Šiemet Lietuvos bitininkai prisuko kur kas mažiau medaus nei ankstesniais metais. Tad, nors medaus pasiūla šiemet ir kiek mažesnė, jo kaina – artima ankstesnių sezonų kainai, kuomet bitininkai realizuoti medų net nelabai turėjo kur. Be to, bitininkams dabar aktuali ne tik medaus kaina, bet ir tai, kaip išsaugoti bičių šeimas iki kitų metų, kad jos nebadautų.

Vasaros medaus nebuvo

Zanavykijos krašto bitininkai Kęstutis ir Ernesta Ūsai savo šeimos bityne „Saldūs ūsai“ Matjošiškės kaime (Šakių r.) tokio prasto sezono dar neturėjo. Jų teigimu, šie metai bitėms ir bitininkams visomis prasmėmis buvo labai neįprasti. Pasak sutuoktinių, pavasario pradžia nuteikė labai neblogai, bitės prisirinko blindžių bei klevų nektaro, bet sugrįžus šalnoms, kurios Zanavykijos krašte užsitęsė daugiau nei dvi savaites, viskas sustojo. Po šalnų gamta apmirė, nemažai augalų žiedų nušalo ir bitės neturėjo galimybės išlėkti rinkti nektaro. Belaukdamos geresnių orų, jos suvalgė jau suneštą blindžių bei klevų medų. Tuomet Ūsams atrodė, kad visas pavasario medunešis jau prarastas.

Pasak bityno „Saldūs ūsai“ šeimininkų, vėl sugrįžus šilumai, jų apylinkėse jau žydėjo rapsai, bitės buvo sustiprėjusios, todėl rapsų medunešis juos labai džiugino. „Rapsų medaus išėmėme 10–15 proc. daugiau nei vidutiniškai ankstesniais metais. Bet vasara nusprendė, kad šilumos pakaks ir diena iš dienos siuntė lietaus debesis. Lietus išplovė liepų, aviečių ir visų kitų augalų žiedus bei neleido formuotis kitiems. Bitės neturėjo galimybės išlėkti iš avilio, todėl vasaros medaus mūsų bityne praktiškai nebuvo. Suskaičiavus visą 2025 metų derlių, galima konstatuoti, kad šiais metais gavome tik 20–25 proc. vidutinio ankstesnių metų medaus kiekio.Tokių metų per savo bitininkavimo istoriją dar nesame turėję“, – situaciją vertino bityno savininkai iš Šakių rajono.

Kęstutis su žmona Ernesta jau susitaikė su mintimi, kad visas surinktas medus bus parduotas mažmeninėje rinkoje, nes didmenai net neturi ką pasiūlyti. Jų nuomone, gal ir gerai – kai pasitaikė tokie nederlingi metai, medaus kaina pakilo. Tai leis jiems lengviau sulaukti kitų metų. „Labai tikimės, kad būsimas sezonas bus geresnis nei šis“, – optimistiškai situaciją vertino E.Draždžiulytė-Ūsienė.

Neproduktyvūs tušti žiedai

Kad šiemetis sezonas bitininkų ir bičių nelepino ir kituose šalies regionuose, pritarė Radviliškio rajono bitininkų draugijos pirmininkė Birutė Savickienė. Radviliškiečių bitės daugiausia nektarą surenka Vidurio Lietuvoje. Šio krašto bitininkai nusivylę. Jiems dar pavyko išimti pavasarinių žiedų medaus, o kai vasarą jau visi augalai gamtoje sužydėjo, buvo medunešio metas, tada lietus išplovė nektarą. Tad vasaros vidurio medaus ėmė tik po truputį, o rudenėjant – situacija nepagerėjo.

„Labai daug buvo lietaus, jis trukdė per visų augalų žydėjimus. Mūsų rajone labai daug lijo ir žydint rapsams. Kai išplauna nektarą, net ir nelyjant žiedai būna tušti ir bitės nuskridusios juose nieko neranda. Jos kažkiek nektaro prinešė iš kiaulpienių, blindžių, bitinių facelijų, kitų žiedų, bet prisukome tik 30–35 proc. praėjusių metų medaus kiekio. Tikimės, kad su bitininkų pagalba bitutės kažkaip išgyvens“, – vylėsi radviliškiečių bičiulių atstovė.

