Šiuolaikiniuose gyvulininkystės ūkiuose tinkamas mėšlo tvarkymas yra ne tik aplinkosauginė būtinybė, bet ir reikšminga ekonomine ūkio strategija. Kiškėnų kaime (Klaipėdos r.) ūkininkaujantis Arūnas Lipavičius tai įrodė savo pavyzdžiu. Praėjusią savaitę jo ūkyje startavo pirmoji Baltijos šalyse mikrobiodujų elektrinė, perdirbanti ūkyje susidariusį skystą mėšlą ir ūkį pilnai aprūpinanti elektra.

Ūkis mato šviesią pienininkystės ateitį

Tuo, kad ūkininkas A.Lipavičiaus ūkį vysto pagal darnaus ūkininkavimo filosofiją, galima įsitikinti užsukus į jo valdas. Jis puoselėja ekologišką pienininkystės ūkį, investuoja į modernizavimo sprendimus. Šiandieną jis laiko 200 piendavių, ūkis robotizuotas, karves melžia trys melžimo robotai. Investicija į biojėgainę nemaža, tačiau Arūnas neabejojo, kad ji atsipirks – tvarios investicijos žemės ūkyje jau tampa neišvengiamybe. Be to, tokios biojėgainės iš esmės naudingos ne tik pačiam ūkiui, bet ir aplinkinei bendruomenei – kaimynams nebereikia sukti galvos dėl iš fermos sklindančių kvapų.

Pasveikinti ūkininko ir jo šeimos atvyko būrys ūkininkų, svečių, padėkos ir sveikinimo žodį tarė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. „A.Lipavičiaus investicija į tvarų ūkininkavimą – rimtas, gražus projektas, dar kartą parodantis, kad ne karvutė kalta dėl klimato kaitos keliamų iššūkių. Keli įrenginiai padeda perdirbti, gaminti elektros energiją, šilumą, kraiką, naikina kvapus“, – renginyje kalbėjo K.Starkevičius.

Jis taip pat pabrėžė ir toliau sieksiantis, kad šalyje laikomų karvių skaičius nemažėtų, kad ūkiams būtų sudarytos palankios sąlygos modernizuotis, apsirūpinti reikalinga technika. Ministras tikino, kad atsinaujinančiai energetikai planuojama skirti dar daugiau lėšų.

Ne žala, o nauda gamtai ir žmogui

Mikrobiodujų elektrinės atidarymo renginyje dalyvavo ir akademinės bendruomenės atstovai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) prof. Rolandas Bleizgys neabejojo, kad į šį ūkį dar tikrai sugrįš su gausia studentų palyda, mat tai geras praktinis pavyzdys, kaip reikia tvarkytis ūkyje be kainos gamtai.

Anot jo, yra daug būdų, padedančių žemės ūkiui mažinti neigiamą poveikį aplinkai, o biojėgainės – vienas iš tokių sprendimų. Metanas yra vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jos kaupiasi ir tada, kai mėšlas arba srutos nėra tinkamai tvarkomi.

„Dažnai visuomenė pieno ūkius mėgsta pakritikuoti dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo, tačiau dar kartą galime įsitikinti, kad mėšlas yra ne žala, o nauda gamtai ir žmogui, tereikia ūkyje priimti teisingus sprendimus“, – akcentavo profesorius.

Biodujų jėgainių gamintojo „Biolectric“ technologiją Lipavičių ūkyje įdiegė bendrovė „InterAG“. Jos vadovas Ugnius Stančiauskas pristatė, kad šios naujos jėgainės galingumas – 44 kW/val., o jos tikslas – perdirbti ūkyje susidariusias atliekas, t.y. skystą mėšlą ir nenaudojamo pašaro likučius.

„Biodujų jėgainė gamina ne tik elektrą, bet ir didelį kiekį šilumos. Ji perdirba mėšlą taip, kad į atmosferą nepatenka kenksmingos dujos ir kvapai. Fermentuotas mėšlas-digestatas dirvoje įsisavina daug geriau ir efektyviau, negu įprastai naudojamas mėšlas“, – paaiškino U.Stančiauskas. Anot jo, naujoje biojėgainėje biodujas galima išvalyti, suspausti į balionus ir panaudoti sunkvežimiuose, automobiliuose.

Svarsto kurti energetinę bendriją

Ūkininkas A.Lipavičius – žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Renginyje dalyvavęs „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas džiaugėsi, kad jų nariai pasirengę drąsioms investicijoms ir toliau augina savo ūkius.

„Lipavičių šeimos investicija – puikus pavyzdys, kad ūkininkai siekia ne tik ekonominio efektyvumo, bet ir tvarios plėtros. Tvaraus verslo vystymas yra viena iš strateginių „Pienas LT“ krypčių, kuri įgyvendinama visose grandyse, pradedant pieno ūkiais, logistika ir baigiant aukštos pridėtinės vertės pieno produktų gamyba“, – tikino P.Viršilas.

Anot valdybos pirmininko, „Pienas LT“ planuose – energetinės bendrijos įkūrimas, kai kooperatyvo narių ūkiuose tvariai pagaminta elektra būtų „nukreipta“ gamyklos poreikiams.

„Svarbus momentas yra pačios biometano dujos, kurios gali būti naudojamos kaip kuras biometanu varomame transporte. Tačiau tam, kad šią idėją įgyvendintume, būtinos nemažos investicijos tiek ūkių lygmenyje, tiek Lietuvos mastu, nes turėtų būti sukurta reikalinga bendra infrastruktūra. Neabejoju, kad tai yra ateitis, apie tai turime galvoti ir kloti pamatus ateičiai. Kooperatyvas rimtai galvoja apie tvarumą ir svarsto galimybę atnaujinti pienovežių parką, kurie būtų varomi biometano dujomis. Diskutuojame apie tam tikrų bendrų projektų biometano dujų gamyboje įgyvendinimą, sujungiant kooperatyvo narius, o tai leistų atvykus į kai kurių mūsų narių ūkius ne tik surinkti pagamintą pieną, bet ir užpildyti bakus biodujomis“, – ateities planais dalijosi „Pienas LT“ valdybos pirmininkas P.Viršilas.