebėra gerokai daugiau nei atsakymų.

Premjeras Saulius Skvernelis yra ne kartą patikinęs, kad būsimasis mokestis bus taikomas tik naujai į Lietuvą įvežamiems automobiliams, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta daugiau nei 130 gramų CO₂ kilometrui. Kita vertus, tiek su šiuo projektu dirbantys įstatymų kūrėjai, tiek atskiras informacijos nuotrupas komentuojantys nepriklausomi ekspertai pastebi, jog minėtas rodiklis gali būti koreguojamas priklausomai nuo politinės valios. Tikėtina, kad gali keistis ir nuostata neliesti šiuo metu mūsų keliais jau važinėjančių taršių automobilių.

VL