Po Žolinės daržininkai jau galėdavo apžvelgti triūso vaisius. Deja, šiemet Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovai teigia, kad daržininkams labai sudėtinga planuoti būsimą derlių, nes vasara buvo itin permaininga. Todėl į klausimą, ar šiemet Lietuva prisiaugins pakankamai kopūstų ir kitų daržovių, atsakyti dar anksti – reikės palaukti rudens.

Įsimetė šaknų gumbas

Jovilė ir Eivydas Amšiejai, gyvenantys Varnagirių kaime (Alytaus r.), patys augina daržoves bei jas perdirba – raugia. To išmoko iš Jovilės tėvų – Kauno rajono ūkininkų Dalios ir Edvardo Abukauskų. Daržininkai neslepia: šie metai Dzūkijos krašto daržininkams nėra lengvi. Pasak J.Amšiejienės, kai kurias daržoves šiemet užpuolė šaknų gumbas, išplitęs gan nemažame plote. Šaknų gumbo ligos pasekmė – nesivystančios daržovės, supuvusios daržovių šaknys.

Ropinių, žiedinių kopūstinių daržovių Amšiejai sodina palyginti nedaug – šiemet joms yra skyrę apie 10 arų žemės. „Mano auginamų kopūstinių daržovių paletę sudaro kaliaropės, kalafiorai, brokoliai“, – vardijo Jovilė, pridūrusi, kad paprastų gūžinių kopūstų šiemet neaugina.

Dėl ko įsimetė šaknų gumbas, Amšiejai tikslių priežasčių nežino, bet jau ir anksčiau daržininkystėje yra susidūrę su šia problema, tik tąkart ligos židinys nebuvo taip išplitęs. Ūkininkė svarstė, kad galbūt dirbant žemę galėjo užkrėsti net ir žemės dirbimo padargai. „Nežinau, man pačiai šokas“, – teigė Jovilė. Jos tikinimu, jeigu toje vietoje būtų auginusi baltagūžius kopūstus, tai ir jie būtų nukentėję nuo užkrato.

Šaknų gumbo paveiktų kopūstinių daržovių – kaliaropių, kalafiorų, brokolių – neskubėjo sunaikinti, pokalbio dieną jos dar buvo augimvietėje. „Jų išvaizda negraži, iš jų jau nieko nebesitikiu“, – nuo vasaros nesibaigiančių darbų skaudančia nugara pasiguodusi Alytaus rajono daržininkė neslėpė pajautusi, kad jau metas ir jai pailsėti.

Išlaužė vėtra

Kitos Amšiejų ūkio daržovės šiemet auga skirtingai, nes ir sezonas gana permainingas. Po paskutinės vėtros su dideliu kiekiu lietaus jų saldieji kukurūzai buvo išvartyti, lauko pomidorai – išlaužyti, o arbūzai atrodė kaip numirę. „Gali būti, kad vėjas juos stipriai parovė arba labai staigiai iškrito vytulys“, – daržininkystės ūkiui gamtos padarytą žalą vardijo Jovilė.

Tiesa, moliūgai Amšiejų laukuose atrodo labai gražiai – jiems nei lietus, nei vėtra nekenkė. Jie irgi buvo supūsti į vieną krūvą, pralaukė, kol aprimo vėjas, ir šeimininkė džiaugėsi, kad moliūgai toliau kuo gražiausiai augo. Šiame ūkyje šiemet taip pat auginami krapai, cukinijos, baklažanai.

„Augantiems po stogu šiltnamyje – viskas gerai, jie karščius ištvėrė. Šiltnamyje pomidorų mažai turime, šie ne tokie gražūs, kaip būdavo ankstesniais metais, o lauke augantys pomidorai jau susirgo – jiems savo darbą padarė lietūs“, – pasakojo J.Amšiejienė.

Rugpjūtį Amšiejų sūnus Tauras prekiavo jų pačių išaugintais arbūzais. Jovilė apgailestaudama minėjo, kad šiemetis arbūzų derlius labai prastas – labai mažos arbūzų galvos. Kai arbūzus augino eksperimentuodami, vienos arbūzo galvos svoris siekė net 8–10 kg, o šiemet daug yra po vos 2 kg. Arbūzus laukuose skins ir prekiaus, bet 2024-ieji – ne arbūzų metai.

