Biržų ir Pasvalio kraštas yra išskirtinis - čia ūkininkaujant ir užsiimant verslu yra taikomi ypatingi reikalavimai. Tačiau išskirtinių teisių sau reikalaujantys ūkininkai dažnai jų nepaiso.

Biržų krašte tyrimus atlikę Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai rado daugybę apartų smegduobių. Tai, anot tyrinėtojų, gali lemti naujus aktyvius karsto procesus. Be to, gali būti užteršiami gruntiniai vandenys.

Pagal galiojančius įstatymus smegduobės apsaugos zona yra 25 metrai. Arčiau jos galima nebent šienauti. Už pažeidimus numatomos baudos.

Atliko tyrinėjimus

Lietuvos geologijos tarnybos Inžinierinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė ir vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas savaitę tyrinėjo Biržų krašto teritorijas, kuriose fiksuojami karsto reiškiniai. Jie vykdo valstybinę karsto kraštovaizdžio monitoringo programą, kuri trunka jau antrą dešimtmetį ir patvirtinta mažiausiai iki 2023 metų.

Geologai apylinkes tyrinėja naudodami droną, darydami fotonuotraukas. Tyrimų medžiaga perkeliama į internete esantį geoportalą arba Lietuvos geologijos tarnybos puslapį.

Plūgais ir šiukšlėmis kovoja su smegduobėmis

Pašnekovai apgailestavo, kad tyrimų metu rado daugybę apartų smegduobių. Buvo matyti, kad kai kurios apartos seniau ir jau net pasėliai sudygę, kitur arimas dar tik šviežias.

Matyti, kad vaikydamiesi pelnų ūkininkai plūgus traukia prie pat smegduobės briaunos, rizikuodami įgriūti su visa technika.

Geologai užfiksavo daug smegduobių, kurios prišiukšlintos statybinėmis ir kitokiomis medžiagomis. Pasak jų, pastaraisiais metais tokių reiškinių daugėja.

Praėjusį pavasarį jie laukuose pažymėjo tris atsiradusias smegduobes. Rudenį berado tik vieną. Kitos buvo apartos.

Ant vienos karsto įgriuvos kažkas užrideno didelį akmenį.

Matyti, kad ūkininkai kai kur patyliukais duobes užlygina. Būna, kad apie kai kurias karstines įgriuvas geologai net ir nesužino. Mažesnes iškart aparia, o didesnes lygina iki pat briaunų.

„Ten labai jautri teritorija, yra ketvirtos grupės žemė. Neramina smegduobių pavertimas dirbama žeme. Ūkininkai nupjauna įvirtusius medžius, nudegina kelmus, ir galinga technika duobes aparia. Žemės purenimas toje ar kitose vietose gali suintensyvinti karsto procesus. Juk aplinkosauginiai reikalavimai ne veltui surašyti“, - sunerimusi kalbėjo R. Kanopienė.

Trūksta nuolat dirbančio geologo

Vilniečiai kalbėjo apie tai, kad didelė problema, jog Biržų regioniniame parke šiuo metu nėra geologo. Juo dirbęs Benjaminas Dagys išėjo į pensiją, o naujo specialisto kol kas neatsiranda.

Todėl informacijos iš Biržų rajono gaunama palyginus nedaug.

Apie kai kuriuos reiškinius informuoja aplinkosaugininkai, bet jų veikla yra plati.

Geologai pageidautų, kad šiuos procesus išmanantis žmogus dirbtų ir rajono savivaldybėje.

Jie pabrėžė, kad karsto reiškiniai tiesiogiai siejasi su mūsų visų gyvenimais. Tai rodo istorija apie iškeldintą ir nugriautą Tinklų gatvėje esantį daugiabutį. Arba dėl šių reiškinių pakrypusį namą Ramunių gatvėje.

Dėl pastebėtų tuštumų Kęstučio gatvėje nebuvo pastatyta ir biblioteka.

Todėl, pašnekovų nuomone, prieš pradedant verslą būtina išsiaiškinti su karsto procesais susijusius teisės aktų reikalavimus, kurie šiame regione yra specifiniai. Tuomet nereiks nusivilti ir skųstis dėl nesėkmių.