Radviliškio rajono bitininkų draugija jungia 60 narių, kurie laiko apie 2,6 tūkst. bičių šeimų. Daugelis vyresnio amžiaus bitininkų dėl sveikatos mažina bitynus. Jaunų bitininkų rajone yra nedaug, nes bitininkystės verslo perspektyvos kasmet vis prastėja.

„Medaus kaina lemia visą bitininkystės verslo pagrindą. Buvo metų, kai medų reikėjo atiduoti vos ne už cukraus kainą. Tai kur jau ten jaunimas norės tuo užsiimti. Ir šiais metais, palyginus, medaus kiekiai maži, o kaina vos trupučiuką, minimaliai padidėjusi. Vieni medų parduoda už 5 Eur/kg, kiti prašo 6–8 Eur/kg. Prašyti galima, bet svarbiausia reikia rasti pirkėją, kuris nupirktų už 7–8 Eur, nes Lietuvoje medaus paklausa nėra didelė, kad galėtum už tiek parduoti. O kas nori parduoti didmena, kaina iš viso kukli – apie 2,20 Eur/kg“, – neigiamas verslo puses atskleidė B.Savickienė.

Draugijos duomenimis, Radviliškio krašte šešiuose bitynuose laikoma iki 150 bičių šeimų, o dvejuose – po 400 bičių šeimų.

Sukosi iš padėties

Varėnos rajono ūkininkas Rytis Amšiejus meilę bitėms perėmė iš savo tėvų. Jų krašte šiemet taip pat dažnas nekviestas svečias buvo lietus, kuris iš žiedų išplovė nektarą. Be to, vasarą buvo daug šaltų naktų ir vėsių dienų, tai bitėms irgi nebuvo paskatos dirbti.

„Stengiamės labai nebėdoti, nes jeigu tik nuolatos skųsiesi, tikrai nieko neturėsi. Stengėmės, vežėme avilius ten, kur dar žydėdavo augalai. Grikiai žydėjo – vežėme į grikių laukus. Iš liepų žiedų šiemet pas mus iš viso medaus neprinešė, išplovė žieduose nektarą. Pas mus Dzūkijoje daugiau miškų, tai kažkiek buvo miško augalų lipčiaus medaus“, – pasakojo R.Amšiejus.

Jis skaičiavo, kad sudėjus bendrai su tėvų bitėmis, jų bityne susidaro keli šimtai bičių šeimų. Tad per tiek sunkiai dirbant vis tiek medaus pavyko kažkiek surinkti. Rytis patikino, kad rugsėjo 13 dieną medaus Varėnos grybų šventėje tikrai netrūko.

Sugadino visą medunešį

60 metų be pertraukėlės bitininkaujantis buvęs Utenos pedagogas, o išėjęs į užtarnautą poilsį – Anykščių rajono bitininkas Albertas Žarskus, pastebėjo, jog jo praktikoje bitėms tokios sunkios vasaros dar nebuvo. Anykščių krašte šį pavasarį iš žiedų bitės dar prinešė šiek tiek nektaro. Tačiau vasaros viduryje, liepos mėnesį, bitės pradėjo badauti, nes nesiliovė lietūs.

„Viską sugadino lietūs. Vasarą dieną po 2–3 kartus palydavo, nuplaudavo žiedadulkes ir visas medžiagas. Žiedai neturėjo nektaro, liaudiškai tariant, buvo „šakės“. O juk bitėms reikia žiedų ieškoti, iš jų nešti nektarą“, – pasakojo šeimininkas.

Bitininkas rūpinosi ne tik nepavykusiu medunešiu – jam rūpėjo ir pačios bitės, kad jos išgyventų. Buvo šeimininko maitinamos, kitaip būtų mirusios. A.Žarskus pirko sirupą, kad bitės turėtų maisto. Jis savo bites tebemaitino ir rugsėjo mėnesį.

