„Arvi“ įmonių grupėje susidariusi padėtis tapo sunkiu išbandymu Sūduvos krašto žemdirbiams. Vieni jų, sužinoję, kad Marijampolės cukraus fabriką (neseniai pakeitusį pavadinimą į „Lietuvos cukrus“) valdo įmonė Kipre, pradėjo prasčiau miegoti, o kiti net krūpteli išgirdę ką nors naujesnio.

Stebi situaciją

Fabriko užsakymu runkelius auginančio žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono runkeliai“ vadovas Almantas Pališkis teigė nenorįs komentuoti susidariusios situacijos. Anot jo, skolų yra, ir daug, o įvairūs bylinėjimaisi vyksta jau kelerius metus.. „Kuo viskas baigsis, tikrai nenoriu šiandien prognozuoti“, – sakė jis.

A.Pališkis tikino, kad žemdirbiams, be abejo, būtų geriau, jei ekonominė padėtis būtų stabili, o Marijampolėje esantis cukraus fabrikas dirbtų pelningai. Tuomet visiems būtų smagiau. Jis aiškino, kad nerimaudami dėl ateities runkelių augintojai sutartis pasirašo tik metams į priekį, o ne ilgesniam laikotarpiui. Augintojai skuba pasiimti sėklas ir trąšas iš „Žvalguvos“, kad nors kiek apsidraustų, jeigu kas.

Kol kas moka

Žemdirbiams dar nesumokėti visi pinigai už 2016 metais parduotus cukrinius runkelius. Kol kas, pasak A.Pališkio, šis fabrikas laiku atsiskaito su augintojais – pastarąjį kartą pinigus pagal grafiką sumokėjo vasario mėnesį. „Dabar turės su mumis atsiskaityti kovo 1 dieną. Paskui – balandžio 1 bei balandžio 15 dienomis. Mokama etapais už kvotinius ir virškvotinius supirktus runkelius“, – sakė „Marijampolės regiono runkelių“ vadovas.

Nors šiemetės sutartys jau pasirašytos, bet derybose sutarta kaina augintojų, anot A.Pališkio, pernelyg nedžiugina. „Su Vidmantu Kučinsku (buvusiu „Arvi“ vadovu – red. past.) šiemet nesimatėme, su juo nebendravome. Derybose dalyvavo cukraus fabriko direktorius ir UAB „Žvalguva“ atstovai. Mes viską išsprendėme be jo, – teigė A.Pališkis – Šiemet sunkiai, bet pasiekėme kompromisinį variantą. Nei mus jis labai džiugina, nei fabriką. Dabar tokia situacija, kad fabrikas daugiau mokėti nenori. Mes irgi žiūrime, kad nors kiek liktų pelno.“

Pasak jo, tik iš spaudos jie žino ir apie tai, kad Marijampolės cukraus fabriką, tapusį UAB „Lietuvos cukrus“, valdo ne įmonių grupė „Arvi“, o Kipre registruota įmonė. Kas už jos slypi, augintojai nežino.

Nerami sėja

Šakių rajono ūkininkas ir žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis neneigė, kad šie metai laukto nusiraminimo neatnešė. Jo teigimu, artėjant sėjai apėmę gana dvejopi jausmai.

„Jau lyg nusiraminome.Mes siekėme, kad už cukrinius runkelius būtų atsiskaitoma laiku.  Kaip ir viskas sutarta. Jau sudarėme sutartis, derėjomės dėl kainų. Tos kainos, žinoma, nėra tokios, kokių norėjome. Bet dabar pasirodę straipsniai sukėlė nerimą. Artėja sėja, galvojame, kaip čia bus toliau su mumis, kas darysis“, – „Valstiečių laikraščiui“ dėstė J.Valaitis.

Jis pasakojo, kad cukrinius runkelius augina abiem šalyje dirbantiems cukraus fabrikams. Iki Kėdainių vežti reikia 120–130 km, o apmoka tik už 80 km transportavimo išlaidas. Šakių ūkininkams į Marijampolę vežti runkelius daug arčiau. Būtent dėl to šiemet J.Valaitis padidino runkelių plotus ir su „Lietuvos cukrumi“ susitarė, kad išaugins ir pristatys 5,5 tūkst. tonų saldžiųjų šaknų.

