Šiemet Pietų Lietuvos ankštinių kultūrų augintojams nesiseka: vasaros pradžioje ledų kruša kai kur suniokojo pupas ir žirnius, dažname lauke nuo drėgmės dūsta žirniai. Kalbinti ūkininkai vienbalsiai tvirtina – šiemet gamta nepalanki ankštinėms kultūroms. Tačiau šalies mokslininkai sako, kad visos Lietuvos mastu situacija dar nėra kritinė, kažkiek žirnių ir pupų derliaus vis tiek papildys aruodus.

Eksperimentinės pupos

Navasodų kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkai broliai Paulius ir Ąžuolas Gvazdaičiai šiemet savo ūkyje augina 85 ha pupų. Jos sudaro apie trečdalį brolių ūkininkų visų pasėlių naudmenų. Kalbintas ūkininkas Paulius neslėpė, kad pupų lauke susidaręs pernelyg didelis drėgmės perteklius. „Visokių yra vietų, kai kur mūsų pupos jau skęsta...“, – atsiduso jaunas ūkininkas.

Anot P.Gvazdaičio, šiemet jie taikė skirtingas žemės dirbimo technologijas ir pupas augina trijuose skirtingo žemės dirbimo plotuose. Jo teigimu, ten, kur ,, dabar pupų laukas yra mažiausiai permirkęs ir pupos dar laikosi. Ten, kur dirva „pereita“ noragu – vadinamoji „striptilo“ technologija, taikant juostinę sėjamąją, – reikalai prastesni, bet vaizdas dar nėra pats blogiausias. O ten, kur laukas buvo išdirbtas tik lėkštėmis, pupos visai prastos.

„Šiame lauke vaizdas prasčiausias, pupos jau pamirkusios, negyvos. Geriausio derliaus galime tikėtis tik ten, kur sėta išartoje dirvoje. O tie kiti du žemės dirbimo būdai nelabai pasiteisino – sulaiko vandenį, todėl pupos arba vos vos auga, arba sunyko“, – darė išvadas pupų augintojas iš Navasodų kaimo.

Anot Pauliaus, jiedu su broliu eksperimentavo taikydami tris būdus, nes nori pereiti prie minimalaus žemės dirbimo. Jų tikslas – įsitikinti, kuris būdas geriausias, bet kol kas dirvų arimas ūkyje dar pasiteisina, nors ir jie žino, kad keletą metų neariant, žemė pati susitvarkys. „Pereisime prie to“, – kalbėjo Marijampolės krašto ūkininkas.

Broliai Gvazdaičiai neabejoja, kad ne tik žemės dirbimo technologijos, bet ir šiemetė gamta lėmė nepalankias sąlygas pupoms. Jie viliasi, kad pupų derliaus dar bus. „Manome, kad vienuose plotuose bus geriau, kituose – prasčiau. Tačiau šiais metais vis tiek turėtų būti neblogas pupų derlius, bet neperšokęs griovio negali sakyti „op“. Pupos augs dar porą mėnesių, per tą laiką gali ir lietus nuplakti, ir visko dar gali būti. Bet vis tiek pupos turėtų užaugti geriau nei pernai. Pernai iškepė, o šiais metais bent jau nekepa. Šiemet, kur žemė bus sausesnė, jos derliaus atseikės daugiau, kur šlapia, pamirkusi – derlius bus prastesnis. O derliaus vidurkis visame ūkyje turėtų būti geresnis nei pernai“, – vylėsi ūkininkai broliai Gvazdaičiai.

Jų ūkio pupas ledukai apkapojo minimaliai, todėl to nesureikšmina, krušos epicentro zonoje atsidūrė kitų ūkininkų laukai. 

Gaila žiūrėti

Karklinių kaimo (Keturvalakių sen., Vilkaviškio r.) ūkininkas Vaidas Matukaitis sakė, kad jo žirnių laukui, kurio dirvos paviršius molingas, dabar labiausiai kenkia perteklinė drėgmė – augalai tiesiog dūsta, nyksta akyse. O nuo krušos jo ūkyje nukentėjo rapsai, bet ne taip baisiai, kaip šalimais esančio kaimyninio ūkio pasėliai.

„Kokią žalą mums padarė kruša, paaiškės nuėmus derlių. Dabar daugiau problemų yra dėl gausių kritulių – dėl drėgmės pertekliaus augalų šaknų sistema uždūsta, dūsta ir augalai. Ir tai jau tampa masiniu reiškiniu mano ūkyje“, – situaciją komentavo V.Matukaitis.

