Draudikai teigia stebintys naują tendenciją: po eismo įvykio užpildytą ir parašais patvirtintą deklaraciją vis dažniau norima keisti, atšaukiant savo pirminę poziciją. Jeigu instinktyviai jaučiama, kad kitas žmogus yra silpnesnis, labiau sutrikęs, išsigandęs ir paveiktas streso, galimas dalykas, kad jis patirs spaudimą iš labiau patyrusio ar emociškai pranašesnio asmens.

„Pastebime, kad pažeidžiami dažnai tampa garbingo amžiaus žmonės, mažiau vairavimo patirties turintys ar tiesiog jautresni asmenys“, – aiškino draudimo bendrovės BTA žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Anot jos, kasdien taip persigalvoja bent 1–2 eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, o nuomonės keitimas žalos administravimą pailgina iki mėnesio.

„Eismo įvykis, ypač rimtesnis, dažnai yra stresas vairuotojams – tai viena iš priežasčių, dėl kurių deklaracijose pasitaiko nemažai klaidų, jos vis dar užpildomos neteisingai. Tačiau pastaruoju metu daugėja vairuotojų, kurie net ir formaliai teisingai užpildę deklaraciją ir patvirtinę ją savo parašu, vėliau nori keisti parodymus. Dėl tokio veiksmo draudimo žalos administravimas išsitęsia, tiek kaltininkas, tiek ir nukentėjusysis atsiduria nežinioje“, – aiškino K.Karpova.

Pasiduoda spaudimui

Specialistės teigimu, noras keisti parodymus dažnai motyvuojamas streso ar net šoko būsena, nuomonė taip pat pakeičiama ir pasitarus su artimaisiais, pasikalbėjus su specialistais.

Pasak jos, aršumas, psichologinis spaudimas ar net sukčiavimas, mėginant įtikinti kitą žmogų tuo, ko nebuvo, gali apsisukti prieš galios demonstruotojus.

„Praėjus šoko būsenai, atsipeikėjus ir supratus, kas iš tiesų įvyko, žmogus turi teisę kvestionuoti ir keisti savo parodymus. Tiesa, tai nėra paprasta, tam reikia įrodymų, todėl prasideda ekspertizės etapas. Savo praktikoje turime ne vieną nutikimą, kai jau pradėjus remontuoti kliento automobilį, prasideda nežinia, ar išmoka jam bus išmokėta, nes kitas eismo dalyvis pakeitė parodymus“, – sakė specialistė.

Svarbu nusiraminti ir nebijoti kreiptis pagalbos. Draudikės teigimu, po eismo įvykio visų svarbiausia yra nusiraminti ir į situaciją žvelgti su kuo mažiau emocijų.

„Atsitikus eismo įvykiui jau nieko nebepakeisite, todėl tiesiog įkvėpkite ir pasistenkite adekvačiai įvertinti, ar patys gerai suvokiate situaciją. Jeigu kyla bent menkiausių abejonių, nebijokite kviesti policiją.

Vis dar gajus mitas, kad į eismo įvykį iškviesta policija yra pasiruošusi nubausti pažeidėją. Iš esmės policijos pareiga yra padėti jums išspręsti konfliktą ir rasti sprendimą, kartais net padėti tinkamai užpildyti deklaraciją. Tik nepavykus susitarti ar rasti kaltininko yra keliama administracinės teisės pažeidimo byla, pagal kurią ieškoma kaltininko“, – aiškino K.Karpova.

Pasirūpinti įrodymais

Jei situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, reiktų bent jau pasirūpinti visais galimais įrodymais. „Esant nesutarimui draudikai dažnai gauna visiškai skirtingas istorijas. Tada prireikia papildomų įrodymų. Todėl norint užtikrinti sklandų žalos administravimo procesą, patariame padaryti kuo daugiau įvairiapusių įvykio vietos nuotraukų, labai svarbu užfiksuoti ne tik susidūrimą, bet ir bendrą eismo aplinką, kelio ženklus ar net kelio dangą. Vaizdo registratorius taip pat yra vienas iš esminių įrodymų bylinėjimosi procese“, – patarė K.Karpova.

Pasak specialistės, jei abejojate, jaučiatės netvirtai ar patiriate spaudimą – surinkite kuo daugiau papildomos medžiagos ir nusiųskite ją draudikams, leisdami jiems priimti sprendimą kartu su jumis.

Dešinės rankos taisyklė

Dešiniosios rankos taisyklė žinoma kiekvienam vairuotojui – tai kertinis Kelių eismo taisyklių (KET) principas. Vairuotojams kartais neaišku, kada ir kaip taikyti šią taisyklę, tačiau dažniausiai tokių situacijų pasitaiko važiuojant nedideliu greičiu, tad jos baigiasi laimingai.

