Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje domėtasi šiųmečiais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatais. Tema buvo išplėtota kiekvienam pareiškėjui aktualiais rakursais.

Apie avansines išmokas ir tendencijas

Informaciją pateikė bei į Seimo narių klausimus mėgino atsakyti žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis, žemės ūkio ministro patarėjas Gediminas Lapukas. Prie diskusijos prisijungė buvęs Ministro Pirmininko patarėjas dr. Aleksandras Muzikevičius, kuris vos prieš dieną pradėjo eiti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pareigas, jam talkino pavaduotojas Tomas Orlickas. Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis pateikė taiklių pastabų.

Naujasis NMA vadovas A.Muzikevičius pasidalijo žinia, kurios nekantriai laukia žemdirbiai – pradėtos mokėti avansinės išmokos: „Šiandien (spalio 16 d. – red. past.) išmokėta 163 mln. Eur tiesioginių išmokų, liko 117 mln. Eur, jie bus išmokėti ryt–poryt, artimiausiomis dienomis. Iš plotinių priemonių išmokėta 10 mln. Eur, dar liko 22 mln. Eur – juos taip pat planuojame išmokėti šiomis dienomis.“

ŽŪM pateikė informacijos apie plotų deklaravimo rezultatus. Statistikos tendencija išlieka: bendras deklaruojamas plotas plečiasi, pareiškėjų skaičius mažėja, vidutinis valdos dydis – auga. Šiemet ji perkopė 22 ha ribą (prieš metus siekė 17 ha). Pievų ir ganyklų plotai pamažu traukiasi – palyginti su pernai, jų sumažėjo 4 proc.

Kaip ministerija vertina vykstančius poslinkius? K.Anužis patikino, kad ministerija pokyčius analizuoja. Nesidžiaugia tuo, kad matydami ne per šviesiausias veiklos perspektyvas pasitraukia smulkieji gamintojai – kelių karvučių laikytojai.

Seimo nariai domėjosi, kodėl įprasta praktika netampa kompleksiniai, jungtiniai patikrinimai, taip pat išsakė priekaištus dėl to, kad pareiškėjai yra baudžiami per griežtai.

Leisti mulčiuoti ar drausti?

Aptariant plotų deklaravimą tradicinis klausimas būna apie tai, kada bus įgyvendintas žolės mulčiavimas, kad iš tiesioginių išmokų gavėjų rato būtų eliminuoti subjektai, nesantys žemės ūkio produktų gamintojai. Lietuva su laikomų gyvulių skaičiumi jau baigia „nuvažiuoti“ į ES šalių narių sąrašo pabaigą. Parlamentarai samprotauja, jog, pakoregavus reikalavimus pareiškėjams, daugiau išmokų liktų tikriesiems žemdirbiams.

Anksčiau buvo sutarta nedrausti mulčiuoti iki dešimtadalio visos deklaruojamos žemės ūkio paskirties žemės. ŽŪM teigia, kad apie tai daug diskutuota svarstant administracinės naštos mažinimo ūkiams klausimus, tačiau sprendimas nepriimtas. Taigi klausimas atidėtas rengiantis 2020-ųjų deklaravimo sezonui.

Kita vertus, ŽŪM mulčiavimo temą linkusi vertinti ne taip griežtai. Deklaruojama daugiau nei 800 tūkst. ha pievų ir ganyklų, iš jų gyvuliai nėra laikomi palyginti nedidelėje dalyje – apie 70 tūkst. ha. Tai daugiausia smulkiųjų ūkių plotai. K.Anužio pastebėjimu, draudimas mulčiuoti gali paskatinti dalį smulkiųjų ūkininkų pasitraukti iš gamybos.

Kol kas klausimas lieka atviras. Iki kito pavasario teks apsispręsti dėl to, koks sprendimas išmintingesnis – leisti mulčiuoti žolę ar drausti.

Patikrų niuansai

Dar vienas jautrus ir Seimo komitete ne kartą aptartas klausimas – ūkininkų patikros. Kodėl įprasta praktika netampa kompleksiniai, jungtiniai patikrinimai, o kontroliuojančios tarnybų atstovai ūkininkus lanko atskirai? Gaišinamas ūkininkų laikas, švaistomos valstybės lėšos.

