COPA-COGECA darbo grupė „Ekologinis ūkininkavimas“ parengė ūkininkų manifestą, kuriame išdėstė pagrindinius argumentus, iššūkius ir veiksmus, kuriuos būtina įgyvendinti skatinant ekologinį ūkininkavimą bei siekiant, kad iki 2030 m. ES 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai.

Ekologinis ūkininkavimas – gamybos metodas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės apsaugai, gyvūnų gerovei. Siekiant apsaugoti esamas žemės ūkio investicijas ir pagerinti ūkininkų ekonominį gyvybingumą, būtina išlaikyti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Tolesnis ekologinės gamybos augimas pareikalaus kur kas didesnės vartotojų paklausos. Norint paskatinti ekologinį vartojimą, svarbu viešinti ekologinio ūkininkavimo naudą ir pasitikėjimą bei užtikrinti vartotojų švietimą.

Pagrindiniai argumentai

Ekologinis ūkininkavimas – neatsiejama daugelio Europos žaliojo kurso tikslų dalis. Didinant ekologinį ūkininkavimą galima sumažinti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, padidinti biologinę įvairovę dirbamojoje žemėje ir pagerinti gyvūnų gerovę.

Aplinkosauginiai privalumai: ekologinis ūkininkavimas pasižymi keliais aplinkosauginiais privalumais, įskaitant mažesnį pesticidų naudojimą, geresnę dirvožemio būklę ir didesnę biologinę įvairovę.

Gyvūnų gerovė: ekologiniai reikalavimai užtikrina geresnes sąlygas gyvūnų gerovei, ypač didinant gyvulių laikymo plotus ir užtikrinant galimybę naudotis ganyklomis ir lauko teritorijomis, leidžiančiomis gyvūnams laisvai judėti.

Ekonominis poveikis: teigiamas indėlis į kaimo plėtrą ir darbo vietų kūrimą žemės ūkio sektoriuje. Skatindama tvarią veiklą, ekologinė žemdirbystė gali padėti sukurti atsparesnę vietos ekonomiką. Tai palaiko mažus ir vidutinius ūkius, kurie yra gyvybiškai svarbūs kaimo bendruomenėms išlaikyti. Be to, ekologinis ūkininkavimas gali atverti naujas rinkas ir galimybes ūkininkams, įskaitant aukštesnes ekologiškų produktų kainas, o tai gali padėti pagerinti ūkių ekonominį gyvybingumą.

Pagrindiniai sektoriaus ūkininkų iššūkiai

Reguliacinė našta: peržiūrėjus Reglamentą (ES) Nr. 848/2018 buvo įvesti griežtesni reikalavimai, todėl ūkininkams sunkiau juos įgyvendinti.

Prieiga prie rinkos ir sąžiningas atlygis: ES gerokai atsilieka nuo Ekologinio veiksmų plano tikslo iki 2030 m. pasiekti 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai, nes 2022 m. rezultatas – tik 10,5 proc. Auginant ekologišką maistą patiriamos kur kas didesnės gamybos sąnaudos, kurios, deja, ne visada atsispindi kainose, kurias ūkininkai gauna už savo produktus. Todėl, siekiant aukštesnio pajamų lygio, svarbu užtikrinti ilgalaikių sutarčių įgyvendinimą.

Vartotojų pasitikėjimas ir paklausa: vartotojų paklausos skatinimas taip pat yra gyvybiškai svarbus sektoriaus augimui. Siekiant skatinti ekologinių ūkių plėtrą, svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą, skirti daugiau dėmesio švietimui ir informavimui apie ekologiškų produktų naudą.

Pagrindiniai veiksmai

Svarbu spręsti techninius ES ekologinio reglamento (ES) Nr. 848/2018 klausimus, kur būtų galima palengvinti ekologinių ūkininkų naštą. Reikėtų atsižvelgti į konkrečius ūkio lygmens rūpesčius, paimtus iš visos Europos, kad Reglamentas taptų palankesnis ūkininkams ir būtų sprendžiami konkretūs iššūkiai, neigiamai veikiantys ūkininkų kasdienį darbą ir jų pajamas. Tai padėtų išlaikyti ir didinti sektoriaus patrauklumą ekologinių ūkių savininkams ir būsimoms kartoms.

Skatinti ekologiškus produktus: užtikrinti geresnį ES biudžeto panaudojimą ekologinės produkcijos skatinimui ir vartotojų kartos informavimui, taikant tikslines kampanijas ir švietimo programas. Iš tiesų, pagal skatinimo politiką 28 proc. biudžeto skiriama ekologiniam sektoriui, tačiau didžioji dalis šių išteklių nepanaudojama tikslingai.

Investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas: didinti investicijas į ekologinio sektoriaus mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima plėtoti profesines ir specifines žinias, tobulinti ūkininkavimo praktiką ir spręsti techninius iššūkius. Ekologiniam sektoriui turėtų būti skiriamos lėšos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, siekiant remti klimato iniciatyvas, tvarų ekologiškų maistinių medžiagų ir baltymų tiekimą bei tikslinę gyvūnų sveikatos ir gerovės selekciją bei valdymą.

Spręsdami šias pagrindines sritis galime remti tvarų ekologinio ūkininkavimo sektoriaus augimą, užtikrindami, kad jis toliau būtų perspektyvi, patraukli ūkininkams ir vartotojams alternatyva siekiant tvaresnės ateities.

Parengta pagal Copa-Cogeca, ŽŪR

Situacija Lietuvoje

Liepos 15 d. duomenimis, šių metų deklaracijose kodais EKS (ekologinis žemės ūkis) ir DKS (ekologinis žemės ūkis ir NKP) pažymėti plotai sudaro 253 299 ha.

„Deklaruoti plotai – tai dar ne galutinai sertifikuoti ekologinės gamybos plotai. To nereikia painioti“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

Ekologinės gamybos sertifikavimas vyksta etapais: pirmiausia deklaravimas, kartu dokumentų pateikimas įstaigai „Ekoagros“ (naujiems klientams pateikti dokumentus reikia būtinai, esamiems – pagal poreikį), tada ūkių patikros, ūkių duomenų analizė, sprendimai ir tik tada sertifikatų išdavimas.

2023 m. gruodžio 31 d. sertifikuotas ekologiškai dirbamos žemės plotas buvo 239 514 ha. Šios dienos deklaravimo duomenimis, skirtumas būtų 13 785 ha.

„Tačiau nuo pirminio deklaravimo skaičiaus po visų sertifikavimo procedūrų paprastai dar būna mažėjimas – dalis atkrenta dėl nepateiktų dokumentų, klaidingo deklaravimo ir pan. dalykų. Taigi, tikslūs plotai bus žinomi artėjant metų pabaigai – pasibaigus patikroms ir po atliktų visų sertifikavimo procedūrų“, – patikslina V.Lukšienė ir priduria, jog šiemet ypač džiugina tai, kad naujų veiklos vykdytojų yra daugiau kaip 300.

Atlikus deklaravimą ir pateikus dokumentus įstaigai „Ekoagros“ žemės ūkio ministro nustatytu deklaravimo laikotarpiu – ūkis, atitinkantis ekologinės gamybos reikalavimus, sertifikuojamas ir sertifikatas išduodamas tais pačiais metais.