„Bet dabartinė padėtis pasitikėjimo nekelia. Manau, ne tik man, bet ir kitiems cukrinių runkelių augintojams. Be to, ir cukraus fabrike šitiek dirba žmonių, daugybė įrengimų. Neseniai apie tai kalbėjausi su UAB „Žvalguva“, kuri glaudžiai bendradarbiauja su „Arvi“ atstovais, jie patarė nepanikuoti. Sakė, viskas bus gerai“, – sakė J.Valaitis.

Jis teigė, kad žemdirbiai su „Žvalguvos“ atstovais normaliai bendrauja, užsisakė sėklų ir trąšų. Pagal sutartį 50 proc. ima produktais, kitą pusę sudarys grynieji pinigai.

„Bendradarbiaudamas su cukraus fabriku Kėdainiuose, net nepagalvoji, kad gali kas nors būti negerai. Kitaip yra su marijampoliečiais – kiekvienas koks nors neaiškumas verčia krūpčioti. Ypač po sunkaus praėjusio rudens, kai net nežinojome, ar pavyks derlių iš laukų išvežti“, – teigė ūkininkas.

Savininkas be turto

Apie tai, kad pelningiausiomis „Arvi“ įmonių grupėje laikomos Marijampolėje esančios įmonės „Arvi kalakutai“ ir „Lietuvos cukrus“ (buvęs „Arvi cukrus“) valdomos iš Kipre veikiančios bendrovės, viešai buvo paskelbta vasario mėnesį.

Šią savaitę spaudos konferenciją surengęs trąšų, pašarų, cukraus ir kalakutienos gamybos grupės „Arvi ir ko“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas, dar neseniai vadintas vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų, aiškino, kad šios įmonės yra įmonių partnerių grupėje ir buvo perkeltos, nes taip patogiau. Tačiau detaliau ką nors komentuoti nenorėjo. Esą nenori atskleisti informacijos apie akcininkų turtą. Spaudoje skelbiama, kad pagrindinių grupės įmonių akcijos perrašytos verslininko sūnui Justui ir lengvatinių mokesčių šalyse veikiančioms bendrovėms.

Visas kilęs triukšmas, V.Kučinsko teigimu, yra susijęs su teisminiu ginču, kilusiu tarp Rusijos komercinio banko „Alfa-Bank“ ir Kaliningrado srityje veikiančios „Arvi NPK“ gamyklos. Esą Rusijos bankas nenori derėtis dėl maždaug 12 mln. eurų įsiskolinimų ir siekia užvaldyti įmonę. Dėl to teko sustabdyti Kaliningrado srityje veikiančios trąšų gamyklos veiklą.

Už kreditą verslininkas laidavo savo asmeniniu turtu, kurio šiuo metu neturi. Formaliai jis kurį laiką jau nedirba ir „Arvi“.

Tikimės geriausio

Eugenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriaus vedėjas 

„Arvi“ įmonių problemos gali atsiliepti savivaldybės žemdirbiams. Visų pirma dėl cukraus fabriko veiklos. Jei sutriktų įmonės darbas, dalis cukrinių runkelių augintojų neturėtų kur realizuoti žaliavos. Tai sutrikdytų sėjomainą, nes paprastai cukriniai runkeliai yra geras priešsėlis grūdinėms kultūroms. Iš cukrinių runkelių gauta antrinė žaliava, išspaudos, yra pašaras gyvuliams. „Arvi pašarai“ iš aplinkinių ūkininkų supirkdavo nemažą kiekį grūdų. Jei kiltų trikdžių, realizacija būtų apsunkinta ir reikėtų ieškoti kitų rinkų. Ūkininkams būdavo gerai tai, kad pašarams ruošti tinka ir ne maistiniai grūdai, svarbus tik baltymų kiekis. Maistinius grūdus jie parduodavo kitur. Trąšas Marijampolės savivaldybės žemdirbiai daugiau perka iš kitų tiekėjų - „Arvi fertis“ trąšos kiek per brangios. Tad šioje nišoje bėdų nebūtų. Bet mes tikimės, kad „Arvi“ įmonių grupei pavyks įveikti finansinius sunkumus ir ji išsilaikys rinkoje.