„Tai viena pagrindinių KET taisyklių, su kuria būsimi vairuotojai supažindinami dar pirmosiomis pamokomis, tačiau sėdus prie vairo po egzamino dažnam vairuotojui ši taisyklė iš galvos tiesiog išgaruoja. Dažnai policijos pareigūnai turi vykti į įvykio vietą dėl paprasto susidūrimo daugiabučio kieme ir išsiaiškinti, kuris gi vairuotojas buvo kaltas. Kartais nutinka taip, kad vairuotojai patys užpildo eismo įvykio deklaraciją, sutaria dėl visų jos detalių, tačiau mūsų ekspertai ją įvertina ir įrodo kito vairuotojo kaltę“, – teigė ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.

Vidutinė dėl dešiniosios rankos taisyklės nesilaikymo avarijoje padaryta žala siekia 700–800 eurų – tai mažiau nei per vidutinį eismo įvykį padaryta žala. Tokios avarijos paprastai įvyksta daugiabučių kiemuose ar vienbučių namų kvartaluose, kur automobilių greitis nebūna didelis ir nuostoliai minimalūs.

„Lietuvoje lygiareikšmių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios rankos taisyklę, nėra daug. Svarbesniuose keliuose yra pirmumo ženklai arba šviesoforai, tačiau mes juk būname ne tik Lietuvoje. Reikia prisiminti, kad vairuojant užsienyje lygiareikšmėje sankryžoje galima atsidurti kur kas dažniau“, – pasakojo R.Pocius.

Taisykles susigalvoja patys

ERGO Lietuvoje atstovas pabrėžia: nežinant kelio pirmumo ar nepastebėjus jį nurodančių ženklų, visais atvejais geriausia elgtis atsargiau, tarsi važiuotumėte šalutiniu keliu. O nesutariant su kitu vairuotoju, kuriam reikėtų pajudėti pirmam, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje, R.Pocius rekomenduoja duoti kelią pamojant ranka ar pamirksint šviesomis.

Taip bus ne tik saugiau, bet ir greičiau nei abiem stoviniuoti bandant nuspręsti, kieno pirmenybė šioje situacijoje. Kelių eismo taisykles daugelis vairuotojų išmoksta dar prieš teorijos egzaminą ir retas kuris tas žinias vėliau atnaujina. O tai daryti reikėtų, nes taisyklės kinta, o kai kurios – ir pasimiršta. Tuo įsitikinęs vairavimo mokyklos „Amplius LT“ instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad žmonės dėl nežinojimo ar patogumo kartais patys sugalvoja taisyklių, kurios jiems atrodo teisingos.

„Kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse, sodų bendrijose daug kelių nepažymėti pirmumo ženklu, tačiau ten žmonės mėgsta vadovautis „važiavimo tiesiai“ taisykle. Neva vairuotojui, kuris važiuoja tiesiai, suteikiamas pirmumas. Iš kur tokia „taisyklė“ atsirado? Gal tokia taisyklė labai seniai ir egzistavo, bet dabar jos tikrai nėra“, – teigė instruktorius.

Jeigu nėra pirmumą nurodančių ženklų, jį gali sufleruoti danga – pavyzdžiui, asfaltuotas kelias visada yra pagrindinis žvyrkelio atžvilgiu. Tokios situacijos dažnos sodų bendrijose, kur pagrindinės gatvės yra asfaltuotos, o jas kertantys akligatviai – padengti žvyro ar panašia danga. Vis dėlto žmonės kartais klaidingai galvoja, jog platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, bet tai nėra tiesa – tokie keliai yra lygiareikšmiai.

„Kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga. Kelių eismo taisyklėse parašyta – jeigu nežinai, koks kelias, elkis taip, tarsi važiuotum šalutiniu. Ir jokių problemų nekils“, – sakė A.Pakėnas.

Jis pataria artėjant prie bet kokios sankryžos žiūrėti, ar nėra pirmumą nusakančių ženklų. Jeigu sankryža akivaizdžiai lygiareikšmė, papildomas atsargumas nepakenks – net ir sukant į dešinę, kur turite pirmenybę, vertėtų žvilgtelėti į kitą pusę ir įsitikinti, kad važiuoti saugu. Dešiniosios rankos taisyklė galioja ne tik sankryžose. Jeigu į antrą eismo juostą vienu metu rikiuojasi automobiliai iš pirmos ir trečios juostų, pirmenybę turi tas, kuris rikiuojasi iš pirmos.

Taisyklė galioja ir įvažiuojant bei išvažiuojant iš greitėjimo ar lėtėjimo juostų – įvažiuojantis į lėtėjimo ar greitėjimo juostą turi praleisti iš šių juostų išvažiuojančias mašinas.