Ten, kur žemė buvo ariama, dabar pupų laukas yra mažiausiai permirkęs ir pupos dar laikosi. Ten, kur dirva „pereita“ noragu, – vadinamoji „striptilo“ technologija, taikant juostinę sėjamąją, – reikalai prastesni, bet vaizdas dar nėra pats blogiausias. O ten, kur laukas buvo išdirbtas tik lėkštėmis, pupos visai prastos.

Jis pridūrė, kad jų ūkį ties Karkliniais kruša „kabino“ palyginti silpnai, bet nuo ledukų labai nukentėjo link Pūstapėdžių, Lakštučių, Pašeimenių, Mockabūdžių besidriekiantys ūkininkų pasėliai. Škvalo su kruša zonoje atsidūrė ne tik ankštinės kultūros, bet ir kukurūzai, žieminiai miežiai bei kviečiai. „Buvau nuvažiavęs į stichijos nusiaubtus laukus, kuriuose augalai tiesiog į žemę sukalti, sukapoti. Likučiai šunta, pūva – ten jau nieko nebus, visas derlius žuvęs. Šalimais auga pupos. Nukirstos per pusę – visi žiedynai guli ant žemės. Kiek jos dar atžels, sugebės augti, irgi labai didelis klausimas. Ten, kur buvo vėjo sunešta, ledukų buvo galima pasisemti kibiriuku“, – apie škvalo ir krušos padarinius Vilkaviškio krašte kalbėjo V.Matukaitis, įamžinęs nuniokotus laukus nuotraukose.  

Ankštiniai sunkiai atlaiko 

„Šiemet jau yra per daug drėgmės. Molingoje dirvoje augę žirniai nunyko. Dabar tokių plotų – apie 10 proc. Kur dirvožemiai yra laidūs vandeniui, tai dar viskas gerai, vanduo spėja susigerti. Visur kitur Europoje, girdėjau, sausa, sausra, karšta ir visai kitoks klimatas. O mums, Lietuvos ūkininkams, vis sunku įtikti, tai kažko per daug, tai kažko per mažai. Šiaip varpinėms žolėms, kviečiams – viskas gerai. Jie kantresni ir drėgmės jiems daugiau reikia, o ankštiniai labai jautrūs, jeigu tik pabūna ilgiau vandenyje – viskas“, – stebi situaciją savo ekologiniame ūkyje Marijampolės krašto ūkininkas Kęstutis Mykolaitis.

Jis teigė, kad derliaus potencialas kituose laukuose yra didelis, todėl kaip nors dar išgyvens.  

Dr. Alfonsas Peckus, Kalesninkų kaimo (Alytaus r.) aukštos reprodukcijos sėklų sėklininkystės ūkio savininkas, minėjo, kad šiemet žirniais užsėjo tik apie 70 arų. Nedideliame plote žirniai dar gyvena, bet nežinia, ar ilgai. „Aš norėjau padaryti eksperimentą – mano ūkio žemės žirniams netinkamos. Tad pasėjau juos kartu su judra, bet judra permirko ir žuvo. Tad eksperimentas nenusisekė, – pasakojo A.Peckus.

Pasak jo, kiek jam teko pastebėti, Dzūkijoje žirnių plotai vargsta, o pupų nelabai kas ir sėja. „Tokių ankštinių kultūrų molingame dirvožemyje stengiuosi neauginti. Galima auginti, rizikuoti, kaip ir visur. Bet jei gali auginti kitokią kultūrą, kuriai dirvožemis labiau tinkamas, tai ją ir reikia rinktis. Anksčiau augindavau ankštinius, tad patirties jau turiu“, – kalbėjo dzūkas ūkininkas.

Bendrovėje – savi rūpesčiai

VL pakalbintas Padovinio (Marijampolės sav.) ŽŪB pirmininkas Gintautas Gumauskas tiesiai šviesiai teigė, kad „kur kultūros neišmirko, tai ten joms augti palanku, o kur susidarė ežerai – išmirko, kai kur net gulbės plaukioja.“ Jo duomenimis, birželio antroje pusėje iš 550 hektarų auginamų kukurūzų, išmirkusių buvo apie 16–18 ha. Iš 200 ha vasarojaus, išmirkusių miežių buvo nuo 10 iki 12 ha.

„O ir kiti gelsta, nes per drėgna. Turėjome rimtų bėdų ir ganyklose. Daugiametės žolės užaugo, viskas būtų gerai, tačiau lietūs nedavė paimti, bet šiaip taip sutvarkėm. Tik laukai liko išvažinėti –juos teks voluoti, o kol kas lauksime, kol išdžius balos, tada nupjautą žolę ištrauksime, susmulkinsime ir reikės išvežti į mėšlą. Tad susidarė dar papildomos išlaidos“, – darbus rikiavo G.Gumauskas.