NMA direktorius A.Muzikevičius pripažino, kad tai aktuali tema: „Vakar atėjau į NMA, ten pirmas klausimas buvo – kaip su patikromis, ar jos konsoliduojamos su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba?“ Paaiškėjo, kad ne, kažkas stringa.

Į pagalbą atskubėjęs T.Orlickas nurodė priežastis, dėl kurių stringa bendrosios patikros. 2016–2017 m. jas mėginta organizuoti kartu su VMVT, tačiau buvo sudėtinga suderinti važiavimus, taip pat darbą ūkyje: vienos institucijos tikrintojas eina į dešinę, kitos – į kairę, žiūri skirtingus dalykus, o ūkininkas nežino, kurį lydėti. „Dabar mūsų strateginis tikslas nevažiuoti, kuo mažiau tikrinti ir trukdyti“, – patikino NMA atstovas. Pasak jo, fizinių patikrų skaičius sumažintas 30 proc. Jų padeda išvengti palydovai.

Ar sankcijos adekvačios?

Seimo nariai taip pat išsakė priekaištus dėl to, kad pareiškėjai yra baudžiami per griežtai, jiems pritaikomos sankcijos, neproporcingai didelės padarytam nusižengimui.

A.Muzikevičius pripažino, kad NMA elgiasi taip, kaip numato teisės aktai, tačiau kai pažeidimai yra smulkūs, iš tiesų reikėtų žiūrėti, kad pareiškėjui nebūtų taikoma 30 proc. nuoskaita.

NMA tvirtina, kad poslinkių yra, sankcijų skaičius per metus sumažintas du kartus. Agentūroje inicijuota diskusija dėl to, kad sankcijos dėl kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų kartais neadekvačios, taikomos visai valdai. Pasak T.Orlicko, pradėta duomenų analizė, nagrinėjama kitų šalių praktika.

Palinkėjo keisti požiūrį

ŽŪR direktorius S.Dimaitis palinkėjo NMA, turinčiai naują vadovą, keisti požiūrį ir į ūkininką, iš policininko tapti konsultantu – patarėju. Juk ir ES nuostatos sako, kad pirmiausia žmogui reikia pagelbėti.

Deklaravimo srityje kyla nesusipratimų. Vieni jų kyla dėl to, kad duomenys „vaikšto“ tarp dviejų duomenų bazių: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei NMA. Dėl kažkokio sistemų nesusikalbėjimo pasitaiko atvejų, kad praėjus trejiems metams ūkininką pasiveja sankcijos. Nors jos ir nedidelės, tai erzina žmones, kuria nereikalingą įtampą.

Kita bėda – patikrų organizavimas. Paprastai suvokiama, kad kontroliuojančių institucijų atstovai turi važiuoti ir ką nors tikrinti. ŽŪR direktorius S.Dimaitis tarnyboms siūlo diskutuoti apie tai, kad skaitmeninių technologijų ir interneto amžiuje patikrų duomenimis galima dalytis, juos adaptuoti, prireikus išplėsti patikrų lauką. Taip būtų ženkliai sumažintos patikrų išlaidos, laiko sąnaudos.

Be to, S.Dimaitis atkreipė dėmesį į kontroliuojančios institucijos elgseną kilus ginčui su ūkininku. Jeigu šis nesutinka su sprendimu ir jį užginčija per teismą, NMA administracinio teismo nutartį skundžia aukštesnės instancijos teismui, taip bylinėjimasis tęsiamas be pabaigos. Užuot pripažinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, NMA valstybės pinigus naudoja advokatams, gaištamas laikas, o galiausiai kenčia paprastas žmogus – ūkininkas. NMA turėtų dirbti išvien su ūkininkais, pasitelkiant bendradarbiavimą, informavimą bei konsultacijas. Šalies ūkininkus turime ne bausti, o padėti bei stengtis kuo daugiau paramos lėšų grąžinti į ES – toks turėtų būti valstybinis požiūris.

Sonata Kisielienė