„Visai nesvarbu, kad nėra išorinių reiškinių. Procesas vyksta toliau. Tirpimas vyksta po žeme, ir tik laiko klausimas, kiek išorinis sluoksnis laikys“, - kalbėjo R. Kanopienė.

Svečiai susidomėję išklausė informaciją, kad kai kurie biržiečiai girdi dundesį po žeme, nors išorėje jokių reiškinių tarsi ir nėra.

V. Mikulėno nuomone, tokiu atveju karsto reiškiniai tikrai vyksta, todėl gyventojai turėtų sunerimti. Tačiau be gręžinių neįmanoma sužinoti, kiek rimtas pavojus ir kokio dydžio tuštuma yra toje vietoje, kurioje girdimas dundesys. Ir kada duobė įgrius, pasakyti sunku – priklauso, kiek laiko laikysis žemės paviršius.

Drąseikiai – nauja turistų traukos vieta?

Geologus pastaruoju metu itin sužavėjo gražus karsto įgriuvų laukas už Drąseikių kaimo. Ten yra didelis senų ir naujų smegduobių parkas.

Dalis senų smegduobių yra su kyšančiais medžiais. Kai kurios net neaprašytos, nes jos yra praeito amžiaus pradžios. Yra ir naujesnių, atsivėrusių prieš 25 metus.

Pašnekovų nuomone, ši vieta laikui bėgant gali tapti ne ką mažesne traukos vieta nei Karvės ola ir šalia jos esantis monitoringo laukas.

Į Drąseikius galima būtų rengti net turistinius maršrutus.

Šiame kaime geologams teko lankytis ir 2016 metais, kai Lauko akligatvyje, prie pat gyvenamojo namo, atsivėrė nemaža smegduobė.

Drąseikiečiai prisiminė ir prieš 35 metus pačiame kaime atsiradusią smegduobę, į kurią įvirto augantys medžiai.

Dar viena klasikine galinti būti traukos vieta, pasak geologų, yra Zitos Kubilienės kiemas Daumėnų kaime, kur smegduobė gerokai didesnė už gyvenamąjį namą.

Procesai nebuvo aktyvūs

Praėjusiais metais Lietuvos geologijos tarnybos specialistai buvo prognozavę, kad žiemą ir pavasarį bus itin aktyvūs karsto procesai. Tačiau dabar jau akivaizdu, kad prognozės nepasitvirtino.

„Prėjusių metų vasara buvo šlapia. Manėme, kad sausros metu vandeniui nuslūgus viršutinis žemės sluoksnis neišlaikys ir žemė dubs. Bet taip nenutiko. Tai rodo, kad karsto procesai yra sudėtingas dalykas. Tad viena mūsų hipotezė, kad karsto procesai priklauso nuo lietaus, buvo paneigta“, - sakė V. Mikulėnas.

Jie juokavo, kad dabartinį laikotarpį vadina karsto reiškinių krize.

Juokai juokais, bet nuolat atsiranda įrodymų, kad karsto procesai niekur nedingo. Formuojasi nauja smegduobė Mantagailiškyje, abipus Saločių kelio. Naujų nedidelių įgriuvų daug Mantagailiškio monitoringo, Drąseikiuose ir kituose laukuose.

Pavojingi reiškiniai galimi

Geologai kalbėjo ir apie mažą finansavimą, skirtą tyrinėjimams. Laimė, jie turi automobilį, įsigijo droną, kuris skirtas pavojingų reiškinių ir karsto duobių fiksavimui. Mašinoje yra kompiuteris, bet jis toks senas, kad prie jo negali prijungti palydovinės vietos nustatymo sistemos.

„Niekas nesupranta, kodėl geologija Lietuvoje reikalinga. Juk nei kalnų, nei naudingų iškasenų nėra“, - juokėsi geologai.

Tačiau net, atrodytų, ramiame Biržų rajone gali įvykti pavojingų reiškinių, Tarkim, karsto atodangose prie Nemunėlio upės gali įvykti nuošliaužos.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"