Tad šiemečio medaus A.Žarskus išėmė po nedaug, labiau saviems poreikiams, padalino giminaičiams, o prekybai neturi. Derliaus prasme – tušti metai. „Aš nebe verslininkas. Kažkada turėjau daugiau nei 50 bičių šeimų, dabar – tik per 10 bičių šeimų, tad realizacija man neaktuali. O kiti bitininkai nuo pat pavasario, kai turėjo dar ir gero medaus, pamatę, kad tokie blogi orai, bites pradėjo primaitinti sirupu. Pavasarį buvo neblogai, o vėliau vasarą – nieko nebuvo“, – apie sezono sunkumus kalbėjo anksčiau 22 metus Anykščių krašto bitininkų draugijai vadovavęs A.Žarskus.

Ne tik jis pats sumažino bičių šeimų skaičių, bet ir kiti Anykščių rajono vyresnio amžiaus bičiuliai, nes mažėja fizinių jėgų, o ir medus – labai pigus. Anykščių bitininkai už medų prašo 5–6 Eur/kg.

Dauguma tik prisiduria

„Šiemet medaus nedaug, tai mažiau ir darbo. Kas vien iš to gyvena, tai gal ir skaičiuoja procentais, pinigais. Visi bitininkai jaučiame, kad medaus prisukome kur kas mažiau“, – dar negalėdamas pateikti konkrečių skaičių, kalbėjo Akmenės krašto bitininkų draugijos vadovas Rimantas Munius.

Jis pats rūpinasi 25 bičių šeimomis. Anot šeimininko, turiningai praleidžia laisvalaikį, nes bitės – kaip hobis. „Jeigu nenori dirbti, tai darbo ir nerandi, bet jeigu esi nusiteikęs darbingai, jo visą laiką rasi. Rudenį reikia susiruošti kitiems metams. Per žiemą išsilydyti vašką, pakeisti senus korius ir pasiruošti naujus, išsikulti bičių duonelę. Šie darbai nuo oro nepriklauso. Juos vis tiek reikia pasidaryti“, – vardijo jis.

„Bitininkystė net ne verslas, čia – tik hobis. Verslininkų bitininkų mūsų rajone yra gal tik trys, kurie iš to gyvena. Jeigu yra poreikis, jų savaime atsiranda. Patys ūkiai pasirenka tokią kryptį ir išplečia. Kiti – gal kažkiek prisiduria, o daugumai tai tik laisvalaikio malonumas“, – įsitikinęs R.Munius.

Jis pats medumi turguje, mugėse neprekiauja, neturi tam laiko – padalina artimųjų rate, geriems pažįstamiems.

Įsisuko meškos

Šiemet Šimonių girios pakraštyje (Anykščių r.) viename bityne nemažų nuostolių pridarė dvi meškos. Miško bičiulės sunaikino avilius, plėšrūnių letenos pražudė ir kelias bičių šeimas. Meškų vizitų sulaukė ir kiti anykštėnai bitininkai. Vietos medžiotojai mano, kad šioje teritorijoje gyvena trys meškos – atjunkytais dviem jaunikliais besirūpinanti meška motina. Anykščių bitininkų draugijos pirmininkas Audrius Kusta su meška yra susidūręs miške akis į akį. Meška jo bityne suniokojo kelis avilius. Tokių atvejų gali daugėti.

Į šią naujieną 60 metų bitininkaujantis A.Žarskus reagavo jautriai. „Mano bityne meškų dar nebuvo, bet ten, kur jos apsilankė, bitynai turėjo labai nukentėti. Jeigu meška avilį išdraskė, tai nukentėjo viskas – labai daug bičių žuvo, galėjo žūti ir motinėlė. Net jeigu dar liko gyva motinėlė, likusios gyvos bitės išskraidė. Kai taip nutinka, kartais dar atgaivina šeimą, bet medaus jau tikrai nebeprineša, tiktai jos pačios išgyvena iki žiemos“, – susirūpinęs aiškino Anykščių bitininkas.

Jis pamena, kad jau anksčiau žmonės matė meškas Šimonių girioje ir kitame rajone pernai meška aplandė bityną. „Matyt, šiemet meškų dar daugiau ir jos ieško medaus, kurį labai mėgsta. Senovėje, kai miškuose būdavo daug bičių lizdų, meškos net lipdavo į medį ir medų kopinėdavo. Toks jau meškų įprotis, medus – jų pagrindinis maistas“, – apie meškų atkaklumą pasakojo A.Žarskus.

