Beveik 50. Tiek žmonių Lietuvos keliuose žuvo per tris ką tik pasibaigusios vasaros mėnesius. Koks juodasis skaičius liūdins per visą rudenį, galima tik spėlioti pasitelkus praėjusių metų statistiką. O 2015-aisiais Lietuvoje eismo nelaimės nusinešė 241 žmogaus gyvybę – tai yra vidutiniškai po 60 gyvybių kiekvieną ketvirtį. Taigi šių metų skaičiai kol kas šiek tiek guodžia.

Startas į tamsą

Tik „kol kas“ guodžia, nes per pirmąjį šių metų pusmetį šalies keliuose žuvo 85 žmonės. Jeigu ir likusį pusmetį panašiai taip būtų arba ir dar labiau šis rodiklis mažėtų, metų gale avarijų juodoji statistika būtų gerokai švelnesnė nei pernai. Tiesa, visuomet, įvairią statistiką lyginant su ankstesniais metais, reikia dar neužmiršti, kad Lietuvoje kasmet mažėja pačių gyventojų.

Vis dėlto eismo dalyviams atsipalaiduoti, dangstantis mažėjančiais žūčių keliuose skaičiais, negalima, nes ruduo – tai startas į vis sparčiau tamsėjančias dienas, o tamsiuoju paros metu – gruodžio, sausio ankstyvais, bet jau tamsiais vakarais, taip pat tamsiais rytais – eismo tragedijų ir būna daugiausia.

O iš viso šiemet, nuo sausio 1-osios iki šiol, kaip informuoja Lietuvos kelių policijos tarnyba, šalies keliuose žuvo jau apie 120 žmonių. Labai tiksli ši statistika žiniasklaidoje negalima, nes ji keičiasi kone kasdien: jeigu nors kelias dienas žūčių mūsų keliuose neužfiksuojama, tai po to neretai įvyksta net kelios šiurpios avarijos, o kartais jos nusineša net po kelias gyvybes iškart.

Žuvo po kelis

Tokių avarijų, kai jų aukomis tapo iškart po 2 žmones, šiemet, „Akistatos“ paskaičiavimu, Lietuvoje įvyko mažiausiai penkios. Dar viena eismo nelaimė vienu metu pražudė net 3 žmones. Didžioji dalis tokių tragedijų šiais metais įvyko būtent vasarą.

Neseniai (rugpjūtį) du jauni vyrai (25 m. ir 27 m.) žuvo Raseinių krašte, lengvuoju automobiliu važiuodami Raseinių kryptimi. Vyrams lemtingas buvo Radviliškio–Tytuvėnų–Raseinių kelias ties Bogušiškių kaimu. Prieš pat vidurnaktį vairuotas automobilis, kažkodėl nesuvaldytas ir išsukęs iš važiuojamosios kelios dalies, trenkėsi į pakelės medį. Dviejų vyrų prispaustus kūnus iš mašinos iškėlė tik atvykę ugniagesiai gelbėtojai. Kartu buvęs trečias asmuo, 18-metis, buvo sužalotas ir medikų išgabentas į ligoninę. Kol kas dar nėra tikslių atsakymų, tačiau gali būti, kad šią mirtiną avariją galėjo prišaukti ir alkoholis, mat likęs gyvas jaunuolis buvo vidutiniškai apgirtęs – 1,70 promilės alkoholio kraujyje.

Panaši avarija įvyko ir liepą, tik jau Prienų rajono kelyje, ties Gustaičių kaimu, Veiverių seniūnijoje. Čia žuvo lengvuoju automobiliu Kauno link važiavę 2 Ukrainos piliečiai (39 m. ir 42 m.), kai į jų mašiną staiga trenkėsi latvio (53 m.) vairuojamas automobilis „Honda“. Šis važiavo priešais ir kažkodėl išsuko į priešpriešinę eismo juostą. Mašinos susidūrė. Tuo metu buvo ankstus rytas, tad tik tyrėjai turėtų atsakyti, ar nė vienas iš vairuotojų nebuvo kankinamas nuovargio po nakties.

O birželį Lietuvoje įvyko net 2 avarijos, per kurias žuvo iškart po 2 žmones: vairuotojas (72 m.) ir bendraamžė keleivė žuvo ties Būdos kaimu Širvintų rajone, kai buvo tamsus paros metas – naktis, o dviejų kelyje susidūrusių automobilių abu vairuotojai (46 m. ir 53 m.) žuvo per avariją Tauragės rajone, Skaudvilės–Jurbarko kelyje. Ši nelaimė įvyko šviesiu paros metu, baigiantis darbo dienai. Anot tyrėjų, abiem atvejais vieno automobilio iškrypta iš važiuojamosios kelio dalies. Pirmuoju atveju avariją sukelti galėjęs ir vairuotojo amžius, mat brandaus amžiaus asmenims vis didėja rizika savo sveikatos sutrikimus pajusti staiga, o ne tik šiems negalavimams įsisenėjus.

Dar priminsime, kad net trijų žmonių žūtimi avarija šiemet baigėsi gegužę Vilkaviškio krašte. Žuvo 3 jaunos moterys (25–27 m.) – 2 seserys ir jų geriausia draugė, Laukuvos (Šilutės r.) gyventojos, kai su jomis važiavęs lengvojo automobilio vairuotojas (48 m.), minėtų seserų tėtis, judrioje sankryžoje nedrausmingai išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir rėžėsi į krovininį automobilį. Beje, viena iš žuvusiųjų tuo metu laukėsi kūdikio.

