Pavasario pabaigoje po didžiųjų darbų visuomet ateina trumpas atokvėpis. Javai ir daržovės pasėti, o šienapjūtė dar neprasidėjo. Ką tuo metu daro mūsų tėvynainiai? Ogi švenčia.

Aukštaitijos kaimuose Sekminės nuo seniausių laikų buvo ir senų, ir mažų šventė. Čia dar XX amžiaus pradžioje buvo išlikęs paprotys daryti samborius – sudėtines vaišes. Iš anksto pasidarę alaus, sekmadienį po pietų kaimynai rinkdavosi į sutartą vietą.

Panaši tradicija jau du dešimtmečius puoselėjama Lamokų kaime įsikūrusiame Petro Aukštikalnio ūkyje. Čia kiekvienais metais Sekminių išvakarėse linksmai pažymima ganiavos pradžia, piemenėlių šventė.

Praėjusį penktadienį į žaliuojančias ganyklas su muzika, vainikais, pokštais ir palinkėjimais išginta P. Aukštikalnio ūkio karvių banda.

Į erdvią ūkio sodybą besirenkantys svečiai sutikti tradiciškai - jie privalėjo atlikti vidinę dezinfekciją, kuriai skirtą skystį pilstė improvizuotos karvutės bei veterinarai. Šios patikros neišvengė ir šventę aplankęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Brička atvežtas ministras nesiginčydamas išlenkė privalomą vaistų dozę, nusiavęs batus perėjo iš eglių kankorėžių padarytu dezinfekciniu kilimėliu. „Dabar esu saugus ir iš vidaus, ir iš išorės“, - sakė gerai nusiteikęs G. Surplys.

Į žaliuojančiais berželiais išpuoštą ūkį rinkosi svečiai - kaimynai, ūkininkai, valdininkai, įvairių žemdirbių organizacijų pasiuntiniai, kaimo bendruomenių atstovai. Svečiai bendravo, kalbėjosi, džiaugėsi geru oru ir atokvėpiu. Nors nerimo būta - jaunas ūkininkas vis dairėsi į dangų, ar neatslenka lietaus debesys. „Šienapjūtė prasidėjo. Dar vieną dienelę padžiūtų šienas, ir presuoti būtų galima. Tik va, sinoptikai lietų pranašauja“, - nerimo priežastį atskleidė žmogus.

Liepsnojo ugnis, kunkuliavo puodai, čirškė keptuvės. Antašavos medžiotojų būrelio vyrai dviejuose katiluose virė tirštą žvėrienos sriubą, o kad laukimas neprailgtų, visiems siūlė paragauti rūkyto bebro mėsytės. Ant didelio iešmo suvyniotą į foliją ketvirtį centnerio sveriantį aviną kepė Jūrio ir Kristinos Milišiūnų ūkis. Pasak J. Milišiūno, taip aviną čirškinti užtrunka apie keturias valandas, o paruošti reikia kelių dienų. Vabalninko bendruomenė kepė šašlykus, vaišino šaltibarščiais. Buvo kepama ir Sekminių kiaušinienė.

Sveikintojų buvo gyva galybė. Ūkio šeimininkus - Petrą ir Danutę Aukštikalnius bei Vitaliją ir Gediminą Kopūstus - sveikino Seimo narys Audrys Šimas, žemės ūkio ministras G. Surplys, rajono vadovai, žemdirbiškų asociacijų ir organizacijų, bendruomenių atstovai, kaimynai, bičiuliai ir draugai. Švenčių istoriją priminė publicistė Gražina Dagytė.

Koncertavo atlikėjai, tautinius šokius šoko Vabalninko ir Biržų mokyklų moksleiviai.

Po sveikinimo kalbų susirinkusieji pasuko tvartų link. Papuošti karvę - vedlę žolynų vainiku garbė buvo suteikta Biržų savivaldybės mero pavaduotojai Astrai Korsakienei, o bandos vedlės varpelį žalmargei pakalbino ministras G. Surplys.

Pasak šeimininkų, ūkyje yra 105 melžiamos karvės, iš viso laikoma apie 200 galvijų.

Pasigrožėję gyvuliais, svečiai vėl sugrįžo į kiemą. Tęsėsi sveikinimai, koncertas bei vaišės. Norintys galėjo pašaudyti iš pneumatinio šautuvo ar lanko, pamėtyti smiginio strėlytes ar palenktyniauti, pjaudami malkas dvitraukiu pjūklu.

Mažiems ir dideliems užteko veiklos, saulės, vaišių ir dovanų, organizatorių ir nepailstančių šeimininkų dėmesio.

Antanas Vaičeliūnas

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"