Komentaras

Gyvenimas diktuoja subalansuoti medaus kainas

Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Lietuvoje ir pas mūsų kaimynus siekiama išsiaiškinti padirbto medaus atvejus, atskleisti klastojimo faktus ir tokį medų išimti iš rinkos. Ši kampanija aprėpia labai plačiai ir apima visas grandis: importuotojus, fasuotojus, prekybininkus, bitininkus ir, svarbiausia –vartotojus. Gauti atgarsiai ir rezultatai yra tikrai ryškūs ir jau jaučiami atskirų šalių rinkose. Visų pirma išaugo susidomėjimas vietiniu medumi, padidėjo pirkimas tiesiogiai iš bitininkų ir sumažėjo prekybos centruose. Kainos eksporto rinkose, t.y. kitose ES valstybėse, į kurias Lietuva išveža visą perteklinį medų, pamažu stabilizuojasi. Tai gera žinia mums visiems ir viltis, kad ateityje reikalai toliau turėtų gerėti.

Šiais metais mūsų šalyje susiklostė išimtinė situacija – šviežio medaus derlius labai skurdus, nes surinkta tik trečdalis vidutinio metų kiekio, o pernykščio medaus atsargos yra parduotos. Tad susidarė palanki galimybė bitininkams solidariai visiems kartu pakelti medaus kainą. Deja, vis dar matome, kad atskiri Lietuvos bitininkai, ypač turguose ir socialiniuose tinkluose, parduoda medų per maža kaina ar net nuostolingai. Tai neigiamai veikia visų kitų bitininkų pardavimus.

Panaši situacija vyksta ir parduodant medų urmu supirkėjams. Kai kuriais atvejais nenorima laukti abejojant, ar kaina padidės, o neretai ir dėl to, kad sezonui pasibaigus trūksta piniginių lėšų bitėms maitinti ir kitiems būtiniems pragyvenimo poreikiams. Tuomet užsienio rinkai pasiūlomas pigesnis medus iš Lietuvos, ir tiems, kurie nori parduoti jį brangiau, sunku, nes sulaukiama argumentų dėl jau gautų mažų kainų.

Situacija Austrijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos bitininkystės sektoriuose išties gerėja. Pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, susikaupęs dėl per žemos supirkimo kainos per kelerius metus neparduotas medus šią vasarą vėl pradėtas pardavinėti kaina, visiškai atitinkančia bitininkų lūkesčius. Tai ženklas, kad prekybos tinklai pradeda atsigręžti į natūralų aukštos kokybės, be pridėtinių cukraus sirupų, medų iš vietinių gamintojų.

Šioje situacijoje galėtume pasimokyti ir iš mūsų kaimynės Estijos. Šio sezono medų jos bitininkai mažmeninėje prekyboje parduoda po 6–15 Eur/kg, didmeninėje – po 3,5–5 Eur/kg. Taip, estai gamina mažiau medaus negu mes, tačiau jie skaičiuoja kaštus ir seniai nebeparduoda medaus pigiau negu savikaina. Taip pat jie yra solidarūs, stengiasi neįsileisti nekokybiško, pigaus importinio medaus. Šioje sudėtingoje situacijoje estai prašo mūsų neparduoti per pigiai medaus ES šalims, kviečia pakelti didmenines kainas, kad bitininkauti apsimokėtų ir būtų įmanomas bitininkystės pakilimas.

Šiuo metu medaus kaina, priklausomai nuo rūšies, turėtų būti ne mažesnė nei 6 Eur/kg prekiaujant mažmeninėje rinkoje ir ne mažesnė nei 2,5–3 Eur/kg didmeninėje rinkoje. O pagal galimybes ir didesnė. Ypač urmu, jeigu šiuo metu dar nėra galimybės parduoti brangiau, siūlome neskubėti, palaukti dar keletą mėnesių iki vėlyvo rudens ar žiemos pradžios, kai atsiranda tikroji medaus ir kitų bitininkystės produktų paklausa dėl peršalimų, virusinių susirgimų.