Lietuviškų arbūzų kainos svyruoja: Kaune ūkininkai prašo 1 Eur/kg, Alytaus rajone – 1,5 Eur/kg, nes ir arbūzų augintojų – vos keli. Po 1 Eur/kg prekiauti būtų nenuostolinga, jeigu arbūzai užaugę iki 8 kg svorio. „Jeigu nepavargsime, tikėkimės, kad kiti metai bus geresni“, – optimistiškai kalbėjo J.Amšiejienė.

Daržininkystė – sunkus kelias

Šilavoto kaimo (Marijampolės sav.) daržininkas Povilas Žolynas su savo šeima taip pat stebėjo įvairius reiškinius – jų auginami kopūstai ilgai nesuko galvų. Nors jie kantriai laistė, yra įsirengę laistymo sistemas, ilgą laiką kopūstai tarsi „neturėjo jėgų“.

„Jie augo neblogai, bet kurį laiką atrodė, kad visiškai neformuoja gūžių. Tikiuosi, kad rugpjūčio antroje pusėje orai atvės, palis ir situacija pasitaisys, nes paprastai vasarą, kai karščiai, kopūstai nenori augti“, – aiškino ūkio šeimininkas.

Kaip daržininkas profesionalas jis patikino, kad labai karšti orai net ir laistant bet kam netinka – nei bulvėms, nei kopūstams, nes daržovių augimas dėl šilumos pertekliaus sustoja. Kaip daržininkai tarpusavyje diskutuoja – ir daržovės aptingsta. Daržininko nuomone, rudeniop atvės orai ir situacija pasitaisys į gerąją pusę. Daržovės pradeda sparčiau augti, kai naktys ilgesnės ir vėsesnės.

Žolynų ūkio laukuose dar nėra bloga situacija, jie tikisi, kad visko užaugins – kopūstų, morkų, bulvių, burokėlių. Blogi orai, vėtros šiek tiek ir pas juos padarė žalos. Pasak Povilo, vėjas per anksti ant šono parvertė svogūnus, jie užaugo, bet svogūnų derlius bus kiek mažesnis nei lauktas.

„Kiek turime sudarę sutarčių su švietimo įstaigomis, manau, kad visko mums užteks – įsipareigojimus įgyvendinsime. Dar ir pavieniams pirkėjams daug ko galėsime pasiūlyti turguje palankiomis kainomis“, – lūkesčiais pasidalino ūkininkas.

Anot P.Žolyno, daržininkystėje vienodų vasarų nebūna, nes vienokių ar kitokių iššūkių pasitaiko kasmet. Ūkininkui visuomet belieka prisitaikyti prie gamtos, nuo to nepabėgsi.

Jis atkreipė dėmesį ir į negailestingą ligą, su kuria pačiam anksčiau teko susidurti. „Tuos pačius augalus į tą pačią žemę paeiliui į žemę negali kišti. Šaknų gumbas – baisi liga. Mes ją irgi kažkada turėjom, kai keletą metų iš eilės į tą pačią dirvą buvome pasodinę kopūstus. Tas pats ištinka ir auginant rapsus, jeigu nesilaikoma sėjomainos. Tai sudaro sąlygas atsirasti šiai ligai“, – tikino P.Žolynas.

Jis neneigė, kad kartais taip gali nutikti ir kai turima nedaug žemės, galbūt, yra vandens stygius, ypač kur yra lengvesnės žemės. Susirgus daržovėms, net apie 10 metų, anot P.Žolyno, negalima į tokią žemę sodinti, nes tikrai derliaus daržininkas neturės.

Jo teigimu, situacija iš tiesų būna nepavydėtina, visas laukas kopūstų auga, o kai ateina laikas sukti gūžes, kopūstai pradeda vysti. Išrovus paaiškėja, kad šaknų nėra – sunaikintos. Ant gumbo stebimi išgedimai, puvinys. Užsikrėsti šaknų gumbu būdinga kopūstinėms daržovėms.

Mokslininkų teigimu, daržovių gumbas – viena pavojingiausių daržovių ligų. Ši liga pakenkia griežčiams, ridikams, ridikėliams, ropėms bei kopūstams. Bene geriausias būdas išvengti gumbo – sėjomaina, t.y. nesodinti tų pačių augalų toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės. Dar padeda dirvos kalkinimas, medžio pelenai.

Trūksta aiškumo

Daržininką neramina ir šiemet įsigaliojęs naujas paviršutinių vandenų apmokestinimo mokestis. Pavyzdžiui, jeigu daržininkas išsikasęs laistymui naudoja savo ūkio kūdros vandenį. Ar toks mokestis atkeliaus ir daržininkui?