Sugrįžo moksleiviai

Prasidėjęs ruduo taip pat grasina galimomis eismo tragedijomis, nes po atostogų į mokyklas sugrįžo moksleiviai, taip pat jau tik atostogų prisiminimais gyvena ir didžioji dalis dirbančiųjų, tad eismo dalyvių šalies keliuose iškart bene padvigubėjo. Ir ne vienas jų tebėra atsipalaidavęs po vasaros, amžinai nespėjantis, todėl skubantis – dar negalvojantis apie nelaimių grėsmę, nes ir protas „atostogavo“.

Ne be reikalo šalies policija iš anksto, likus savaitei iki rugsėjo 1-osios, viešai paskelbė, kad rugsėjo pradžioje, be kitų įprastų eismo saugumo priemonių, šalies keliuose tebevyks rugpjūčio pabaigoje pradėta saugaus eismo akcija – sustiprinta transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė. Akcijos metu policininkai keliuose fiksuoja net menkiausią transporto priemonių greičio viršijimą. Greičio matavimo prietaisai „seka“ visas jų kelyje sutiktas transporto priemones, o pareigūnai visiškai netoleruoja vairuotojų, nors truputį viršijusių leistiną greitį. Todėl tokių pažeidėjų laukia 11–434 eurų baudos, o vairuojančiųjų išvis neturint vairuotojo pažymėjimo – net 434–724 eurų baudos. Jau nekalbant apie neblaivius vairuotojus, kurie netoleruojami jokiais metų sezonais.

Žuvo dešimtmetis

Oficiali avarijų statistika skelbia, kad nė vieni metai neapsieina be avarijų, per kurias žūsta nepilnamečių. Štai pernai Lietuvos keliuose eismo nelaimių aukomis tapo 12 vaikų (iki 18 metų), metais anksčiau – net 24, 2013-aisiais – 11. Šiemet jau irgi yra nemenka per avarijas žuvusių nepilnamečių statistika – mažiausiai septyni.

Šiaip tai šių metų moksleivių atostogos vasarą jų žūtimis per eismo nelaimes tikrai nešiurpino, tačiau mažamečio moksleivio žūtimi kelyje vis dėlto paženklinta pati vasaros pabaiga – Rugsėjo 1-osios šventės nebesulaukė 10-metis pradinukas, nes jo gyvenimas staiga nutrūko per avariją Kėdainių rajone, netoli Šėtos miestelio.

Nelaimė įvyko paskutinį vasaros sekmadienį, vakarop. Automobiliu „Ford Fusion“ Kėdainių–Šėtos–Ukmergės keliu važiavo moteris (37 m.) su trimis mažamečiais. Anot tyrėjų, šis automobilis, vienu momentu vairuotojai stengiantis nenuvažiuoti į griovį, kliudė dešinį kelkraštį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, kurį vairavo vyras (68 m.). Po smūgio vaikus iš „Ford Fusion“ iškėlė atvykę ugniagesiai gelbėtojai. Berniukui (10 m.) konstatuota mirtis, o dvi sąmoningos, bet šoko ištiktos mergaitės (4 m. ir 13 m.) buvo išgabentos į ligoninę. Medikų pagalbos prireikė ir sužalojimų patyrusiam „VW Passat“ vairuotojui.

Kokios priežastys lėmė šią skaudžią avariją, dar aiškinasi Kėdainių policininkai.

Ne kelias kaltas

Policijos pareigūnai linkę priminti, kad visi eismo dalyviai, įsibėgėjant naujiems mokslo metams, būtų ypač dėmesingi ir keliuose, ir pėsčiųjų perėjose. Vairuotojai raginami visada sulėtinti savo vairuojamo transporto greitį ne tik priartėję prie tų pėsčiųjų perėjų, kurios yra prie mokyklų. Stabtelėti privalu prieš kiekvieną kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir praleisti pėsčiuosius. Neabejojama, kad vairuotojai tol, kol lauke bus palankus oras, neretai matys kur nors netoli važiuojamosios kelio dalies žaidžiančius, lakstančius vaikus – tad apsidraudžiant irgi reikia sulėtinti greitį.

Policijos pareigūnai taip pat linkę priminti moksleivių tėvams, kad gimdytojai (ar globėjai) ir po vaikų atostogų tebelieka atsakingiausi už savo atžalų saugumą gatvėse, nors labai norėtų tą atsakomybę dalytis su vaikų mokytojais. Šie, žinoma, moko moksleivius, kaip elgtis gatvėje, tačiau ir tėvai būtinai turi kaskart kalti vaikams į galvas tas kelių eismo taisykles, kurios jiems tinkamos ir būtinos kasdienybėje. O svarbiausia – auklėti savo pavyzdingu elgesiu gatvėje.

Kaip teigia Marijampolės apskrities policijos kapelionas kunigas Remigijus Gaidys, viena esminių avaringumo priežasčių Lietuvoje – dvasinių ir bendražmogiškų vertybių krizė, elementaraus žmogiškumo, atsakomybės už save, šeimą ir aplinkinius trūkumas, svaigalų vartojimas.

„Padėtis keliuose tik tada pasikeis, kai žmonės pradės jausti atsakomybę už savo elgesį ir pradės gerbti kitus eismo dalyvius, – teigė kunigas R. Gaidys. – Eismo tragedijos dažniausiai įvyksta ne dėl kelio kaltės, o dėl pačių eismo dalyvių. Štai tereikia policijos ekipažui pasirodyti kuriame nors kelio ruože – ir visi važiuoja pagal taisykles! Vadinasi, ne kelio juostų skaičius, bet eismo dalyvių sąmoningumas ir sąžinė lemia, ar pasieksime savo dienos tikslą.“

Irena ZUBRICKIENĖ