Mąstydamas apie laukiamą derlių, Padovinio ŽŪB pirmininkas tikisi, kad žieminiai kviečiai ten, kur nėra balų, neblogi. „Rapsai, kur nenuėdė šliužai, kur jau atsėti, irgi pusė bėdos, o kur įsėjome vasarinius – pradėjo žydėti. Niekas nežino, kaip su jais bus, ar neužpuls jų ligos. Bet jų nedaug – apie 20 ha. Tačiau be nuostolių niekad nebūna“, – VL pasakojo G.Gumauskas.

Pasak ŽŪB vadovo, jie šiemet ankštinių – žirnių, pupų patys neaugina, nors ankstesniais metais augindavo. Neslepia – gerai, kad jų neturi, nors šiek tiek mažiau galvos skausmo. „Mes užsiimame pienininkyste, tai įsėliui naudojame dobilus, liucerną, motiejukus. Į miežius įsėjame daugiametes svidres. Mums svarbiausi yra baltymai, o žolės tam yra tinkamos, jas naudojame šienainiui, – rūpesčius vardijo G.Gumauskas.  

Pabandė prognozuoti

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkų grupė parengė birželio 25 dienos žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozės Lietuvoje analizę. Joje teigiama, kad Vakarų Lietuvoje žirnių vystymosi tarpsnis labai įvairus – daugiausia išsiskleidę aštuoni ar devyni tikrieji lapai, o ankstyvos sėjos žirniuose – žydėjimo pradžia. Tačiau pasėliuose pastebėta amarų ir minamusės pažeidimų. Šilutės rajone buvo laukų, kur dėl pavasarinių šalnų žirniai tiesiog nušalo.

Vidurio Lietuvoje žirnių pasėlių yra įvairių – nuo labai gražių, tankių iki retų ir žemų. Dėl buvusio laukų užmirkimo pasėliai kai kur reti, augalai žemi, geltonos spalvos. Pietų Lietuvoje ankštinių kultūrų pasėliai iš esmės gražūs, nors yra užmirkusių plotų. Suvalkijoje kai kuriuos pasėlius smarkiai nuniokojo kruša. Šiaurės Lietuvoje žirniai ir pupos daugumoje laukų atrodo gerai. Dėl neaukštos temperatūros pupos gana žemos, žirniai taip pat neaukšti, tačiau stiebai tvirti. Didelė drėgmė palanki piktžolėms augti, tačiau ankštinių pasėliuose piktžolių kol kas nėra daug.

Vidutiniškai Lietuvoje laukiamas pupų derlingumas – 2,7 t/ha, o žirnių – 2,3 t/ha. Atskiruose šalies regionuose derlingumas gali būti nevienodas – Vidurio Lietuvoje jis gali siekti 3,5 t/ha pupų bei 3,2 t/ha – žirnių. Kituose regionuose tiek pupų, tiek ir žirnių derlingumas gali svyruoti apie 2–2,2 t/ha.

Pažeidimų tikrai bus

Ankštinių – žirnių, pupų – pasėliai gerai atrodė tuose rajonuose, kur neiškrito tiek daug kritulių. Ten viskas atrodė stabiliai, drėgmės ankštiniams užteko. Net ir sąlygos sudygti buvo palankios, jei pasėta buvo labai anksti. Bet kai lietus merkė ir merkė, žirnių pasėliuose pasirodė pašaknio ligų židinių. Situacija dabar nei šiokia, nei tokia. Ir neaišku, kaip ją ištaisyti. Aišku tiek, jog pažeidimų bus, bet kokio masto jie, dar sunku spėlioti. Tas pat ir su pupomis.

Kai kur jau negalima padėti

Situacija dar nėra kritinė, bet, aišku, blogiausia yra tai, kad labai šlapia ir gali pradėti siausti ligos –pašaknio ligos, o javuose – lapų ligos. Kai labai šlapia ir jeigu žemdirbiai negalės įvažiuoti į laukus purkšti, augalai gali pradėti labai sirgti. Paprasčiausiai gali išmirkti, nors ir žirniai, ir pupos dabar daugelyje laukų atrodo visai gerai. Tik kai kur praslinkusi kruša pridarė eibių. Yra pupų laukų, kur augalai guli nulaužti. Ten padėti nelabai galima. Bet vertinant ankštinių kultūrų laukus visos šalies mastu, didelio pavojaus kol kas nėra.