„Dar niekas iki šiol nepaskaičiavo, kiek mes jo sunaudojome. Nežinome, kokio dydžio sąskaita ateis“, – VL teigė ūkininkas iš Šilavoto, kurio žiniomis toks naujas mokestis įsigaliojo nuo 2024 metų sausio mėnesio, bet neaišku, kas šį mokestį apskaičiuos. Daržininkas net ir pats nežino, kiek kūdros vandens laistymui sunaudojo.

Vandens laistymui daržininkystės ūkiui verkiant reikia vasarą per karščius norint išgelbėti derlių, tinkamu laiku daržoves palaistyti. Tačiau nejaugi ir už tai papildomai turės susimokėti valstybei už savo iškasto tvenkinio vandenį? Ūkininkas svarstė, kokia dilema, kokia suma būtų priskaičiuota?

„Mums reikia šio vandens ir juo laistome. O ką kitaip darysi? Jeigu jau iš tikro atsiųs sąskaitą, nukentės galutinis vartotojas. Manau, kad šis mokestis „priguls“ prie daržovių kainos, nes niekas kitas nepadengs šio mokesčio. Įsiskaičiuos į išauginimo išlaidas. Išaugs savikaina“, – nei patvirtinta, nei paneigta dvejone pasidalijo daržininkas.

Oficialiai skelbiama, kad daugiau nei 10 kub. m per parą ežerų, upių ir kitų paviršinių vandens telkinių vandens sunaudojantys gyventojai nuo 2024 metų privalo registruotis, o sunaudojantys daugiau kaip 100 kub. m – mokėti specialų mokestį. Registracijos nereikia naudojantiems mažiau nei 10 kub. m paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, taip pat jei vanduo siurbiamas iš nuosavame sklype įrengto dirbtinio vandens telkinio.

Planuoti derlių neįmanoma

Lietuvoje gūžinių kopūstų plotai kiekvienais metais mažėja. Lietuviškų kopūstų neužsiauginame tiek, kad jų pakaktų nuo vieno derliaus iki kito. Šiais metais labai permainingi orai – tai sausa ir karšta, tai gausios liūtys ir karštis, o šios kombinacijos nepatinka daržovėms. Kalbėti, koks bus derlius, dar labai anksti, nes pagrindinis kopūstų derliaus nuėmimas prasideda tik spalio mėnesį. Augintojai pastebi, kad šiemet neįprastai lėtai sukamos kopūstų galvos, gal dėl permainingų orų ir jų sukeliamo streso.

Yra augintojų, nukentėjusių dėl gausių liūčių. Žala lokali, didesni nuostoliai ten, kur iškrito kelių mėnesių kritulių normos, lomose, kur tvyrojo vanduo, pasėliai žuvo. ŽŪK „Jakiškiai“ užliejo per 20 ha morkų, 30 ha burokėlių. Pasėliai kurį laiką buvo po vandeniu. Gretimai kitame ūkyje žuvo 20 ha bulvių. Prie to prisidėjo ir UAB „Telšių keliai“ netinkamai padarytos pralaidos kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas per Mūšos upę tilto rekonstrukcijos metu, dėl ko buvo pristabdyta upės srovė, kuri išsiliejo ir užtvindė pasėlius, laukus. Ties Šiauliais buvo užlieti morkų laukai.

Yra skaičiuojančių vėtros padarytus nuostolius. Anykščių, Panevėžio ir Ukmergės rajonų sankirtoje vėtros metu buvo išguldytas 2 ha smidrų plotas. Ten nebeįmanoma atlikti mechanizuotų priežiūros darbų. Į išguldytus smidrus greičiau įsisuka ligos. Visa tai veda į prastesnį kitų metų derlių, nes smidrai nesukaups pakankamai maisto medžiagų.

Kalbant apie būsimą derlių, jį prognozuoti tampa labai sunku, nes kiekvienais metais orai vis permainingesni ir planuoti derlių tampa neįmanoma. Šioje vietoje augintojams gelbėtų draudimas, tačiau daržovių ūkiams jis yra labai brangus. Taip pat vyraujant nenuspėjamiems orams būtinos laistymo sistemos, deja, ne visi augintojai jas turi, nes gauti leidimus laistyti iš paviršinių vandenų yra sudėtinga.